Pirmieji žaibai danguje paskelbia pavasarį. Vieni grožimės šiuo gamtos reiškiniu, einame į lauką pasidairyti, kiti slepiamės kambaryje, uždarome langus, išjungiame elektros prietaisus. Ar reikia bijoti žaibo?
Žaibas – tai galinga elektros srovės iškrova, persiduodanti iš vienos vietos (audros debesio) į kitą (žemę). Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas.
Žaibas niekada netrenkia tiesia linija. Jis trenkia ten, kur yra daug laidžių elektrai dalelių, ir į objektus, iškilusius virš žemės paviršiaus.
Literatūroje rašoma, kad retai žaibas trenkia į žmogų. Taip nutikti gali, kai yra stovima šalia kokio nors aukšto pastato, šalia ar po medžiu, maudantis tvenkinyje ar esant prie kitų vietų, turinčių laidžių elektrai dalelių ir nesilaikant saugos taisyklių. Pavojinga yra, jei esate su drėgnais drabužiais, ten kur yra arti žemės paviršiaus gruntiniai vandenys, dūmai, rankoje laikote mobilų telefoną.
Žaibas gali sukelti elektros traumas. Elektros srovės traumos ir jų klinika gali būti labai įvairi – nuo nežymių sveikatos sutrikimų, kai nereikia didesnės medicinos pagalbos, iki gyvybei grėsmingų būklių.
Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis. Galima laikinai netekti sąmonės, prarasti orientaciją, netekti kalbos, sustoti širdis, atsirasti galvos svaigimas, raumenų traukuliai, galima laikinai nepajudinti kojų, žmogus gali neprisiminti, kas įvyko. Pažeidus smegenis, gali sutrikti kvėpavimo kontroliavimas ir žmogus pradeda dusti.
Pagrindinė mirties priežastis po žaibo ir kitų elektros traumų – širdies ir kvėpavimo sustojimas. Jei nuo žaibo iškrovos nukentėjo žmogus, būtina jį pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė), maždaug 20–30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti ir kuo skubiau kviesti greitąją medicininę pagalbą. Kol atvyks medikai, reikia patikrinti nukentėjusiojo pulsą ir kvėpavimą. Jei nėra širdies veiklos ir kvėpavimo požymių, nedelsiant pradėti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.
Siekiant išvengti pavojaus, žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, orlaides, duris, kad nebūtų skersvėjų. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, ištraukti lauko antenas, nekalbėti nei mobiliaisiais, nei stacionariniais telefonais, nesinaudoti vandentiekiu (žaibo iškrova gali sužaloti per vamzdyną). Perkūnijos metu pasistenkite būti kuo toliau nuo didelių metalinių daiktų, elektros laidų, židinių, krosnių, langų, kuo mažiau judėkite.
Perkūnijai užklupus lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausiai pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apimant rankomis kelius. Nusiimkite nuo savęs papuošalus, nelaikykite rankose metalinių daiktų.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažinėkite dviračiu.
Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia uždaryti langus, įtraukti anteną ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
Žaibų išvengti neįmanoma, bet apsisaugoti nuo jų tikrai galima.
Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija, remiantis www.civilinesauga.lt
Prieš porą metų esu pastebėjęs tokį reiškinį: žaibui įtrenkus į elektros liniją, esant išjungtam jungikliui, užsidegė kompaktinė dienos šviesos lemputė ir švietė apie sekundę; pramušė vandens siurblio kondensatorių nors siurblio jungiklis buvo taip pat išjungtas. Taigi žaibuojant geriau prietaisų šakutes ištraukti iš lizdų ir padėti toliau nuo rozetės. Prietaisus nuo žaibo apsaugo apsaugos nuo viršįtampių prietaisai, bet jie yra brangūs.
Be to žaibas „mėgsta“ nusmailintus metalinius daiktus. Todėl nusmailinti žaibolaidžiai geriau apsaugo.