
Kadaise buvusi tik vizija – ši utopija virsta realybe. Kadangi vis daugiau į rinką veržiasi hibridinių automobilių pasiūla. Žinoma, būtų naivu, jog tikėtume, kad ateityje visi važinės tik automobiliais, kurie draugiški aplinkai, bet, kad bent jau kažkiek sumažės įprastinių automobilių naudojimas – tai faktas.
Vien tai jau liudija 2011 metais Europos Komisijos priimta konkurencingos transporto sistemos kūrimo strategija „Transportas 2050“, kurios vienas iš numatomų tikslų – skatinti naudoti ekologiškesnius automobilius ir švaresnius degalus, iki 2030 m. perpus sumažinti įprastais degalais varomų automobilių skaičių Europos miestuose. Štai, jau netgi dabartiniuose Toyota planuose – iki 2020 metų pradėti gaminti tik hibridinius automobilius. Vadinasi, tikrai judame į priekį.
Nors draugiški aplinkai automobiliai išrasti jau gan senai, tačiau kai kuriam laikui jie buvo primiršti. Ir štai dabar, paskutiniaisiais metais, kai vis plačiau kalbama apie itin sparčiai didėjančias naftos kainas, nuolat didinamus aplinkosaugos reikalavimus ir svarbiausią – didelį užterštumą miestuose, automobilių gamintojai vis labiau plečia hibridinių automobilių rinką.
Kadangi, kaip žinome, hibridiniai automobiliai, kurie draugiškesni gamtai nei kiti, žymiai mažiau padeda teršti orą. Šie automobiliai naudoja vidaus degimo variklį ir elektros akumuliatorius, varančius elektrinius variklius. Šiuolaikiniai masinės gamybos hibridiniai elektriniai automobiliai prailgina baterijos įkrovimą panaudodami variklį, kuris suka generatorių. Taip įkraunama baterija arba energija tiesiogiai teikiama į elektros variklius, varančius automobilį. Ko gero labiausiai žaliuosius vairuotojus dominantis aspektas yra tai, jog šie modeliai ne tik ekologiškesni, tačiau ir ypač taupūs miesto gatvėse, kur reikia dažnai stoviniuoti, mat baterijos kraunasi automobiliui važiuojant.
Nors visame pasaulyje hibridinių automobilių vartojimas itin didėja, tačiau Lietuva tuo pasigirti dar negali. Automobilių, kurie draugiški aplinkai kaina mūsų šalyje po kol kas yra gan didelė ir juos sau gali leisti tik apie 10% pirkėjų, kadangi net naudotų hibridinių automobilių kaina, prilygsta naujam, įprastais degalais varomam automobilio modeliui. Lietuvoje jau galima įsigyti tokius hibridus kaip Toyota Prius, Auris, ar Honda Jazz ar Lexus. Po kol kas pigiausio hibrido poziciją perėmė visai neseniai pasirodęs naujasis Toyota Yaris (jo vertė sieks apie 60 tūkst.litų).
Hibridų šiais laikais esti įvairių: jau galima rinktis ir šeimyninį, ir sportinį automobilį, tokį, kurio visada geidėte, bet nerimavote dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio. Tiems kas itin domisi naujausiomis automobilių tendencijomis, galima paminėti, jog jau šių metų rudenį (tačiau po kol kas tik JAV) hibridų rinką turėtų papildyti naujasis Honda Accord, kurio vairuotojai galės rinktis iš trijų automobilio vairavimo rėžimų: elektrinio (electric), benzininio-elektrinio (gasoline – electric) ar tiesioginio vairavimo (direct drive) rėžimų. Tiek šis, tiek Honda Accord Tourer, turi Eco Assist mygtuką – tai ekologinio vairavimo sistema, pradedanti veikti vos jį paspaudus.
Nors ir po truputį, tačiau vis tik artėjame ekologiškesnio gyvenimo link. Lietuvos keliais rieda jau ne vienas hibridinis automobilis, o prisijungti į šių vairuotojų gretas norinčiųjų skaičius vis didėja. Juk švaresniam pasauliui – reikalingas žalias automobilis.
Ar šiek tiek mažiau žmonių nužudes žudikas jau tampa nebe žudiku? Ar šiek tiek mažiau iškastinio kuro naudojantis automobilis jau tampa ekologišku? Hibridinių automobilių ekologiškumo mitas jau senokai demaskuotas. Ir pagrindinis demaskavimo įrankis yra taip gamintojų, reklamuotojų ir prekeivių nemėgstamas klausimas “Iš kur viskas atsiranda ir kur viskas prapuola?”. Iš kur atsiranda tie žvilgantys ir kaskart vis tobulesni automobiliai? Iš kur atsiranda jų gamybai reikalingas plienas, aliuminis, varis, plastikas ir oda? Iš kur atsiranda tepalai ir kuras? Pagaliau, iš kur atsiranda elektra? Jei būsit pakankamai sąžiningi, atsakinėdami į šiuos klausimus neišvengiamai suprasite, kad, jei ir galima kalbėti apie ekologiją, tai tik mažiau žudančio žudiko prasme. O dabar kitas klausimas- kur viskas prapuola? Kur prapuola tie seni automobiliai, kuriuos mes taip spaudžiami iškeisti į “geresnius? Kur prapuola jų padangos, akumuliatoriai, laidai, stiklai, plastikas, skardos, važiuoklės ir variklio dalys, kur prapuola tepalai, aušinimo skystis ir sėdynių užvalkalai? Vėlgi, būkite sąžiningi ir neužkibkite ant perdirbimo mito. Perdirbama geriausiu atveju koks 10%, o gal ir dar mažiau, sąvartynuose atsiduriančių automobilių, o ir pats perdirbimas yra toli gražu ne ekologiškas procesas. Pvz., perdirbant aliuminį jį reikia išlydyti ir neveltui beveik visos išsivysčiusios šalys šį mirtinai nuodingą procesą perkėlė į Kiniją ar Indiją. Taigi, beveik viskas virsta šiukšlėmis vien tam, kad mes pirktume kitą automobilį, kuris po kurio laiko irgi virs šiukšlių krūva. Norit gyvent šiukšlių krūvoje? Pirmyn, pirkit naujus automobilius, kompiuterius, skalbykles ir ipodus, vartokit kiek pajėgiat ir po jūsų Lietuvoje ir Žemėje liks dykynė.
Žirgu herbe pasauliui esam atpažįstami.
http://www.ehobbex.com/lt/node/7207
Kada būsim atpažįstami
kaip TAUPIAUSIUS LENGVEŽIUS
(nuo žodžio “car”/auto,bill/: karoti, karučių gamyklėlė)
GAMINANTI ŠALIS.
Ir/ar lėktuvus,
“ANBO” /vakarykščios datos padariniais nugalabyto svetur SSSR/
gamintojo tęsėjais.
Kur lietuviškų LENGVEŽIŲ GAMYKLA?????