Sausio 22 d. oficialaus vizito Danijoje viešinti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Danijos Parlamento Pirmininku Mogensu Liuketoftu (Mogensu Lykketoftu) ir Ministre Pirmininke Hele Torning-Šmit (Helle Thorning-Schmidt).
Su Danijos vadovais Prezidentė aptarė politinių ir verslo ryšių stiprinimo galimybes, ekonominę padėtį Europoje, Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo svarbą, pasirengimą deryboms dėl daugiamečio 2014-2020 m. ES biudžeto ir Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai.
Susitikime su Danijos Premjere kalbėta ir apie energetinį ES saugumą, Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimą, pasirengimą gegužės mėnesį įvyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, kurioje bus svarstomi energetikos klausimai.
„Tik užsitikrinus energetinę nepriklausomybę, nutiesus energetikos jungtis ir pastačius suskystintų dujų terminalą, Lietuva netaps Europos provincija“, – sakė Prezidentė.
Aptariant Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus šalies vadovė pabrėžė, kad pirmąkart ES pirmininkausianti Lietuva stengsis būti patikimu tarpininku priimant sprendimus svarbiais ES klausimais dėl septynmečio 2014-2020 m. ES biudžeto, bankų priežiūros mechanizmo ir priemonių krizės pasekmėms įveikti. Lietuvai, pasak Prezidentės, bus labai svarbi ES Tarybai 7 kartus pirmininkavusios Danijos patirtis. Prezidentė pakvietė Danijos Premjerę atvykti į ES Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimą Vilniuje.
Prezidentės vizitas Danijoje: susitikimas su Parlamento Pirmininku (lrp.lt):
Europai siekiant greičiau įveikti ekonomikos sąstingį, pasak Prezidentės, labai svarbus sėkmingas Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas. Lietuvą ir Daniją jau kelis dešimtmečius sieja tvirti politiniai ir ekonominiai ryšiai. Danijos pirmininkavimo ES Tarybai metu pasiekta didelė pažanga derantis dėl struktūrinės ES paramos Baltijos valstybėms.
„Lietuvos ir Danijos žmonių gerovė priklauso nuo gebėjimo suderinti finansinės drausmės ir ekonomikos skatinimo priemones. Būtina skatinti verslo bendradarbiavimą ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas investicijoms, ypatingą dėmesį skirti darbo vietų kūrimui ir jaunimo nedarbo mažinimui“, – teigia Prezidentė.
Danija yra šešta didžiausia investuotoja Lietuvoje, įgyvendinanti 15 investicinių projektų už 908 mln. Lt daugiausia nekilnojamojo turto, finansinių paslaugų, gėrimų, pramonės įrenginių, tekstilės sektoriuose. Tarp didžiausių Danijos investuotojų Lietuvoje yra finansinių paslaugų grupė „Danske Bank“, inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovė „Cowi“, transporto kompanija DFDS ir DSV, alaus gamintojos „Carlsberg“ ir „Royal Unibrew“, „Danspin“, nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Baltic Property Trust“.
Rudenį Lietuvoje planuoja apsilankyti Danijos verslo misija. Lietuva laikoma patrauklia investicijoms šalimi dėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, puikios geografinės padėties, gerai išvystytos infrastruktūros, žemų veiklos kaštų. Ypač naudingas abiem šalims gali būti bendradarbiavimas inovacijų srityje.
Prezidentė D.Grybauskaitė pasisakė už Atominę elektrinę Lietuvoje
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo bendroje spaudos konferencija su Danijos Premjere Hel Torning-Šmit. Atsakydama į žurnalisto klausimą apie Lietuvos planus statyti atominę elektrinę D.Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuvai, kaip nepakankamai turtingai šaliai negalinčiai sau leisti visą reikalingą energiją gaminti tik iš atsinaujinančių išteklių, yra prasminga statyti atominę elektrinę. Tačiau, pasak D.Grybaiskaitės, jei partijos pasiektų sutarimą statyti atominę elektrinę, tai reiktų dar vieno referendumo, kadangi tauta konsultaciniame referendume elektrinės statybai nepritarė:
„Mes vis dar nesame tokie turtingi, kad leistume tik alternatyvios energetikos plėtrą, tad yra prasmė statyti atominę elektrinę. Tačiau šis politinis sprendimas turi būti padarytas visų politinių partijų, nes tai bus ilgalaikis projektas: vien statyboms reikės 10-15 metų, o tai reikš 3-4 Vyriausybių dalyvavimą projekte. Tačiau jei toks sprendimas bus padarytas, vėl reikės atsiklausti žmonių, nes konsultacinis referendumas buvo neigiamas“, – sakė Lietuvos Prezidentė.
Žiūrėkite visos Prezidentės spaudos konferencijos su Danijos Premjere vaizdo įrašą (lrp.lt):
Grybauskaitė: Stipri ir vieninga Europa – bendras Lietuvos ir Danijos interesas
Prezidentė D.Grybauskaitė Jos Didenybės Danijos Karalienės Margretės II (Margrethe II) kvietimu dalyvavo pirmojo mūsų šalies vadovės vizito proga surengtuose oficialiuose pietuose.
Oficialių pietų metu kalbėtasi apie Lietuvos ir Danijos diplomatinių santykių istoriją ir raidą, Danijos paramą Lietuvos Nepriklausomybės siekiui, dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas, Europos ateitį ir patiriamus išbandymus. Prezidentės teigimu, narystės ES 40-metį mininti Danija ir devintus narystės Bendrijoje metus skaičiuojanti Lietuva turi bendrą siekį – stiprią ir vieningą Europą.
„Šiandien minime Eliziejaus sutarties, atvėrusios galimybes Europos susivienijimui, penkiasdešimtmetį. Europiečių sugebėjimas daugiau nei pusę amžiaus gyventi taikiai ir padėti vieni kitiems įvertintas Nobelio taikos premija. ES senbuvės Danijos ir naujokės Lietuvos bendradarbiavimas taip pat yra tikro europietiško solidarumo ir savitarpio pagalbos pavyzdys“, – sako Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva nuo pat Nepriklausomybės pradžios jautė Danijos žmonių paramą ir draugišką petį. Danija viena pirmųjų pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę ir suteikė didelę materialinę pagalbą mūsų šaliai, nuosekliai rėmė kelyje į ES ir NATO. Danijos kariai jau ketvirtą kartą saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Danijos Karalienė buvo pirmoji monarchė, atvykusi į Lietuvą po Nepriklausomybės atkūrimo 1992 metais. Paskutinį kartą Lietuvoje Danijos Karalienė lankėsi minint mūsų šalies vardo paminėjimo tūkstantmetį, o Danijos Premjerė – minint diplomatinių santykių 20-metį.
Lietuvą ir Daniją sieja ne tik tvirti politiniai, bet ir glaudūs ekonominiai ryšiai, bendri investiciniai projektai. Jau kelis dešimtmečius intensyviai plėtojami Lietuvos ir Danijos kultūriniai ryšiai. Bendrus projektus vykdo teatralai ir kino kūrėjai, į danų kalbą išversti Č.Milošo kūriniai, plačiai pristatyta M. K.Čiurlionio kūryba. Ypatingą dėmesį menui ir literatūrai skirianti Danijos Karalienė pati yra apdovanota už H. K.Anderseno knygų iliustravimą ir bendrauja su pirmąjį apdovanojimą pelniusiu Panevėžio lėlių teatro vadovu Antanu Markuckiu.
Šalies vadovė taip pat apžiūrėjo menininko B.Norgardo gobelenų parodą Karalienės reprezentaciniuose apartamentuose – Kristianborgo rūmuose. Ši paroda sukurta Danijos Karalienės 50-mečio proga.
Prezidentė: Knyga suartina tautas
Popiet Prezidentė apsilankė Danijos Karališkojoje bibliotekoje. Seniausioje Šiaurės Europos regione bibliotekoje, kur saugoma pirmoji daniška knyga ir daugiau kaip 33 milijonai įvairių leidinių, valstybės vadovė apžiūrėjo Jos Didenybės Danijos Karalienės Margretės II iliustruotas knygas, Hanso Kristiano Anderseno rankraščius bei jų iliustracijas ir kitas ekspozicijas.
„Danijos karališkoji biblioteka – neįkainojami literatūros ir istorijos lobynai. Ne veltui Danija vadinama viena iš labiausiai skaitančių valstybių visoje Europoje. Šalis, pasauliui padovanojusi Hansą Kristianą Anderseną ir Soreną Kierkegorą tapo neatsiejama europietiškosios literatūros tapatumo dalimi“ – sakė šalies vadovė.
Prezidentės teigimu, knyga ne tik padeda pažinti ir skatina tobulėti, bet ir kur kas labiau suartina tautas bei daro pasaulį geresnį. Valstybės vadovė pabrėžė, kad danų literatūra yra labai mėgiama ir mūsų šalyje, o Lietuvą ir Daniją sieja ypatingi kultūriniai ryšiai.
Karališkajai Danijos bibliotekai Prezidentė padovanojo knygą su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbais, fotografijų albumą „Neregėta Lietuva“, Rimanto Dichavičiaus nuotraukų rinkinį „Laisvės paženklinti“ bei Stanislavo Filiberto Flerio (Fleury) knygą su senojo Vilniaus fotografijomis.
Dalia Grybauskaitė susitiko su Danijoje studijuojančiu Lietuvos jaunimu
Prezidentė taip pat susitiko su Danijoje studijuojančiu jaunimu iš Lietuvos. Šalies vadovė jauniems žmonėms palinkėjo visados išlikti tikrais lietuviais: „Tautiškumas yra ne tik simboliuose, bet ir jūsų širdyse. Visados išlikite lietuviais. Esame unikali tauta. Mūsų nedaug, todėl kiekvienas turime būti verti dešimties. Mums reikia žinoti daugiau ir daryti daugiau. Mylėkite savo šalį ir garsinkite ją“, – sakė Prezidentė.
Valstybės vadovės teigimu, studijos ir gyvenimas užsienyje – galimybė įgyti svarbios patirties, praplėsti akiratį ir objektyviau įvertinti savo šalį. Prezidentė pabrėžė, kad visi užsienio šalyse studijuojantys lietuviai yra laukiami Tėvynėje, ir paragino jaunimą sukauptą patirtį ir įgytas žinias pritaikyti ir panaudoti Lietuvoje. Pasak šalies vadovės, iš Skandinavojos šalių galima pasimokyti skaidrumo ir demokratijos, atsakomybės ir politinės kultūros.
„Esate didžiulis Lietuvos turtas. Nuo kiekvieno iš jūsų priklauso mūsų šalies ateitis. Todėl kad ir kuriame pasaulio krašte būtumėte – būkite su Lietuva, kurkite ją kartu ir prisidėkite prie geresnės mūsų šalies ateities“, – sakė valstybės vadovė.
Paklausta apie nedarbą Lietuvoje Prezidentė teigė, kad naujoji Vyriausybė įpareigota imtis konkrečių ir veiksmingų jaunimo įdarbinimo ir verslo skatinimo priemonių ir sudaryti sąlygas užsidirbti Tėvynėje.
Lietuvių jaunimo sąjunga Danijoje Prezidentei pristatė savo vykdomą projektą „Keliaujanti knyga“. Iš Lietuvių literatūros autorių darbų sudaryta ir į anglų kalbą išversta knyga paliekama įvairiose Kopenhagos vietose, kad su Lietuvių literatūra galėtų susipažinti Danijos žmonės.
Šiuo metu Danijoje studijuoja apie 1500 lietuvių. Dauguma jų baigę studijas ketina grįžti į Lietuvą.
ir visa tai kaip tik laiku, nes vakar indija patare kasmyro gyventojams ruostis atominiam karui…musu atominiai idiotai vykdo satanistiska misija isnaikinti Lietuviu gena turincius zmones…t.y. dorus ir kilnius
tik nepanikuokit
ta reikejo pasakyti zydams 1939 metais
Cernobilis buvo susprogdintas tycia, o kariskiams buvo dar pries metus pasakyta kad issiveztu savo seimas i ruskijos giluma, nes pacioje sirdyje Lietuvos zemiu buvo numatyta susprogdinti atomine elektrine…o kariskiams buvo liepta patiems grizti i ta zona, nes nepaklusus grese ne tik ju bet ir seimos nariu mirtimis
ne be pagrindo delsiama uzdaryti jau buvusia IAE, kuri jeigu nepavyktu apgauti Lietuvos zmoniu bus panaudojama tam tikslui kaip ir Cernobilio…ne be pagrindo ne tik Gudija ir Rusija, bet net Lenkija paskelbe apie atominiu bombu statybas Lietuvos etninese zemese, net tris naujas bombas beveik ant Lietuvos sienu
Sąmokslo teorija?
ne teorija o samokslo realybe
dėkui už šį įdomų straipsnį. Paprastai apie vykstančius gerus dalykus niekas nerašo. Gal būt būsite pirmieji?
nepaminėtas pagrindinis tikslas – skandinaviškaibaltiško šešetuko reikalai. O man tai patinka. Reiktų į tą šešetuką dar įtraukti Islandiją ir Suomiją. O kai jei prisijubgtų ir kitos mažosios šalys, tai būtų puiki atsvara G6-niem, kurie mėgsta uspręsti ir mažų šalių likimus.
daryk ka nori viskas uz tave jau seniai nuspresta ir jokiu atsvaru nebuvo ir is principo net negalejo ir negales buti
Reikia nešnekėti, kad reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas su Skandinavijos šalimis, o daryti reikiamus žingsnius, kad tas bendradarbiavimas būtų vystomas. Taigi nuo šnekų – prie darbų.