Lietuva -– geriausiai miškus sauganti valstybė

Pagal miškų išsaugojimo vertinimą mūsų šalis pripažinta geriausia pasaulyje.

Mokslininkams atliekant miškų išsaugojimo vertinimą, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 1995–2010 m.); miško kirtimai (vertinimo laikotarpis: 2000–2010 m.); miškingumo pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 2000–2010 m.).

Įvairių sričių mokslininkai nuolat renka duomenis apie kiekvienos 132 pasaulio valstybių padėtį aplinkosaugos išsaugojimo srityje. Lietuvos artimiausi kaimynai užėmė šias vietas: Latvija ir Baltarusija – 32-oje vietoje, Lenkija – 42-oje, Rusija – 50-oje, Suomija – 53-ioje, Švedija – 64-oje, Estija – 75-oje.

Patikimais metodais, ne iš vieno šaltinio reguliariai gaunama informacija leidžia tvirtinti, jog Lietuvos ištekliai – plotai ir medienos tūriai nuolatos didėja, kertama gerokai mažiau nei priauga, iškirsti miškai savalaikiai atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus.

Per pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 33,2 proc., brandžių medynų tūris – nuo 73,7 mln. iki 94,6 mln. kubinių metrų. Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį padidėjo 63 tūkst. ha, arba 6 proc., o medynų tūris – 25 mln. kubinių metrų. Vidutinis medienos tūris viename hektare per pastaruosius 10 metų padidėjo 13 kub. metrų ir šiuo metu siekia 237 kub. metrų viename hektare, o bendras sukauptas medynų tūris visuose miškuose nuo 2001 metų padidėjo 38 mln. kub. metrų, taip pat bendras metinis medienos tūrio prieaugis padidėjo nuo 16,1 mln. iki 16,6 mln. kub. metrų.

Lietuvoje visų rūšių kirtimais per metus yra iškertama 7 mln. kubinių metrų medienos, o kasmetinis prieaugis siekia 16 mln. kubinių metrų medienos, t.y. iškertama mažiau nei 50 proc. prieaugio! Tokia medienos ruošos apimtis atitinka darnaus miškų ūkio principus, kai iškertamos medienos kiekis neviršija jos prieaugio, ir kartu ji sudaro prielaidas pakankamai veiksmingai funkcionuoti šalies miškų ūkio sektoriui, patenkinti suderintus pramonės, energetikos sektoriaus ir kitų vartotojų medienos poreikius. Medienos prieaugio neviršijanti miško kirtimo apimtis turi būti išlaikoma ir ateityje.

Miško naudojimas valstybiniuose ir privačiuose miškuose reglamentuotas pagal Aplinkos ministerijos parengtą tvarką. Miškų urėdijų patikėjimo teise valdomuose miškuose visais kirtimais per 2011 metus iškirsta 3924 tūkst. m3, per 2010 metus iškirsta 3754 tūkst. m3 (2000 m. buvo iškirsta 4 mln. m3, t.y. 50 proc. prieaugio).

Valstybiniuose miškuose nuo 2005 m. neplynų kirtimų plotas sudaro 22-27 proc. nuo viso pagrindinių miško kirtimų ploto.

Tiesioginis valstybės turto vertės didinimas yra ir miškų plotų plėtimas. Mokslininkų skaičiavimu, per 10 metų valstybinių miškų vertė padidėjo 1 mlrd. litų vien kaupiant medienos tūrį, t. y. neiškertant viso medienos prieaugio ir sodinant naujus miškus. Yra formuojamas stereotipas, kad miškininkai Lietuvoje kerta daug miškų. Tiesa ta, kad vien 2001–2011 m. pasodinome beveik 12 tūkst. ha naujų miškų. Galėtume jų įveisti ir daugiau, tačiau laisvos valstybinės žemės mums perduodama mažai. Daug investuojama į modernius medelynus. Daugiau nei 90 proc. visų miškų urėdijose išauginamų sodmenų skirta miškų atkūrimui ir naujų įveisimui valstybiniuose bei privačiuose miškuose.

Ir skaičiai rodo, kad, palyginti su ankstesniaisiais metais, valstybiniai miškai veiklos ir pelno mokesčių šalies biudžetui sumoka 16 kartų daugiau (1995 m – 7 mln. ir 2011 m. – 114 mln. Lt), o visų mokesčių santykis su gautomis pajamomis yra 42 % (didžiausias procentas Europoje), nekalbant apie didžiulę pažangą kituose miškininkystės baruose, sukurtą pažangą miškų atkūrimo sistemą ir dar daug kitų itin svarbių darbų. Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra didžiausia: Lietuva – 16,3 proc., Lenkija – 10,4 proc., Suomija – 13,9 proc., Žemutinė Saksonija – 10,5 proc.

Generuojama turto grąža Lietuvoje – 8,4 proc., Švedijoje – 7,1 proc. Tai patvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto ir prof. akademiko A.Buračo vadovaujamos grupės mokslo tiriamųjų darbų medžiaga (2012 m.).

Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą priemonių planą 2010 m. rugpjūčio mėn. praūžusios vėtros padarinius pavyko laiku sutvarkyti, nes pirmą kartą žinybos istorijoje visų miškų urėdijų sutelktomis pastangomis ir jų turima technika keliose nukentėjusiose miškų urėdijose operatyviai likviduoti škvalo padariniai. Nors vėtros išlaužtos ir išverstos medienos kiekis valstybiniuose miškuose siekė daugiau nei milijoną kietmetrių, mobilizuojant miškų urėdijų pajėgas ir perskirstant kirtimų apimtis miškų urėdijose, metinė kirtimo norma nebuvo viršyta.

Lietuvoje valstybinių miškų sertifikavimas vyksta pagal patį griežčiausią sertifikavimą pasaulyje – FSC sertifikatą. Šio sertifikato auditas liudija, kad Lietuvos valstybiniuose miškuose tvarkomasi itin gerai – pagal biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo reikalavimų principus.

Visi aukščiau išvardinti darbai buvo galimi tik aktyviai dalyvaujant Aplinkos ministerijai, kuri formuodama miškų ūkio politiką 1996–2000 m. parengė pagrindinę teisinę bazę, t.y. Miškų įstatymo naują redakciją ir iš jos išplaukiančius poįstatyminius aktus, kas sudarė prielaidas valstybinių miškų žinybai dirbti efektyviai ir sulaukti sėkmingiausio įvertinimo pasaulyje.

Spausdinti