2010 metais Haraldo Ejos (Harald Eia) parengta ir per Norvegijos valstybinę televiziją parodyta dokumentika demaskavo Šiaurės genderinį institutą kaip pseudomokslinę įstaigą. Po visuomenėje kilusių smarkių diskusijų Šiaurės šalių ministrų taryba – ta pati, kuri finansavo „Gender Loops“ projektus Lietuvoje – 2011 m. gruodį buvo priversta uždaryti šią Oslo universitete įsikūrusią įstaigą. Pateikiame tinklaraščio „Turtle Bay and Beyond“ (skirto tarptautinei teisei, politikai ir institucijoms) įrašo vertimą su nuorodomis į patį skandalingąjį dokumentikos ciklą, kurį autorius vykusiai pavadino „Hjernevask“ („Smegenų praplovimas“).
Triuškinamas smūgis „gender teorijai“: Šiaurės ministrų taryba (tarpvyriausybinis bendradarbiavimo forumas, į kurį įeina Norvegija, Švedija, Suomija, Danija ir Islandija) nusprendė uždaryti NIKK Šiaurės gender institutą. NIKK buvo „gender teorijos“ vėliavnešė, suteikdama „mokslinį“ pagrindą socialinei ir švietimo politikai, kuri nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio transformavo Šiaurės šalis į labiausiai „lyčių (gender) atžvilgiu jautrias“ visuomenes pasaulyje.
Sprendimas priimtas po to, kai per Norvegijos valstybinę televiziją parodytos dokumentinės laidos, kuriose atskleistas beviltiškai nemoksliškas NIKK ir jo vykdomų tyrimų pobūdis.
Serijų rengėjas – Haraldas Eja (Eia), norvegų komikas, savo satyrinėmis televizijos laidomis įgijęs nemažą populiarumą Norvegijoje. Be to, H. Eja turi socialinių mokslų magistro laipsnį. Jį suglumino faktas, kad nepaisant visų politikų ir socialinių inžinierių pastangų sunaikinti „lyčių (gender) stereotipus“, merginos ir toliau renkasi tipiškai „moteriškas“ profesijas (slaugių, kirpėjų ir kt.), tuo tarpu vaikinus vis dar traukia „vyriški“ darbai (technikų, statybininkų ir t.t.). Vietoje to, kad „lyčių lygybės“ politika pasuktų šią tendenciją priešinga linkme, ji ją tik sustiprino.
Šiuose dokumentiniuose filmuose H. Eja tiesiog vaikšto, lydimas filmuotojų, ir užduoda kai kuriuose nekaltus klausimus pagrindiniams NIKK tyrėjams ir mokslininkams. Tuomet jis parodo atsakymus žinomiems mokslininkams iš kitų pasaulio dalių, ypač Jungtinės Karalystės ir JAV, prašydamas pakomentuoti jų norvegų kolegų pateiktus duomenis. Kaip ir galima buvo tikėtis, Norvegijos pseudomokslo rezultatai tarptautinę mokslininkų bendruomenę pralinksmino ir privertė kraipyti galvas – ypač dėl to, kad rėmėsi vien teorija, niekuomet neparemta jokiais empiriniais tyrimais. H. Eja nufilmavo šias reakcijas, grįžo į Oslą ir parodė jas NIKK tyrėjams. Paaiškėjo, kad empirinio mokslo akivaizdoje „gender tyrinėtojai“ neteko žado ir, susidūrę su realybe, visiškai nesugebėjo apginti savo teorijų.
Dar daugiau, toks pseudomokslas buvo išstatytas visos televizijos auditorijos pajuokai ir žmonės pradėjo klausinėti, kam reikėjo skirti 56 milijonus eurų iš mokesčių mokėtojų pinigų kažkokiems ideologija paremtiems „tyrimams“, neturintiems jokio mokslinio pagrindo.
Kaip paaiškėjo, keleto nekaltų komiko užduotų klausimų pakako pompastiškiems „gender teorijos“ rūmams nuversti. Reikia turėti vilties, kad iš to bus pasimokyta kitose šalyse arba ES ir JTO, kur ši ideologija vis dar turi galios valdžios koridoriuose…
Žemiau pateiktos nuorodos į pačią dokumentiką. Nemokantys norvegų kalbos neturėtų rūpintis – pateikiami ir angliški subtitrai.
1dalis – „The Gender Equality Paradox“:
,2 dalis – „The Parental Effect“:
3 dalis – „Gay/straight“:
4 dalis – „Violence“:
5 dalis – „Sex“:
6 dalis – „Race“
Kol kas nepasiekiamas
7 dalis – „Nature or Nurture“:
