Kodėl Pasaulio Lietuvių Jaunimo Susitikimas 2012 nušvietė Lietuvą?

Liepos 12-15 dienomis vyko Pasaulio Lietuvių Jaunimo Susitikimas (PLJS). Nors ankstesnių suvažiavimų dalyviai galėjo pamatyti daug pažįstamų veidų, tokio masto renginio pasaulio lietuvių jaunimas dar nevykdė. Per 3000 jaunų žmonių sukvietę į Visuomenės Harmonizavimo Parką netoli Prienų, organizatoriai pasistengė, kad kiekvienas galėtų susirasti sau įdomios veiklos. Taigi dvi pilnas dienas vyko paskaitos verslo, kultūros, politikos ir kitomis temomis, bet visgi geriausią įspūdį paliko patys dalyviai. Apie tai liudija ir paprasta statistika: girtų – nulis, muštynių – nulis, piktų incidentų – nulis, nelegalių šiukšlynų – neužfiksuota, ir visur tik šypsenos. Kodėl?

Nes gera vieta geru laiku?

Visuomenės Harmonizavimo Parkas, įkurtas Vaizgaikiemio kaime, yra skirtas „įkvėpti ryšį su gamta“. Ką tai reiškia praktikoje? Kad 160 hektarų plotas yra labai žalias, dailiai patvarkytas, pilnas tiek tautinių, tiek dvasinių simbolių, ir kad jame yra tiesiog malonu būti. Hipodromas, tvenkiniai, vaikščiojimo takai, žirgynai, medžiai ir daug, daug atviros erdvės sukūrė jaukią, netgi dainingą atmosferą suvažiavimo metu. Vis dėlto, judėti po parką buvo kiek problemiška, ypač jei kas nors išsinuomojo vietą kambarėlyje arba visą namelį. Kadangi paskaitos apie verslą ar kultūrą vyko apie 2 kilometrus nuo gyvenamosios vietos, nebuvo laiko grįžti į savo kambarį trumpoms pertraukoms. Užsiėmimai vykdavo skirtingose parko vietose, kurios taip pat ryškiai nuo savęs atitolusios. Todėl gal būtent atstumai lėmė ramų suvažiavimo pobūdį? Vis tik reikia pripažinti, jog grūstis atsirasdavo tik konccertų metu, nes vietos buvo iki valios.

Nes brangūs svečiai?

Renginyje lankėsi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, bei buvęs prezidentas Valdas Adamkus. Sveikinimo žodžius tarė taip pat premieras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Visuomenės Harmonizavimo Parko savininkas Augustinas Rakauskas, o paskaitose, diskusijose ir dirbtuvėse dalyvavo visas pulkas įžymybių, žvaigždenybių ir kitų žinomybių. Taigi meno dirbtuvėse galima buvo gaminti trafaretus su Svaru iš G&G Sindikato, kurti Lietuvos logotipą su Niujorko menininku Rejumi Bartkumi (Ray Bartkus), apžiūrėti „Tadą Blindą“, o netgi užduoti keletą klausimų Šarūnui Marčiulioniu ir Sergėjui Jovaišai. Savo patirtimi ir patarimais dalinosi su visais tokie verslo grandai kaip Antanas Guoga – TonyBet įkūrėjas, Ilja Laurs – GetJar parduotuvės savininkas, ar 15min.lt generalinis direktorius Tomas Balžekas. Apie mokslą, politiką ir įvairias pasaulio problemas galima buvo pasikalbėti su Rimvydu Valatka, Vladu Lašu, Kostarikos prezidentu Jose Maria Figuerezu ir kitais. Kiekvieną vakarą vyko taip pat publiką drebinantys koncertai – Antis, Bix, Freaks on Floor, Andrius Mamontovas, G&G Sindikatas… Net sunku pasakyti, ar neeilinė programa pritraukė vien tik protingus žmones, ar jie tokiais patapo dėl aukšto lygio programos. Įspudį paliko ir patys koncertai, kurių metu dažnai būna sunku suvaldyti emocijas. Bet nemalonių incidentų, vėlgi, neįvyko.

Nes programa reikalavo dėmesio?

Kaip jau minėjau, renginio programa buvo prikrauta įdomybėmis, net per kraštus liejosi. Vieni pranešimai buvo geresni, kiti prastesni, pagaliau visų sužiūrėti net nebuvo galimybių. Didžiulį įspudį sukėlė pats svečių sąrašas. Ankstesni pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimai neturėjo tiek daug paskaitų anei svečių. Taip pat būdavo aptariamos kitokios problemos. Paskaitos, t.y. turiningoji dalis, buvo suskirstyta į verslą, mokslą, kultūrą, politiką ir susitikimus (diskusijas). Įdomiausia tai, jog didelė jų dalis buvo orientuota į Lietuvą, arba sėkmės istorijas iš Lietuvos. Kitaip tariant, aptariamos problemos, kuriamos strategijos, įvardijami mokslo pasiekimai siuntė aiškią žinutę. Ir tą žinutę gal net pasąmoningai pajausdavo visi parko lankytojai: „Mes, lietuviai, taip pat galime“. Ką galime? Viską! Galime rasti vaistus nuo vėžio. Galime išsiųsti palydovą į kosmosą. Galime sukurti multimilijoninį verslą. Galime dorai ir teisingai valdyti šalį. Ir kartu esame stiprūs. Atleiskite straipsnio autoriui už jo perdėtą entuziazmą ir fantastiškai skambančius žodžius. Tiesiog nepavyksta kalbėti apie šį suvažiavimą be jausmų, abejingai ir šaltai. Mat kiekvieną kartą, kai pasaulio lietuviai susirenką į vieną plotą, aplinkui pradeda vykti keisti dalykai. Ir savijauta pagerėja. Ir į galvą įšoka milijono vertos idėjos. Ir tie patys jau nuveikti darbai tampa žymiai geriau vertinami. Programa negalėjo būti per daug profesionali, per tokį trumpą laiką juk neišmoksi švino pakeisti auksu. Bet tokį motyvuojančių kalbų skaičių išgirsti galima gal tik per Nobelio premijos laureato laidotuves.

Nes pramogos įelektrino pozityviai?

Kiekvieną vakarą, po pagrindinės renginio dalies, vykdavo koncertai. Pirmą naktį pasirodė Liūdni Slibinai ir Antis, antrą Paskutiniai Brėmeno Muzikantai, Freaks On Floor ir Bix, trečią – Fusedmarc, G&G Sindikatas, Happyendless, bei Andrius Mamontovas. Didžiai visus pamalonino scenos grandų atvykimas. Mat pvz. Algirdo Kaušpėdo, ar Andriaus Mamontovo svarba yra ne tik muzika, bet ir visa istorija, patirtis kurią jie su savimi atsinešė. Juk šie žmones įkūnijo tai, ką bandė perteikti suvažiavimas – kiekvienas mūsų gali kurti kitokią Lietuvą. Savo išsvajotą.

Bet jei to kažkam negana, visų galų meistrai galėjo išmokinti, kaip sugauti vėją, groti būgnais, medituoti, pasigaminti fotoaparatą. Tiesą pasakius aš jų neaplankiau, tad ar tai buvo vykęs sumanymas, ar ne, galiu spresti tik iš nuotraukų ir draugų pasisakymų (skaitykit: šypsenų ir juoko). Kaip geras valgis užsibaigia desertu, taip ir suvažiavimas užtikrino sveiką, kultūringą pramogą. Ne kovas kisieliuje, ar kortavimo čempionatą, bet skatinančio teigiamas emocijas poilsio. T.y. jei poilsiu galima vadinti veiklą, po kurios dar reikia papildomai ilsėtis. Klaidžiojant po parką galima buvo ir atrasti vykstančias krepšinio ir futbolo varžybas, arba nueiti į kontaktų mugę. Aprėpti visko buvo neįmanoma.

Nes dalyvavo tik geri žmones?

Kaip jau sakiau, suvažiavime dalyvavo daugiau nei 3000 jaunų žmonių, bet visas parkas gali patogiai sutalpinti net 25000. Kitaip tariant, žiūrint į grupeles jaunų žmonių, ar susibūrusius prie stendų smalsuolius sunku net įtarti, jog suvažiavimas buvo toks skaitlingas. Organizatorių teigimu, jaunimas atvyko iš daugiau nei 30 pasaulio šalių, tačiau dauguma iš tikrųjų suvažiavo iš Lietuvos. Galbūt tai pagaliau padės skleisti informaciją Lietuvoje apie užsienyje gyvenančius tautiečius. Ir pati Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga taps plačiau žinoma. Vis tik, renginys anksčiau suburdavęs pastoviai užsienyje gyvenančius lietuvius pirmą kartą tapo atviras platesnei publikai. Toks sprendimas turi savų pliusų ir minusų. Viena vertus, „pasauliečių“ buvo gal tik 100-200 (grūbus spėjimas), ir trūko informacijos kad tai nebuvo pirmas pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimas. Kita vertus, daugelis dalyvių turėjo progą pabendrauti su lietuviais iš Urugvajaus, JAV ar Australijos, šitaip įsisąmonindami sau kaip labai esame pasklidę po užsienį. Naujoji emigracija sudaro absoliučią daugumą, ir gerai kad egzistuoja organizacija, galinti suvienyti jaunus, energingus žmones. Suteikti jiems kryptį. Vis tik, iki galo yra neaišku kas gi yra tas „pasaulio lietuvis“ ir ar radikaliai pasikeitus suvažiavimo koncepcijai, antros ir vėlesnių kartų išeiviai nebus užmiršti. Galbūt per anksti dar traukti išvadas šiuo klausimu…

Nes Lietuvos daug visur.

Renginys buvo įspūdingas. Tokio masto operacijos dažnai būna sunkiai suvaldomos. Tačiau šiuo atveju, rodos, pavyko tobulai suderinti turintį ir formą, laiką ir vietą, tai kas išbandyta ir tai kas nauja. Tiesa, buvo tam tikrų trūkumų, kaip jau anksčiau minėti atstumai. Kai kurie pašnekovai galbūt buvo blogai parinkti ir stengėsi įpiršti savo ideologiją visiems dalyviams. Vis dėlto, bet kokius nenusisekusius elementus užtemdydavo puiki vakaro programa ir malonūs dalyviai.

Šis suvažiavimas buvo tiesiog vadovėlinis jaunatviško maksimalizmo pavyzdys. Vadovėlis parašytas kiekvieno dalyvio mintimis, darbais ir žodžiais, iliustruotas šypsenom, o pastatytas ant geros valios. Ir kvepiantis arbūzais.