Nors daugeliui lietuvių elektromobilis yra egzotika, tačiau kylant benzino kainoms vis dažniau yra atsisukama ir į žaliąja energija varomas transporto priemones.
Dar praėjusiais metais vykusioje elektromobilių konferencijoje Lietuva nusprendė, kad 2020-aisiais elektromobiliai sudarys 20 procentų transporto priemonių. Tačiau šiuo metu Lietuvoje važinėjančius ir oficialiai įregistruotus automobilius galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Žvelgiant pasauliniu mastu, šie elektra varomi automobiliai dar niekada nebuvo tokie populiarūs kaip dabar. 2012 metų rugpjūtį geriausiai parduodamas elektromobilis buvo Nissan Leaf, kurio buvo nupirkta daugiau nei 35 tūkstančius vienetų visame pasaulyje.
Tačiau tiek seniau, tiek ir dabar elektromobilių mylėtojai turėjo ir turi spręsti tas pačias problemas. Pirmiausia tai yra miesto automobilis, kuriam reikalinga atitinkama infrastruktūra. Elektromobilis be papildomų įkrovimų vidutiniškai nuvažiuoja apie 100 km, žinoma, svarbu yra ir gamtinės sąlygos, vairavimo maniera, kamščiai keliuose ar net naudojamas vėjelis automobilyje.
Jei norima keliauti toliau nei kasdieniu maršrutu iki darbo – būtina pilnai įkrauti elektromobilio baterijas. Tam yra reikalingi įkrovimo taškai, kurie Lietuvoje įrengiami labai palengva. Pavyzdžiui, Kaune ir jo apylinkėse yra 5 tokios įkrovimo aikštelės, kurias norima panaudoti ne tik elektromobilių baterijų įkrovimui bet ir leisti šaltuoju metu laiku įkrauti įprastų automobilių akumuliatorius.
„Mes visada pasisakome už žaliąją energiją, kuri šiuo atveju gali tapti puikia alternatyva atmosferą teršiantiems įprastiems benzininiams, dujiniams ar dyzeliniams varikliams. Spėjama, kad per 20 metų automobilių pasaulyje padaugės iki 1,5 milijardo, o tai yra 600 milijonų daugiau nei dabar, todėl akivaizdu, kad su tokiu dideliu augimu, didės ir aplinkos tarša“, – sako elektros pardavimų projektų vadovė Justė Žegužauskaitė.
„Tikimasi, kad elektromobilių ir kitų mažai anglies dvideginio išmetančių automobilių naudojimas leistų sumažinti CO2 dujų išmetimą į atmosferą apie 40%“, – teigia J. Žegužauskaitė.
Dar vienas svarbus aspektas yra augančios benzino ir dyzelino kainos, kurios skatina ieškoti alternatyvių transporto priemonių. Elektromobilis tampa puikia išeitimi žmonėms, kurie nenori išleisti daug pinigų kurui, kam rūpi aplinkosauga ir galiausiai tiems, kas gyvena mieste.
Puikus elektromobilių rinkos pavyzdys yra kaimyninė Estija, kuri jau praėjusiais metais įsigijo 507 elektromobilius. Kaimynų tikslas – Estijos gatvėmis riedantys bent 1000 elektromobilių ir šalies, kaip elektromobilių sostinės, statusas.
„Estijos vyriausybė yra sektinas pavyzdys, kaip reikėtų skatinti žaliosios energijos integraciją į šalies infrastruktūrą. Skatindama gyventojus, vyriausybė žada padengti pusę įsigijimo kainos dar 500 elektromobilių. Palyginimui, galiu pasakyti, kad Lietuvoje kol kas yra ne daugiau dešimties įregistruotų elektromobilių, kuriems vienintelė taikoma lengvata yra nemokamas stovėjimas Kauno mieste, – sako J. Žegužauskaitė.
UAB „Energijos kodas“ nėra abejingas žaliajai energijai, todėl norėdami inicijuoti spartesnį elektromobilių vystymąsi, pažadame, kad 100-ojo elektromobilio Lietuvoje savininkui padengsime elektromobilio įkrovimo išlaidas vienerius metus. Mes norime paskatinti tiek savivaldybę, tiek kitas įmones prisidėti prie žaliosios energijos, elektromobilių populiarinimo, nes šiuo metu Lietuvoje yra žengiami tik pirmieji ir labai atsargūs žingsniai“, – teigia UAB elektros pardavimų projektų vadovė Justė Žegužauskaitė.
Ar sambūris Dohoje, dėl Kioto klimato kaitos
GRIEŽTŲ SĄLYGŲ
Kinijoje ar JAV-ėse: faš/komizmo sąlygas
– “pirdaletų” CO2 taršos monstrų g-bos
prioriTETUS paliks.
AR Lietuva, atskirai-uždrai pradės sau savų e-karučių g-bą,
ar latvių RAFikas, o gal vėl… ESTAI.
Pasi-purtykimmm
“N E M O K A M A I”
bo greit elektro-rozetkos be 1 lito nepa-matys nieks.
(Nemokamas sūris-elektra-degalai, tik…
FAŠIZME-KOMUNIZME išmanu :))