Gruodžio 13 d. Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade surengta dokumentinės trilogijos ,,Asmenybės simfonija“ apie Rusijos ir Lietuvos kultūros istoriko, filosofo Levo Platonovičiaus Karsavino gyvenimą ir kūrybą antrosios dalies ,,Pasmerkto tikėjimo pamokos‘‘ premjera.
Filmo autorius – žinomas Kaliningrado ir Rusijos žurnalistas, Kaliningrado valstybinės televizijos ir radijo kompanijos generalinis direktorius Vladimiras Ivanovičius Šaronovas. Pasinaudojęs gausia niekur iki šiol nepublikuota dokumentine medžiaga, jis sukūrė įtaigų, kūrybinių apmąstymų kupiną dokumentinį filmą apie neeilinę L.Karsavino asmenybę.
Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius gausiai susirinkusiems miesto akademinės ir kultūros bendruomenės atstovams pristatė trilogijos autorių ir jo antrąjį kūrinį bei pabrėžė, kad Levo Karsavino darbai ir kūryba nutiesė kultūros tiltą tarp Rusijos ir Lietuvos, o pastaroji mąstytojui tapo antrąja tėvyne.
Vladimiras Šaronovas padėkojo generaliniam konsului už tarpininkavimą Lietuvoje ieškant mokslininkų besidominčių Levo Karsavino gyvenimu bei kūryba, ir bendradarbiaujant su Lietuvos archyvais, turinčiais autentiškos informacijos apie kūrėją.
Po filmo peržiūros vykusioje diskusijoje su renginio svečiais autorius pasidalino kūrybiniais sumanymais, pabrėžė sutiktų žmonių geranoriškumą ir pagalbą kuriant filmą.
Filmas pristatomas kaip tik gruodžio 13 d., minint Levo Karsavino gimtadienį – 130-ąsias gimimo ir 60-ąsias mirties metines. 2013 m. pavasarį Vladimiras Šaronovas planuoja užbaigti likusią trilogijos dalį, skirtą Levo Karsavino gyvenimui Lietuvoje ir tremtyje.
Lietuvos generalinis konsulatas kartu autoriumi 2013 m. planuoja surengti visų trijų dalių dokumentinio filmo premjeras Kaune ir Vilniuje, miestuose, kuriuose gyveno ir kūrė Levas Karsavinas.
labai didelės pagarbos vertas žmogus.
galėčiau įdomią istoriją papasakoti apie šį žmogų net ir kalėjusį Komijoj su lietuviais. Kaliniai jo dėka ten baigę auksčiausio lygio universitetą.
Tai papasakok.
pagalvosiu. o gal geriau bus jei tą istoriją parduosiu? Juk niekas nevertina už dyką gauto..:)
nebūtų jis pakliuvęs į tą Komiją ir būtų sau ramiai dirbęs Vilniaus dailės muziejaus direktoriumi ir niekam neužkliuvęs, jei jo dukrelė nebūtų susigundžiusi pasiųsti jam keletą žurnalų iš Prancūzijos, kurie atkreipė NKVD dėmesį. ..
Visgi ištremtas iš Rusijos kaip per daug protingas žmogus, Karsavinas, nors ir kviečiamas dėstyti Kembridže, Sorbonoj, pasirinko Kauną, kai Valdemaras su Tomašaičiu, besisvečiuodami Paryžiuje, jį pakvietė. Matyt ne tokia jau ir provincija buvo to meto Lietuva.
Dokumentiniame filme apie Levą Karsaviną sakoma, kad pasirinko Lietuvą, ko gero, todėl, jog jis buvo arčiau Rusijos. Tokiu būdu Karsavinas galėjo sekti įvykius gimtinėje operatyviau, nei būtų buvęs Anglijoje. Nors iš tiesų kas ten gali žinoti tokias aplinkybes.
Kažkur prieš porą metų rusų kalba transliavusioje “Radio svoboda” buvo kalbama apie rusų baltosios emigracijos bangos intelektualus.Vienas laidos dalyvis prisiminė ir Levą Karsaviną,kurį įvardino kaip nepelnytai pamirštą Rusijoje,tačiau gerbiamą Lietuvoje kaip saviškį.
Jeigu “alkas.lt” būtų lietuviška svetainė ir ją tvarkytų lietuvių kultūroje augę žmonės, tai abejonių jiems dėl Leono Karsavino vardo rašymo šiame rašinėlyje, tikriausiai, būtų kilę? Kaip jums atrodo, Platonovičiau? Kodėl Vaclavą palikote be tėvavardžio? Jam tikrai priklausytų.