Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 68 punkte nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymui.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 68 punktas skelbė, kad ligos pašalpos skiriamos, jeigu dėl jų į pašalpos mokėtoją kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos, ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos, taip pat pagal kurį tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos pašalpa skiriama, jeigu dėl jos į pašalpos mokėtoją kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos.
Konstitucijai prieštaraujančiu taip pat pripažintas Nuostatų 61 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad ligos pašalpos pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas ligos pašalpas jų gavėjams.
Nutarime konstatuota, kad asmuo, pagal įstatymą turintis teisę į ligos pašalpą, šią teisę galėjo įgyvendinti tik per Nuostatų 68 punkte nustatytą terminą, o asmeniui, nepraleidusiam šio termino, priklausančios ligos pašalpos išmokėjimas buvo ribojamas minėtame Nuostatų punkte nustatytu maksimaliu laikotarpiu (terminu). Konstatuota ir tai, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nebuvo ir nėra nustatyta tokio pobūdžio terminų ar laikotarpių.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad terminas, per kurį asmuo gali įgyvendinti teisę į ligos pašalpą (kreiptis dėl šios pašalpos skyrimo), ir laikotarpis (terminas), kuriuo ribojamas ligos pašalpos mokėjimas jos gavėjui, yra vienos iš socialinės paramos ligos atveju skyrimo ir mokėjimo sąlygų, todėl gali būti nustatytos tik įstatymu. Pažymėta ir tai, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą įstatymų leidėjas gali pavesti Vyriausybei nustatyti ligos pašalpos mokėjimo tvarką, tačiau šis įstatymų leidėjo pavedimas Vyriausybei negali būti pagrindu nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygas, taip pat riboti šios teisės apimtį.
Konstitucinio Teismo vertinimu, Nuostatų 68 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo neleistinai išplečiami Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyti ligos pašalpos nemokėjimo pagrindai (sąlygos), taip buvo pažeistas iš Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas poįstatyminiu teisiniu reguliavimu nenustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų.
Spręsdamas dėl Nuostatų 61 punkto atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal proporcingumo principą, kaip vieną iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos ligos pašalpos mokėjimo būdas (-ai) turi atitikti visuomenei svarbius tikslus, būti būtinas (-i) minėtiems tikslams pasiekti. Pažymėta ir tai, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas gali pavesti Vyriausybei nustatyti ligos pašalpos mokėjimo tvarką, tačiau šis įstatymų leidėjo pavedimas Vyriausybei savaime nereiškia, kad Vyriausybė be objektyvios būtinybės gali nustatyti neproporcingas skirtos ligos pašalpos mokėjimo sąlygas (reikalavimus) ir taip sudaryti prielaidas pasunkinti asmens galimybes gauti jam skirtiną socialinę paramą.
Nutarime konstatuota, kad Vyriausybė, įstatymų leidėjo pavedimu Nuostatų 61 punkte nustatydama įstatyme įtvirtintos ligos pašalpos mokėjimo tvarką, pagal Konstituciją negalėjo šios pašalpos mokėjimo susieti tik su tokiu vieninteliu mokėjimo būdu (paskirtos pašalpos pervedimu į pašalpos gavėjo turimą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje), neproporcingai pasunkinančiu ligos pašalpos gavimą ar darančiu jį apskritai neįmanomą, jei skiriamos pašalpos gavėjas neturi asmeninės sąskaitos kredito įstaigoje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba galimybės pasinaudoti turima sąskaita kredito įstaigoje dėl jo sveikatos būklės ar kredito įstaigos veiklos yra ribotos, nes taip buvo sudarytos prielaidos pasunkinti socialinės paramos ligos atveju gavimą, nukrypta nuo asmens teisių įgyvendinimo imperatyvų, kylančių iš Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo.
Visą nutarimo tekstą skelbiamą Konstitucinio Teismo interneto svetainėje rasite ČIA [doc].
