Skulptoriaus V.Kančiausko skulptūrų paroda „Atidėtas pavasaris“

Žinomas Lietuvos skulptorius Vladimiras Kančiauskas Radvilų Mažųjų rūmų kieme šiandien, rugsėjo 5 dieną, pristatė parodą  „Atidėtas pavasaris“, dedikuodamas ją poetui Jurgiui Kunčinui.

Vladimiras Kančiauskas gimė 1945 m. Klaipėdoje, 1974 m. baigė Lietuvos dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija) – skulptūrą.

Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Dailininkų sąjungos narys nuo 1980 m. Kuria dekoratyvines skulptūras, mažąją plastiką. Gyvena Vilniuje.

Skulptūros – („Vėjapūtis“, Vilnius, 1979 m., „Alytus“ Alytus, 1986 m., „Giesmė“ 1988 m., „Smėlio laikrodis“ 1988 m., „Dialogas“ 1990 m., visos Vilniuje, „Tylos vartai“, Europos parkas prie Vilniaus, su M. Orsini, 1994 m., „Laukimas“, Vašingtonas, 1998 m., „XX a. didysis liudininkas“, Vilnius, 2000 m.), skulptūriniai portretai („Liudvikos portretas“, 1982 m.). Kūriniuose dažnai derina poliruotą metalą ir akmenį.

Būdingos apibendrintos formos, netikėti, daugiareikšmiai vaizdiniai. 1999 m. Vilniuje įkūrė savo skulptūrų parką „Tylos kiemelis“. Nuo 1974 m. dalyvauja parodose (Tojomuros bienalė, Japonija, 1999 m. ir 2001 m.). Individualios parodos: Niujorkas, 1988 m., Mykolajivas, Ukraina, 1990 m., Takoma, JAV, 1998 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus. V. Kančiasuskas save apibūdina kaip simbolistą, jis yra ir skulptūros parko Vilniuje „Tylos kiemelis“ įkūrėjas.

Pagrindinis dalykas, kuris išskiria jo skulptūras iš kitų yra plastinėje kalboje kylančios įtampos, kurios nusako laukimą, gyvenimo ir mirties persipynimą. Daugelio skulptūrų temos iš gamtos: drugeliai, žuvys, vanduo, jo bangavimas. Akmens, metalo darbuose pabrėžiama linija, šviesos atspindžiai, ar akmens raštas.

„Skulptūra yra kiek užmiršta. Tai yra sunkiai suvokiamas menas, labiau išsilavinusio žmogaus reikia skulptūrai suvokt, kadangi kalbama per formą. Norisi skulptūrą propaguoti, aiškinti apie ją. Ir ne tik kad tai būtų tarp profesionalų, bet kad ją pamėgtų žmonės, pajustų prasmę“,(…) mano menas – tai ėjimas nuo konkretaus prie abstraktaus, nes abstrahavimas yra aukščiausia mąstymo forma žmonijoje. Aukščiausia meno išraiška – simbolis, jis atspindi pasaulio kultūrą ir meną kartu” – teigia V. Kančiauskas.