Astronomai skelbia, kad artėja istorinė diena, kuomet arti Žemės paviršiaus praskries kosminė Saulės sistemos uola – asteroidas. Vasario 15–16 naktį daugelis pasaulio teleskopų bus nukreipti į dangų – pro Žemę tik maždaug 27 500 km atstumu praskries 50 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14.
Teigiama, kad tokio dydžio asteroidas pro Žemę praskrieja kas maždaug keturiasdešimt metų. Panašaus dydžio asteroidas 1908-aisiais sprogo atmosferoje, Sibire, o galia tuomet atitiko maždaug 185 Hirosimos bombų galingumą.
Arčiausiai jis praskries 21.25 val Lietuvos laiku ir pasieks 7–8 ryškį, todėl plika akimi pamatyti nepavyks, tačiau pasitelkus binoklį ar teleskopą, unikalų skrydį nebūtų sudėtinga pamatyti, jei ne didžiulis judėjimo dangumi greitis – beveik 1 laipsnis per minutę (2 Mėnulio skersmenys per minutę) artimiausio praskriejimo metu. Todėl teks apsišarvuoti kantrybe bei išmone tam, kad pamatytumėte savo akimis futbolo aikštės dydžio uolos skrydį žvaigždėtame danguje. Vėliau jo greitis žvaigždžių atžvilgiu mažės, tačiau ir ryškis taip pat sumenks.
Lietuvoje stebėti šį gamtos reiškinį bus pakankamai palankios sąlygos, tiesa, arčiausio praskriejimo metu asteroidas dar nebus pakilęs, todėl geriausias sąlygas turės rytų valstybės.
Žvalgytis po dangų reiktų pradėti nuo 22.00 val. ir kuo vėliau, to labiau jis tols ir ryškis silpnės, tačiau jis kils vis aukščiau ir aukščiau žvaigždėtame dangaus skliaute.
Apie 22.04 val. asteroidas 2012 DA14 praskries tik už 4–5 laipsnių nuo Liūto žvaigždės Denebolos, jo ryškis bus dar labai mažai pakitęs nuo geriausio.
Kita ryški žvaigždė jo kelyje per dangų pasitaikys apie 22.31 val. Tai bus Didžiųjų Grįžulo ratų Megrecas. Pats asteroidas bus jau vienu ryškiu blausesnis, bet dar geras teleskopo taikinys, juolab kad jo judėjimo dangumi greitis bus sumažėjęs perpus.
Dar viena gera proga bus maždaug jau vasario 16-osios 0.38 val., kuomet minėtasis asteroidas praskries vos už pusės laipsnio pro 4 ryškesnes žvaigždes: Drakono κ, 4, 6 ir HIP61564. Pirmoji iš jų 4 ryškio, kitos dvi 5, o paskutinioji 6,5. Pirmosios trys lengvai aptinkamos plika akimi, o paskutinioji matoma su optiniu prietaisu.
Pilną informaciją apie asteroido 2012 DA14 skrydį arti Žemės galite rasti „Heavens Above“ internetiniame puslapyje.
Asteroidas 2012 DA14 buvo atrastas praeitų metų vasario mėn. 23 dieną, pasitelkus paieškos projektą „La Sagra Sky Survey“ Maljorkos astronomijos observatorijoje (Ispanija).
Tie, kurie nori pamatyti asteroido skrydį arti Žemės plika akimi, lai nenusimena – 2029 metų balandžio 13 dieną, panašiu atstumu nuo Žemės pralėks asteroidas Apofis. Tiesa, jis bus žymiai didesnis – maždaug 330 metrų skersmens, Europos, Afrikos ir Azijos gyventojai matys 3–4 ryškio žvaigždutę, kuri laikui bėgant, keičia padėtį žvaigždėto dangaus atžvilgiu. Bet apie tai vėliau, nes iki šio nuostabaus įvykio dar 16 metų laukimo.
httpv://youtu.be/fY4gLzvD-30
NASA vaizdinė medžiaga apie asteroido 2012 DA14 skrydį. Jei nematote lietuviškų titrų, spauskite mygtuką „cc“
lyg tai kažkokia simbolika gautusi .Belieka išsiaiškinti kas tai :įspėjimas?,grasinimas ?…ir kam ?
Tai gamtos reiškinys, kurio scenarijų žmonija pirmą kartą iš anksto žinojo… Tik tiek..
Vis dar liekame „kirmėlėmis“, bet jau akis „užsiauginome“ dideles 😀
Kartojasi tie meteorai ir vis taikosi nukristi ant Rusijos. Jei Čeliabinske žinotų kad ta diena mums yra šventė – jie susinervintų ko gero.