Penktadienis, 27 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A.Andriušaitis. Ar galima istorinę LDK vėliavą viešajame valstybės gyvenime prilyginti Trispalvei?

Artūras Andriušaitis, www.alkas.lt
2012-09-23 09:00:39
25
Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Grupė Seimo narių prieš pat baigiantis jų kadencijai ėmėsi keistos iniciatyvos – senąją istorinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą viešajame valstybės gyvenime de facto prilyginti Lietuvos Respublikos valstybinei vėliavai – Trispalvei. Kokie šio sumanymo motyvai? Galima tik spėlioti.

Ką gi siūlo sumanytojai? Nei mažiau, nei daugiau, istorinę vėliavą privalomai kelti kartu su valstybine prie visų valstybės institucijų, diplomatinių atstovybių užsienyje, taip pat prie kai kurių istorinio paveldo objektų.

Paanalizuokime tokio įstatymo (jeigu jis būtų priimtas) pasekmes. Iniciatoriai teigia, kad kelių vėliavų naudojimo praktika kitose šalyse yra. Taip, ji yra, bet visai kitokia nei ta, kurios siekia sumanytojai. Antrąja šalia valstybinės naudojama vėliava niekada nėra ir negali būti jokia istorinė vėliava. Daugelyje užsienio šalių naudojamos valstybinės-reprezentacinės ir valstybinės vėliavos (dar vadinamos valstybinėmis ir tautinėmis (nacionalinėmis) vėliavomis). Valstybinė-reprezentacinė vėliava nuo valstybinės skiriasi tik tuo, jog joje yra įkomponuotas oficialus valstybės herbas.

Pavyzdžiui, Suomijoje – baltas liūtas raudoname kvadrate žydro kryžiaus skersinių susikirtime; Vokietijoje – juodas erelis geltoname skyde juodos-raudonos-geltonos vėliavos centre; Vengrijoje – vadinamasis Motiejaus herbas raudonos-baltos-žalios vėliavos centre; Lenkijoje – baltas erelis raudoname skyde baltos-raudonos vėliavos viršutinės baltos juostos viduryje ir t. t.

Taigi, abi naudojamos vėliavos iš esmės yra tos pačios, tik reprezentacinė dar „sustiprinta“ valstybės herbu. Toks variantas buvo siūlytas ir Lietuvoje 1918 metais, kai reprezentacinėje Trispalvėje norėta kairiajame viršutiniame kampe įkomponuoti baltą Vytį raudoname kvadrate. Tačiau kažkodėl tai nebuvo įgyvendinta. Reprezentacinė vėliava naudojama ypač retai ypatingos reikšmės valstybiniuose renginiuose. Visur kitur naudojama valstybinė vėliava.

Beveik visos šalys turi istorines vėliavas, kai kurios net ne po vieną. Jos atspindi įvairius valstybių raidos etapus, dinastijas, santvarkas, epochas ir t. t. Kas būtų, jeigu staiga pagal oficialų reglamentą jas imtų kabinti šalia įteisintų valstybinių vėliavų prie valstybės institucijų ir pasiuntinybių? Ar galima įsivaizduoti taip šalia valstybinės juodos-raudonos-geltonos vėliavos Vokietijoje iškabintą imperinę juodą-baltą-raudoną vėliavą? Arba šalia valstybinės mėlynos-baltos-raudonos vėliavos Prancūzijoje iškeltą monarchinę žydrą vėliavą su auksinėmis lelijomis? Tai neįmanoma. Kodėl?

Todėl, kad dabartinės vėliavos – tai modernių, daugeliu atvejų, demokratinių, valstybių vėliavos. Istorinės vėliavos asocijuojasi su „senaisiais režimais“, feodalizmu, absoliutizmu ir pan. Kaip būtų žvelgiama į „unikalią“ Lietuvą, oficialiai šalia modernios respublikoniškos Trispalvės išsikabinusią feodalinę „senojo režimo“ vėliavą?

Beje, dėl jos istoriškumo. Iniciatoriai siūlo istorinę vėliavą kelti vietoj Trispalvės „Gedimino pilies“ bokšte Mindaugo karūnavimo dieną. Ar jų niekas iš „garbių“ istorikų nepakonsultavo, kad ši vėliava yra žinoma tik nuo XV a. pradžios, o ne nuo XIII a. vidurio, kai buvo karūnuotas Mindaugas? Kas tai – profaniškumas ar siekis falsifikuoti istoriją.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Andriušaitis. „Ekzekutorius“ – šiurpi žudiko išpažintis
  2. V.Sinica. Pamiršta istorinė atmintis
  3. R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
  4. Prie kauniečio namų iškelta vėliava niekada nenuleidžiama
  5. Vilniuje pagerbta Lietuvos vėliava
  6. Vilniuje bus pagerbta Lietuvos vėliava (video, audio)
  7. Lietuvos vėliava skraidė padangėje virš sostinės (nuotraukos)
  8. Anykštėnai sausio 13-ąją Vilniuje kviečia į eiseną „Vėliava prieš tanką“
  9. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  10. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 25

  1. Pensininkas says:
    13 metų ago

    Atsakau. Negalima.

    Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    13 metų ago

    Žinoma, kad galima.
    Nes tai pažymi valstybės tęstinumą.
    Bet Lietuvos priešams, norintiems sumenkinti Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą , tokie dalykai, aišku, nepatinka.

    Atsakyti
  3. Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяаў says:
    13 metų ago

    Reikia baltą Vytį raudoname fone padaryti valstybine vėliava, o dabartinę trispalvę pavadinti istorine, priskirti 1918 – 2012 metų laikotarpiui.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Jokiu būdu – gerai yra dabar.

      Atsakyti
  4. savas says:
    13 metų ago

    Nerandu jokių argumentų,be to MŪSŲ VYTĮ savinasi gudai,TIK VALSTIBINE, ir man visiškai neįdomu ką galvos kitos valstybės,tai MŪSŲ VALSTYBĖS PAMATAI,………..geriau būtų vietoj atominės,padarytas referendumas šiuo klausimu.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Jokie jie ne gudai, visų pirma.
      Antra. Tegul jie paišo savo vėliavose ką nori – kodėl tai mus turėtų jaudinti?
      Vis tiek visų laikų mūsų valstybė vadinosi LIETUVOS …, mūsų valdovai buvo lietuviškais vardais ir to niekas niekada ir niekaip nesugebės nuneigti.

      Atsakyti
      • Artūras says:
        13 metų ago

        Visiškai pritariu. *

        Atsakyti
  5. Artūras Gotautas says:
    13 metų ago

    Tik Každailio ir Rimšos “teplionę” reiktu pakeist,nes ji nieko bendro neturėjo/nuturi/neturės su tikruoju istoriniu Vyčiu..
    Tai buvo daroma “sąmoningai”,kaip šiuo metu Klimka veikia “sąmoningai”,tik tas “sąmoningumas” ne Lietuvos naudai…

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      13 metų ago

      Pastebėkit, ne tik Vytis, bet ir kiti lietuviški simboliai šiandien kažkaip “sudžiovinti”. Stumbras su į galvą įsmeigtu kryžiumi (Kauno herbas) taip pat tapo klaikiai sulysusiu.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        13 metų ago

        Iš viso berazumiška – kryžius, juk, yra Lietuvos priešų ženklas.

        Atsakyti
  6. Galindas says:
    13 metų ago

    Pritariu Gotautui, nes Každailis Žirgą nutapė ne toj pozoj, kaip yra ankstesniuose herbuose. Jo žirgas yra pajuokai, nes poza yra cirkinė (žaisminga) su pakelta į viršų uodega. Būtina remtis anksteniais herbais ir pakeisti , kad raitelis ir žirgas būtų šuoliuojantis puolantis priešą.

    Atsakyti
  7. suomis says:
    13 metų ago

    Šis autorius yra kvailys. O kaip Nyderlandų vėliavos. Užknisa, kai įvairūs mulkiai pradeda aiškinti savo sapnus.

    Atsakyti
    • Artūras says:
      13 metų ago

      Deja, tamstele Suomi, pats esi tas kuo vadini kitus. Nyderlandai yra ir buvo monarchija. Suprantu, norėtum, kad ir Lietuva būtų monarchija, bet nuo 1918 m. ji yra respublika. Studijuok heraldiką, tada nebūsi kvailys.

      Dar noriu pridėti ko neminėjau straipsnyje. Raudona vėliava su Vyčiu neabejotinai buvo nusikopijuota nuo lenkijos po 1387 m. Ji neturi nieko bendra su senąja ikikrikščioniška Lietuvos valstybe. Bet lenkai nereikalauja grąžinti senosios raudonos vėliavos su baltu ereliu vietoj modernios baltos-raudonos vėliavos, naudojamos nuo 1918 m. Matyt todėl, kad ten mažiau bukapročių.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        13 metų ago

        Čia jau, matyt, save paminėjai – su kuo ir sveikinu.:)
        Istorinė vėliava yra savo vietoj – pritarčiau, kad Vytis kažkoks labai jau stilizuotas.
        Trispalvės yra jau priprastas standartas pasaulyje, todėl dėti vietoj jos ar dar kaip su arkliuku atrodytų netgi kvaila – lyg mes nebūtume šiuolaikinė valstybė, o tik arkliukus teturinti.
        Vienžo, kaip dabar yra – pats tas, tik Vytį reikėtų grąžinti tikrąjį.

        Atsakyti
        • Artūras says:
          13 metų ago

          Visiškai pritariu.

          Atsakyti
  8. janušonis evaldas says:
    13 metų ago

    Tikrai užteks vyties visiem ir bulbom ir mum,svarbiau žinokim gerbkim saugokim atminkim.Svarbiausia,manau ,tai kas mums svarbu,mažiau reikia manyt kas ka pagalvos na ,o vytis atrodo toks senas kaip ir patys lietuviai,taip kad……

    Atsakyti
  9. tikras lietuvis says:
    13 metų ago

    Vyčio pavyzdžiai: http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_herbas
    Esu kažkur matęs “Vytis kaip naudotas 1918m. – 1940m.” pavyzdį su aplink jį gražiai padarytais pagražinimais ir pan.
    Toks Vytis būtų gražus ir naudotinas.
    Dabartinis yra panašesnis į pradedančio piešti vaiko darbelį.

    Atsakyti
    • Artūras Gotautas says:
      13 metų ago

      Vienas Vyčio atvaizdas iš senesnių laikų,atkurtas pagal pirminį Vytį..
      http://teiwas.eu/2012/09/kas-yra-baltai/vytis-2/
      Koks gražus ar negražus Jis yra,ne mums spręsti,nes ne mes Jį sukūrėme/kūrėme..Koks randamas pirminis Vytis,toks ir turi pilnai būti atkurtas,pagal pirminio rasto Vyčio atvaizdą..
      Tokį ir turime visi priimti,nes tai probočių pirminis kūrinys.
      Jei pradėsime naudoti nuo 1918m. ar kito vėlesnio laikotarpio,tai bus iškraipomas visokeriopai pats Vytis..
      Tad Každailio ir Rimšos teplionė,su Juršėno palaiminimu nieko bendro neturi su probočių Vyčiu..
      Tai buvo daroma tyčia,pakeičiant Vyčio Žirgą į Lauko darbinį arklį – Lietuva paverčiant darbinę šalimi,uždedama tam arkliui šuns uodega,pritempiant žydiškų/lenkiškų mėlynų spalvų/atspalvių,iš puolimo padėties,pakeičiant atsitraukimo,į rankas įliejamas kalavijuočių kardas,skydas persukamas iš kitos pusės,nes dabartinė pusė yra skydo laikimo virvės/diržai (dvigubas kryžius) ir t.t….
      Vardinti galima dar daug ir daug…
      Pasidomėkite Každailio ir Rimšos darbais,kiek jie Heraldikoje pasistengė,kad visi Herbai – Gerbai prarastų Garbę. Akivaizdžiai “užlotininti” Vatikano ženklai,kad krašto apsaugos,policijos,gimnazijų,mokyklų ir t.t. Visi jie “užlotininti” Vatikano ženklai. Žino jie žmonėms Ženklų svarbą,žmonių gyvenime,tad ir valdo per ženklus mus..
      Vien ko vertas Šventaragio slėnį nulaipintas Vytis su ištiestomis rankomis į belaisvę/vergija(pasidavimo ženklas)….
      Aibės ženklų,kurie yra sukurti žmonių,nurodo Lietuvos pavergimą..
      Tik Motulė Gamta užgožia juos Savimi 🙂

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        13 metų ago

        Parodėte vos ne urvinių žmonių gabumus.
        Pakartoju, kad turi būti kaip reikiant visais kantais
        http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania_(1920).png
        , kuris, kaip minėjau, buvo dar labai puikiai pagražintas.

        Atsakyti
  10. Artūras Gotautas says:
    13 metų ago

    Garbus Vyčio ženklas ypač senas istorijoje,tad jo naudojimas/panaudojimas dabartyje turi būti kruopščiai atidus..
    http://girdziusas.wordpress.com/2011/08/20/vincentas-sakas-apie-ka-byloja-lietuvos-herbas/
    Herbas – Gerbas nuo žodžio gerbti..

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Ne straipsnis, o pliurpalienė.

      Atsakyti
  11. Žygeivis says:
    13 metų ago

    Vytis visų pirma yra Lietuvos Valstybės herbas ir simbolizuoja Valstybės tūkstantmetį tęstinumą.

    Valstybinė vėliava taip pat visų pirma simbolizuoja ne Lietuvių Tautą, o ilgaamžę Lietuvos Valstybę, todėl Vėliava su Vyčiu būtų tinkamesnis tūkstantmetės Lietuvos Valstybės simbolis, atspindintis įvairias Lietuvos Valstybės raidos pakopas – Lietuvos Kunigaikštystę, Lietuvos Karalystę, Lietuvos Imperiją, Lietuvos Respubliką…

    O tautinė trispalvė ir toliau turėtų likti Lietuvių Tautos simboliu.

    Visiškai akivaizdu, kad šiame iš pirmo žvilgsnio “nekaltame ginče dėl vėliavų” susiduria du principiniai geopolitiniai požiūriai – pono Barono ir jo bendraminčių ginamas, jog dabartinė Lietuvos Respublika yra tik prieškarinės Lietuvos “tęsinys” ir nieko bendro neturi su senąja tūkstantmete Lietuvos Valstybe, ir Vasario 16-sios bei Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktų signatarų pareikštoji – Lietuvos Valstybė ne iš naujo sukurta, o atkurta ir 1918 m., ir 1990 m., ir yra tiesioginis juridinis įpėdinis senosios Lietuvos Valstybės.

    Todėl visiems mąstantiems lietuviams siūlau pagalvoti, kam naudinga teigti, kad Lietuva – tai visai nauja valstybė, įkurta tik 20 amžiuje?

    Ir kas paskelbs vėliavą su Vyčiu savo valstybės vėliava, kada bus nuverstas Lukašenka? Ir ką dar pamatysime bei išgirsime po to?

    Tiems, kam neaišku “kas yra kas”, pateikiu ištrauką iš neseniai mirusio žymaus jaunalietuvio ir istoriko Edvardo Kriščiūno straipsnių ciklo “Kosmopolitizmas ir lietuviškumas istorijoje”

    ” Dabartinė lietuvių tautinė kultūra pergyvena gilią krizę. Įtakingų kosmopolitinių jėgų veikla kelia rimtą grėsmę lietuvių tautos egzistencijai, kadangi sistemingai griaunamos pamatinės lietuvybės vertybės: gimtoji kalba, istorija, tautinės tradicijos ir papročiai. Žymios Lietuvos kūrybinės inteligentijos asmenybės įspėja apie nutautėjimo grėsmę ir ragina ginti ir puoselėti lietuvybę.

    Apie lietuvių tautai iškilusį pavojų rašo poetas Justinas Marcinkevičius, A. Baltakis, rašytojas J. Mikelinskas, filosofas R. Ozolas, kalbininkai V. Urbutis, A. Piročkinas ir kt.

    Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama kosmopolitinei Lietuvos istorijos modelio analizei, jos daromai žalai tautinei savimonei. Darbe susisteminama Lietuvos istorikų E. Gudavičiaus, A. Bumblausko, A. Nikžentaičio ir kitų įvairiuose rašytiniuose darbuose ir viešuose pasisakymuose išdėstytos kosmopolitinės mintys, kurios ir sudaro kosmopolitinės Lietuvos istorijos doktrinos turinį..

    Lietuvos kosmopolitinės istorijos doktrinos atstovai: E. Gudavičius, A. Bumblauskas, A. Nikžentaitis bei jų pasekėjai D. Baronas, N. Putinaitė siekia tautinio atgimimo metu sukurtą lietuviškąją istoriografiją pakeisti kosmopolitiniu Lietuvos istorijos modeliu.”

    Jau seniai žinomos “kosmopolitinės tiesos”:

    jei nori sunaikinti Tautą, visų pirma suniekink ir sunaikink jos Istorinę Atmintį, ją “susiaurindamas” iki vienos, dviejų, maksimum trijų, kartų atminimo,

    sunaikink Tautos Istorinį Paveldą ir Tautos Kovų Paminklus,

    po to išjuok ir sunaikink tradicines Tautos Dorovės ir Religines Normas, kaip “ne modernias”, pakeisdamas jas “universaliomis”, “bendražmogiškomis”, “europinėmis”,

    o tada liks tik galutinai sunaikinti Tautos Kalbą bei Raštą (jį “modernizuojant”)

    – ir amžinas strateginis pasaulį valdančių kosmopolitų tikslas bus pasiektas:

    turėsime nebe ilgaamžę Tautą su savo tūkstantmetėmis Moralės Normomis ir Tradicijomis, savo Kalba, savo Raštu,

    o “mobilių betaučių pasaulio piliečių masę”, kalbančių “bendražmogišku slengu”, neturinčių jokių moralės normų ir todėl tinkamų “efektyviam panaudojimui” kaip pigi darbo ar karinė jėga bet kuriame pasaulio krašte…

    Plačiau čia:

    Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=65&t=500

    P.S. Beje, prisimenant Abiejų tautų respublikos laikus pamirštama, jog tada buvo vadinamoji “personalinė unija” – o tai reiškia tik viena: ir Lietuvos Valstybę, ir tuometinę Lenkiją valdė tas pats lietuvių kilmės valdovas. Be to jį patvirtinti turėjo abiejų valstybių seimai.

    O Lietuvos Valstybės herbas Vytis labai gerai parodo, kurias mūsų Tautos ir Valstybės žemes yra pasigrobę lenkai – pasižiūrėkite, kurių miestų ir žemių herbuose iki šiol yra Vytis, kur šis herbas yra išlikęs įvairių pastatų fasaduose, ir pan. 🙂

    Atsakyti
  12. kuzis says:
    13 metų ago

    garbingu vyru garbei komentuojant viska ,paminekime kad baltas arklys isjojo nugaletoju -nugaleti.. biblija joano pranasyste

    Atsakyti
  13. Vytautas says:
    13 metų ago

    SPRENDIMAS VISIŠKAI AIŠKUS

    Kai Lietuvos kariškiai nuvyksta į pratybas užsienyje, užsieniečiai pažiūrėję į vėliavas ant jų unifromų juos klausia – jūs turbūt iš Afrikos? Turi omeny rastafarianų vėliavą.

    Vėliava turi prasmę kai ji yra vienintelė ir nepakartojama. O šiuo metu pasaulyje yra mažausiai 10 tokių vėliavų kaip mūsų abi vėliavos. Taip kad su visa pagarba joms abiems – jos jau yra morališkai pasenusios ir nebeatitinka gyvenimo išbandymų. Ir čia nieko bendra su sentimentais – čia reikia paprasto sveiko proto.

    Sprendimas yra visiškai aiškus – abi vėliavas sujungti į vieną visiškai naują (gal net keičiant spalvas), tokią kokios niekur nėra pasaulyje, o ankstesnes palikti istorijos archyvams.

    Pvz raudoną vėliavą dėti fone. Joje sumažintą dėti trispalvę (arba su naujomis spalvomis). O ant jos viršaus dėti raitelį. Taigi trisplevė lyg atsidurtų tarp fono ir raitelio. Įsižiūrėjus tai turėtų aiškią ir stiprią reikšmę.

    Jei reikia – dar pridėti ko trūksta.

    Tačiau atsižvelgus į tai, kad pasaulyje yra dar daugybė tokių pačių trispalvių kaip mūsiškė – galbūt reiktų kažką daryti ir su spalvomis.

    Atsakyti
  14. Richardas says:
    13 metų ago

    Aisku, kad dar Mindaugo laiku VYTIS turi but Lietuvos veliavoj nes buvo toks ir iki jo, baikit pilstyt iz tuscio i kiaura gdrbiamieji ir negerbiamieji…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27
Dviračių sportas
Lietuvoje

Daugės dviratininkams skirtų takų

2025 06 27
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27
Pinigai
Lietuvoje

Apsispręsti dėl pensijų kaupimo laiko liko iki pirmadienio

2025 06 27
Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
Kultūra

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų
Užsienyje

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

2025 06 27
Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys | mlimuziejus.lt nuotr.
Istorija

Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys

2025 06 27
Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai | archyvai.lrv.lt nuotr.
Istorija

Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >LKJP apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • Naivus klausimas apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • Naivus klausimas apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • ats apie Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams
  • Daugės dviratininkams skirtų takų
  • Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Apsispręsti dėl pensijų kaupimo laiko liko iki pirmadienio

Kiti Straipsniai

1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Vytauto Didžiojo karo muziejus | VDKM

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygos apie Birželio sukilimą pristatymas

2025 06 08
Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • >LKJP apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • Naivus klausimas apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • Naivus klausimas apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • ats apie Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas
  • Pradedam derybas? apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Š.Navickis. Inteligento sindromas

Š.Navickis. Inteligento sindromas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai