Rugsėjo 26 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų parodos „Paskutinieji LDK piliečiai“ atidarymas.
Fotomenininkas A.Aleksandravičius besigilindamas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos praeitį, ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje, ir Ukrainoje ieškodamas buvusios Lietuvos valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros didybės atspindžių, negalėjo nepastebėti ir fotografijose neužfiksuoti paskutiniųjų šios valstybės piliečiais save laikiusių, Lietuvos bajoriškas ir pilietines tradicijas tęsusių poetų Adomo Mickevičiaus (1798–1855) ir Česlavo Milošo (1911–2004) gyvenime paliktų pėdsakų. Autorius plačiai aprėpė Adomo Mickevičiaus gyventas vietas nuo gimtosios Zaosės dvarelio, mokslų Naugarduke, studijų Vilniuje, dėstymo Kaune ir tremties Paryžiuje. Česlavo Milošo pėdsakų Algimantas Aleksandravičius ieškojo Šeteikių dvarelio liepų alėjoje, prie it veidrodis spindinčios kūdros, senelių ir giminių kapų Šventybrastyje, tarp Isos slėnio išlakių ąžuolų, Kunatų dvare Krasnogrūdoje ir paskutinėje prieglobsčio vietoje Krokuvos Šv. Stanislovo bažnyčios kriptoje ir dar daugybės kitų, su poeto gyvenimu susijusių vietovių.
Parodoje pristatoma tik maža dalis Algimanto Aleksandravičiaus fotografijos lakštuose įvaizdintų Adomo Mickevičiaus ir Česlavo Milošo Lietuvoje ir Lenkijoje bei kitur paliktų ženklų.
Algimantas Aleksandravičius su jam būdingu išradingumu, susiedamas poetų paliktus gyvenimo kelio ženklus su nūdienos realijomis, pasitelkdamas raiškią fotografijos kompoziciją, o retsykiais ir, regis, atsitiktines detales, įvairuodamas šviesokaitos dėmėmis ar dramatiškais juodų ir baltų tonų santykiais, sukuria įsimintinus vaizdus. Fotografijose atsispindi ne tik dokumentiškai perteiktos poetų gyvenamos vietos ar aplinka, bet jos dar simboliškai susiejamos su iškilių poetų Adomo Mickevičiaus ar Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo literatūrine kūryba, o įspūdžio sustiprinimui įpinama ir filosofinė potekstė.
Algimantas Aleksandravičius yra gerai susipažinęs su abiejų poetų – Adomo Mickevičiaus ir Česlavo Milošo – gyvenimu ir kūryba, ištyrinėjęs beveik visus jų paliktus pėdsakus, ne kartą lankęsis poetų gimtinėse ar bent kiek su jų gyvenimu susijusiose vietovėse. Manyčiau, kad toks pasirengimas, išsamios žinios, fotografinė patirtis, intuicija ir momento pagava bei gebėjimas nepasimesti net sunkiausiose situacijos ir leido sukurti įsimintiną fotografijų ciklą „Paskutinieji LDK piliečiai“. Daugybėje fotografijų autorius, sekdamas poetų pėdsakais, pasakoja apie iškilius lietuvių kilmės lenkų rašytojus, visą gyvenimą ieškojusius kelio prie savo genties, nuolat kreipusių žvilgsnius į senąją Lietuvą, idealizuotą ir poetizuotą juos kankinusiu ilgesiu.
2011 m. už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldo poetiškus atspindžius Algimantui Aleksandravičiui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.Algimantas Aleksandravičius
Profesionalus fotografas menininkas Algimantas Aleksandravičius jau 25 metus dirba meninės fotografijos srityje. Labiausia žinoma jo fotografijų serija „Lietuvos veidai“ 6 kultūros ir meno žmonių portretų galerija. Jo portretinių fotografijų parodos buvo eksponuotos Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Kazachstane,Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Ukrainoje. Už kūrybinius pasiekimus A. Aleksandravičius pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, LR Vyriausybės kultūros ir meno premiją. LR Kultūros ministerijos premiją. Apdovanotas medaliu Už nuopelnus Lietuvai, Nyderlandų Orange-Nassau Riterio ordinu. Įvairiose konkursuose fotografas pelnė daugybę apdovanojimų: 5 Grand Prix, konkurso Lietuvos spaudos fotografija 4auksinius kadrus ir kt.
“iškilius lietuvių kilmės lenkų rašytojus” tai ira ne korektishka tokios tapatiibeis nebuvo kaip ir Mickevithius niekados taip nesitapatino. Lietuvoja sukurta ishtisa ne korektishkos istorios mokslo kultura kuri phormuoja ne korektishka zhmoniu pozhiuri i istoria. Autoritariniu reizhimu palikimas.
“iškilius lietuvių kilmės lenkų rašytojus” ir dar viena priezhastis kodeil Mickevithiaus negalima taip tapatinti. Visa jo kuriba buvo nukreiipta ne i lenkus o i lenkakalbius lietuvius ir lenkakalbiu lietuviu virtimas litvomanais ira Mickevithiaus kuriobos pasekmei. Mickevithiu galima tapatinti kaip litvomanios ideologios kureiu bet ne lenku rashitoju.