Liepos 18 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje apibendrinti brandos egzaminų rezultatai ir pateikta naujausia informacija apie stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pasirinkimus bei tolimesnius žingsnius keliant studijų kokybę. Spaudos konferencijoje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, viceministrai Vaidas Bacys ir Nerija Putinaitė, taip pat Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas.
„Kalbant apie brandos egzaminų sesijas, galima sakyti, kad jų metu egzaminus laiko ne tik moksleiviai, bet ir visa švietimo sistema. Džiugu pabrėžti, kad brandos egzaminų sesija vyko ramiai ir darbingai, pasiektas aukštas vertinimo stabilumas, – sako G. Steponavičius. – Nors priėmimas į aukštąsias mokyklas dar nesibaigė, jau matome, kad stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičiai nemažėja – abiturientai savo ateitį sieja su Lietuva“.
Brandos egzaminai – ramiai ir darbingai
Brandos egzaminai sesija praėjo tvarkingai ir sklandžiai. Buvo operatyviai reaguojama į pastabas, rimtesnių pažeidimų neužfiksuota. Pasitaikantys nesklandumai išlieka tie patys – dėl įtampos ar užmaršumo įsinešami mobilūs telefonai, pamirštami asmens tapatumą liudijantys dokumentai.
Egzaminų vertinimai panašūs, kaip ir praėjusiais metais, tačiau kiek skiriasi egzaminų pasirinkimai. Dėl demografinių priežasčių mažėjant mokinių skaičiui, laikiusiųjų egzaminus sumažėjo beveik 5 tūkst. Išimtis – chemijos egzaminas, jį laikė 150 daugiau negu pernai, taip pat padidėjo biologiją ir chemiją laikančių eksternų skaičius – atitinkamai 400 ir 200. Šių egzaminų populiarumas sietinas su patraukliomis medicinos ir biotechnologijų studijomis.
Iš brandos egzaminų gavusių šimtukus skaičius proporcingas pernykščiam, nors bendras skaičius mažesnis dėl sumažėjusio abiturientų skaičiaus: 2012 m. – 952, 2011 m. – 1094. Dėsninga, kad jų daug Vilniuje ir Kaune – didžiuose miestuose mokosi beveik pusė visų Lietuvos moksleivių, o į prestižines gimnazijas atvažiuoja mokyti gabūs moksleiviai iš visos Lietuvos.
Tačiau šimtukininkų netrūksta ir rajonuose, didelių jų skaičiaus skirtumų tarp regionų ir didmiesčių gimnazijų nėra. Pasiteisina mokyklų tinklo konsolidacija – gimnazijose ir vidurinių mokyklų baigiamose klasėse dirba aukščiausios klasės pedagogai, sutelkta moderni mokymosi įranga.
Šiemet 29 proc. sumažėjo apeliacijų – pasiektas aukštas vertinimo stabilumas. Vertinant brandos egzaminus dalyvavo 2203 mokytojai, praėję specialius mokymus.
Populiarėja profesinis mokymas
Šiemet beveik 2 tūkst. daugiau kandidatų nei pernai laikė mokyklinį technologijų egzaminą – daugiau abiturientų planuoja rinktis profesines mokyklas.
Į profesinio mokymo įstaigas šiemet planuojama priimti 19 tūkst. Keleto pastarųjų metų valstybės finansavimo tendencijos kreipia abiturientų srautus po vidurinės mokyklos balansuotai skirstytis tarp profesinio, koleginio ir universitetinio mokslo – daugėja besirenkančių profesines mokyklas su brandos atestatu.
Būsimos studijos – pasirinkimų dėlionė
Šios dienos LAMA BPO duomenimis, bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje užsiregistravo 39958 stojantieji, daugiau kaip 23 tūkst. iš jų – šiemetiniai abiturientai. Birželio 1 d. prasidėjusi stojančiųjų registracija į universitetų ir kolegijų studijų programas baigsis liepos 23 d. 17 val.
Pirmu pageidavimu norinčių studijuoti technologinius mokslus šiemet gerokai daugiau negu pernai. Nors lyderių pozicijose išlieka socialiniai mokslai, į juos stojančiųjų paraiškų gauta beveik 5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pastaraisiais metais buvo sumažintas krepšelių skaičius socialinių mokslų studijų programose – palyginti su 2010 m. nuo 6560 iki 5490: versle ir vadyboje – nuo 2933 iki 2541, teisėje – nuo 342 iki 320, kituose socialiniuose moksluose – nuo 2085 iki 1890.
Nauji aukštojo mokslo horizontai
Didėja aukštojo mokslo tarptautiškumas. Šiais metais pirmą kartą skirtas finansavimas pakviesti į 20 Lietuvos aukštųjų mokyklų žinomus dėstytojus, mokslininkus, savo srities specialistus. Paskaitų skaityti atvyks 86 dėstytojai iš 27 šalių. Šią Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvą numatoma ne tik tęsti, bet ir stiprinti.
Įgauna pagreitį užsienio ir Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas – bendrų mokslo ir studijų centrų, fakultetų kūrimas. Šiam tikslui numatyta 28 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų. Buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansavimui, šiuo metu vertinamos gautos 8 paraiškos. Be Mykolo Romerio universiteto iniciatyvos kurti bendrą studijų padalinį su Midlsekso universitetu ir Vytauto Didžiojo universiteto su Lankašyro universitetu, paraiškas finansavimui taip pat yra padavę Vilniaus dailės akademija su Helsinkio menų ir dizaino universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetas su Edinburgo Napier universitetu, o Aleksandro Stulginskio universitetas su Koventrio universitetu ir kiti universitetai.
Išsamesnę informaciją apie brandos egzaminų rezultatus galima rasti čia.
50 proc. abiturientų gal būt studijuos Lietuvoje
Gerai, kad jie planuoja sieti savo ateitį su Lietuva. Bet ar Lietuva palnuoja jų ateitį Lietuvoje? Ar nori, kad jie dirbtų ir gyventų Lietuvoje?
Kas jiems padeda susiorientuoti ir žinoti, kokių specialistų reikia Lietuvai šiandien ir reikės ateityje, kad abiturientai jau šiandien galėtų žinoti, kokias specialybes rinktis, kad jas įsigiję, turėtų ką dirbti Lietuvoje? Jie gali mokytis, studijuoti ir ne Lietuvoje, jei nori ir gali, bet reikėtų Lietuvai pasakyti, kokių specialistų jai reikia ir reikės, kad tie žmonės žinotų, jog gali tikėtis įsidarbinti Lietuvoje.
Ar reikia Lietuvai tiek mokytojų, gydytojų, socialinių darbuotojų, teisininkų, aktorių… ir t.t., kiek ji šiandien rengia ir parengia? O ko gi jai reikia? Kas tai žino? Abiturientai palikti likimo valiai ir užprogramuoti tik mokytis, ypač studijuoti, o kas bus toliau, kur jie tas žinias pritaikys, ar kas nors galvoja?