Šiais metais suėjo 100 metų Rusijos animacijai. Būtent 2012 metais Vladislavas Starevičiaus sukūrė pirmąjį animacinį filmą „Gražioji Lukanida arba ūsuočių karas su raguočiais“.
Animacijos kūrimas keičiasi ir šioje šalyje, kaip ir visame pasaulyje. Anksčiau, ypač sovietmečiu, mažuosius žiūrovus žavėję rankomis piešti judantys paveikslėliai užleidžia vietą kompiuterinei grafikai, kuri tęsia nuoširdumu paperkančią Rusijos animacijos tradiciją, tačiau vis labiau jaučiama Vakarų kultūros įtaka.
Užaugę su senąja animacija rusai iki šiol jaučia didelę meilę šiai kinematografijos rūšiai, o vaikystės herojai jiems tapę kultiniai, ne paslaptis ir Lietuvos kartai, kuri užaugo su sovietmečiu kurtais animaciniais filmais, kaip „Na, palauk“, „Atostogos Rūgpienių kaime”, „Čipolinas“, „Mauglis“ ar „Ežiukas rūke“, kurį 2003 metais pasaulio kritikai pripažino geriausiu visų laikų animaciniu filmu.
Vladislovas Starevičius (1882 m. rugpjūčio 8 d. – 1965 m. vasario 26 d.) – lenkų kilmės režisierius, lėlinės animacijos pradininkas, XX a. pirmoje pusėje kūręs Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje.
„Gražioji Lukanida arba ūsuočių karas su raguočiais“:
httpv://youtu.be/EpBfNLV5agU
100-mečio animacinis filmas „Gyveno kartą šuo“:
http://youtu.be/j0DtNQ_EDsc
Vis dėl to, reikėtų pasakyti, kas Starevičiaus pirmieji filmai buvo sukurti Kaune. Kad tai buvo Ru imperija, šito lenkų kilmės lietuvių meninko nebūtina atiduoti rusiijaai
Pritariu Jums visais 100% ir dar pridedu, kad šimtmečio animaciniu filmu išrinktas “Gyveno kartą šuo” (pagal ukrainiečių liaudies pasaką). Tai irgi sukelia įdomių minčių ir interpretacijų. Nemoku įdėti nuorodos apie filmuką “Gyveno kartą šuo”, bet per paiešką susirasite, jei kas susidomės.