
Sunkiausia kalbėti, kai gėda tylėt
Fransua de Larošfuko (François de La Rochefoucauld)
Nesuprantu, kaip nutiko, kad šiandien Lietuvoje jaučiuosi taip, lyg skaitlinga dalis tautiečių ne tik miegodami iškrito iš medžio, bet nukritę kuo ramiausiai sapnuoja sau toliau. Tiksliau, suprantu, tik paaiškinti tai „iškritusiems“ ne taip paprasta, pradėti tektų iš labai toli, be to dar suinteresuotų demagogų kaip mat būčiau apkaltintas antisemitizmu, tūlam inteligentėliui jau nė nebesigilinant į tai, jog pati sąvoka „antisemitizmas“ yra klaikiai nepolitkorektiška, nes nėra tikresnių semitų už palestiniečius. Dar daugiau (jei tik redakcija leis sau tokią laisvamanybę), mano budri logika neprieštarauja net nuojautai, kad vien už tokią pastraipą priešpaskutinės Nepriklausomybės praradimo metais niūriame NKVD požemyje būčiau negailestingai ir be teismo sušaudytas juodbruvo kumpanosio garbaniaus rusiška pavarde, o mano giminės ir artimi draugai nedelsiant būtų etapuoti viso sniego Sibire išvalymui be teisės kada nors jį valyti Lietuvoj. Kodėl neprieštarauja? Kitaip logiškai neišvengiamai tektų pripažinti talmudinę dogmą, kad, anot vakarykščių žinių per teliką, „didelė dalis“ lietuvių yra niekšai iš prigimties…
Palikime šį taip vadinamojo laisvojo pasaulio viešai griežtai nepageidaujamą temą bei grįžkime į logikos, o ne nuojautų plotmę. Tik ne į miegančios, kitaip tarus antilogikos, bet į tą normaliąją, normalių, budrumo stokos sindromu nesiskundžiančių žmonių. O sugrįžę atidžiau patyrinėkime gausias nūdieninės mūsų ir kitų pasaulio valstybių regreso apraiškas bei sąsajas, kurias beanalizuojant sveika nuovoka bent asmeniškai man beveik neįmanoma atsikratyti įspūdžio, kad somnambulizmą reikėtų paskelbti pasauline pandemija, nebevengiant tokių robespjeriškų poveikio priemonių, kaip du smagūs užvažiavimai spragilu per kiekvieną lunatikuojančią kaktą…
Nes tik sapnuojant normaliais reiškiniais būtų galima laikyti tai, kas šiandien dedasi pasaulyje, kuriame išpuolė sėkmė materializuotis.
Pvz., tik sapnuojant norma galėtų atrodyti tai, kad Niujorko Dvynius keleiviniais lėktuvais, suklaidinę visus galingiausios pasaulio valstybės gynybinius ešelonus, susprogdino Afganistano valstiečiai. Ypač po to, kai likus vos keliems mėnesiams iki šio atskaitinio teroro akto tuos pačius dangoraižius kosminėm sumom apdraudusiam tūlam suinteresuotam demagogui Lariui Silverštainui prieš TV kamerą netyčia išsprūdo „mes nusprendėme susprogdinti“. Ypač po gausybės nemiegančių specialistų, susibūrusių į gausias visuomenines organizacijas paviešintų logiškai neužginčijamų išvadų, kad aliuminis dar niekad nėra pramušęs keliolika kart storesnio plieno, kad keleiviniams lėktuvams tokiomis trajektorijomis ir greičiais neleidžia skraidyti ne kokių „patvorinių bepročių“ sąmokslo teorijos, bet teorinės ir praktinės fizikos dėsniai, kad policija tą pačią dieną areštavo, o kitą paleido grupelę Izraelio piliečių sprogmenų prifarširuotame autobusiuke, kurie po bokštų griūties viešai džiaugėsi ir šventė „įvykį“, linksmai šokdami vos ne ant to paties autobusiuko stogo… Aš jau nekalbu apie branduolinės gynybos karininko Dmitrijaus Chalezovo įžvalgas, po kurių oficialiosios antilogikos konstrukcijų tvarumas, pačių amerikonų alegoriją pasitelkus, ima prilygti „bezdalui vėjyje“ …
Tokio pat loginio patikimumo man rodosi ir „šauniojo kareivėlio Breiviko nuotykiai“ Norvegijoje. Kaip budriu protu galima būtų sutikti su tuo, kad miškingoje vietovėje amunicija apsikarstęs neypatingai sportinės išvaizdos ketvirtą dešimtį pradėjęs liguistos dvasios ubagas sugebėjo nužudyti virš 70 paauglių? Kam iš ketvirtą dešimtį pradėjusių yra tekę pasivaikyti paskui 16metį, turėtų nesunkiai suvokti, kad pavyti žvitrų paaugliuką, ypač ilgesnėje distancijoje, ypač užsikrovus ant savęs virš 25 kg amunicijos, ypač jei 16mečiui gresia mirtinas pavojus yra beveik neįmanoma, jau nekalbant apie 70 žvitruoliukų pavaikymą. Ir kaip, sakykite, sveika nuovoka galima patikėti, kad miškingoje vietovėje visi paaugliai vienintele savo išsigelbėjimo kryptimi galėjo pasirinkti ne mišką, bet jūrą? Nebent juos iš visų pakrūmių tvatino gerokai daugiau breivikų (o nuojauta kužda- juodbruvų garbanotų kumpanosių), tad vaikai instinktyviai puolė vienintele išsigelbėjimo kryptimį – jūron. Paklausite, iš kur tokia nuojauta? Bet koks adekvatus saugumietis patvirtintų, kad tokio masto operaciją pajėgtų suorganizuoti tik rimta rimtai suinteresuota saugumo tarnyba, o aukos buvo jaunieji Norvegijos socdemų partijos, turinčios Norvegijoje realią įtaką ir pasisakančios už ekonominę Izraelio blokadą, nariai. Beje, jei dar sulygiagretinti mūsų Lietuviškos provincijos saugumiečių stropumą klaikios teroristės Kusaitės išryškinimo reikaliuke, dar labiau neįmanoma patikėti, kad Norvegijos saugumiečiai galėjo šitaip kolosaliai apsižioplinti niekieno neorganizuoti…
O organizuotas Libijos sudraskymas, pasitelkiant moderniojo karo meno metodus su Holivudinėmis Tripolio Žaliosios Aikštės dekoracijomis Katare! Kaip galima patikėti tokiu, atsiprašant, briedu, kad demokratijos pasiilgę gyventojai staiga nusprendė paprotestuoti prieš „režimą“ lig dantų apsiginklavę sunkiaisiais kulkosvaidžiais ir granatsvaidžiais, lyg jiems vietiniuose prekybos centruose staiga būtų paskelbta nuolaidų akcija „Jamam“? Pulkininkas po savo šilkinėmis tunikomis, žinoma, gal ir nebuvo toks jau šilkinis, tačiau palyginus su kitais tautų „viešpačiais“, santykinai ne ką daugiau tenusidėjęs, nei koks tūlas gamtosaugininkas, pasirašęs ant leidimo statyti slaptąjį kalėjimą Tėvynėje, jau visiškai nebepriklausomai nuo to, spėta ten ką nors pakankinti, ar ne. Nekalbant apie garbanotą kumpanosį Sarkozi, pasirašiusį ant licenzijos bombarduoti absoliučiai niekuo dėtus Kadafio anūkus. Beje, jei kam įdomi „anūkų sprogdinimo ir paaugliukų šaudymo“ sanktifikacijos paradigma bei esate stiprių nervų, pagoglinkite „Torat HaMelech“…
Dabar tie patys metodai ir teorijos pagal tą patį scenarijų ir tas pačias dekoracijas filmuojami Sirijoje (atkaklesnieji sapnuotojai galite pastudijuoti, iš ko sudaryta Sirijos „liaudies“ nacionalinė taryba, besipriešinanti esamam demokratiškai išrinktam „režimui“), turint omenyje Iraną, o dar vėliau – per daug jau pasaulio viešpačių planų atžvilgiu sau leidžiančius Pekiną su Maskva. O jei kas vis dar tebeabejojate sąmokslo teorijų patikimumu bei norite sužinoti, kur maždaug tiksliai ieškoti tų pasaulio viešpačiais apsiskelbusių visų pasaulio karų „turėtojų omenyje“, studijuokite Džono Perkinso sąmokslo teorijos konspektus…
Ir dar pastabėlė: visame pasaulyje suinteresuotieji demagogai, nebegalintys paneigti akivaizdžių dalykų, stengiasi nukreipti dėmesį nuo savo neįgalumo desperatiškai oponentams klijuodami visokiausias dirbtinai neigiamo moralinio valentingumo etiketes: „antisemitas“ (kai nebelieka argumentų paneigti žydų Palestinoje ir kitur išdarinėjamus rasistinius žvėriškumus), „revizionistas“ (kai nebėra iš kur paimti jokių patikimų istorinių holokausto įrodymų, išskyrus pavaldaus Holivudo filmus bei abejotinos reputacijos suinteresuotų rašytojų kūrinius), „sąmokslo teoretikas“ (kai nebėra kaip paneigti gamtos dėsnių), „teisinis nihilistas“ arba tiesiog storžieviškai „patvorinis“ ar „kedofilas“ (kai jau visiškai nebelieka kuo pateisinti mažos mergaitės įbrukimo atgal į pedofilų parankinių letenas)…
Beje, kiek ten žmonių nukentėjo/nužudyta nuo to šakėmis, t.y. maketavimo peiliukais ginkluotų afganų mužikų Amerikos užpuolimo pradžios – nelemtosios rugsėjo 11osios? Vieni tvirtina, kad vien Afganistane ir Irake žuvusių skaičius jau seniai gerokai perkopė milijoną! Kaip gi čia logiškai nesutikti su vietinių pedofiliukų užvaldyto krašto oficialiąja, nežinau ten kelinta pagal Kama Sutrą, potekstine pozicija: pasaulyje žūsta milijonai, kaip gi jums, lietuviai, negėda budintis ir bruzdėti dėl kažkokios vienos ten mergaičiukės likimo ir saujelės keistomis aplinkybėmis nužu…, tai yra, sava mirtimi mirusių pražuvėlių? Miegokit sau ramiai, patikimoji mūsų taip vadinama teisėsauga, viską ramiai antilogiškai išaiškins, o suvokimo vadybos kursus baigę žurnalistai, niūniuodami fone lopšinės motyvą, viską labai antilogiškai jums reziumuos, nedrumsdami per daug jūsų delta-ritmiškos harmonijos bangų. Čiū-čia-liūlia, vsio zakonno. Ir dar mostels pavymui charakteringu džedajaus mostu dėl viso pikto…
Briedas nuo pradžios iki pabaigos.
Kai trys klasės išsilavinimo ir nieko nesupranti – atrodo biredas. Kaip tik, visa teisybė surašyta, tik reikia akis prasikrapštyt.
Demagogas, KGBistas, šizofrenikas. Alkas jau nusivažiavo žemiau “Karšto komentaro”
Kliedesiai. Gal čia kokio Alacho tikratikio praregėjimai?
Jo, gūdu Lietuvėlėj. Ir ką įmanoma paaiškinti mieliems tėvynainiams, skubantiems išsakyti “savo” ypatingai argumentuotą nuomonę net tokiomis temomis, kurių aplinkybes tyrinėti savo galva jie kolosaliai tingi? Tokio klaikaus kietakaktiškumo sapnuotojams ir spragilas nepadės…
Tuomet gal ir gerai, kad Lietuvoj tamsu, kuomet tiek daug žmonių miega.
Logiškas su nuojautų plotme rašinys. Jėga.
Man būtų įdomu išgirsti šito autoriaus nestandart pasvarstymus ne tik apie loginę Kama Sutrą, bet ir apie Lietuvos kraujuotą “paveldą” – krikščionybę. Neabejoju, jo įžvalgos ir šiuo “klausimu” būtų nestandart’ inės.