Trečiadienį, liepos 4 d, siekiant pagerbti Lietuvos valstybei nusipelniusias moteris, daugiau kaip prieš 90 metų iškovojusias pilietines teises (įtvirtintas nuolatinėje 1922 m. Konstitucijoje), Istorinėje Prezidentūroje Kaune atidaryta paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“. Parodos lankytojai išvys, kokia įvairiapusė ir toliaregiška buvo Pirmosios Lietuvos Respublikos moterų veikla, nukreipta į žmogų – valstybės pagrindą.
Parodą atidarė jos globėja, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, parodos mecenatė, jaunosios kartos politikių atstovė, Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
„Džiugu, kad ši paroda atidaroma prieš labai svarbią datą – liepos 6-ąją – Lietuvos valstybės šventę. Neabejoju, kad apsilankiusieji parodoje sužinos daug istorinių faktų apie moterų dalyvavimą politikoje, valstybės valdyme tarpukario laikotarpiu. Tuo metu moterys jungėsi į įvairias organizacijas, bendruomenes, asociacijas ir savo aktyvia veikla prisidėjo prie valstybėje vykusių procesų. Šiandien net sunku patikėti, kad tik 1922 m. moterys gavo teisę balsuoti. Noriu pabrėžti, kad Lietuvos moterys visais laikais buvo atsakingos, išmintingos, mylėjo savo Tėvynę“, – kalbėjo Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
„Žvelgdamas į šalies istorinį kelią, kuriuo ėjo Lietuvos moterys, šiandien galiu patvirtinti, kad Jūs esate nepaprastai svarbios Lietuvai, jos dabarčiai ir ateičiai. Ne veltui šiuo metu svarbiausias pozicijas valstybės valdyme užima moterys – tai Prezidentė, Seimo Pirmininkė, finansų ministrė, krašto apsaugos ministrė. Iš moterų-lyderių visada tikimasi didesnės socialinės atsakomybės, sąžiningumo ir atvirumo visuomenės iniciatyvoms. Ši paroda atskleidžia, kad aktyvios visuomenininkės taip pat buvo valstybės veikėjos, aiškiai supratusios, kad Tėvynė prasideda nuo žmogaus“, – parodos atidarymo metu sakė Kauno miesto meras A. Kupčinskas.
Trečiadienį atidarytos parodos tikslas – apžvelgti moterų veiklą Lietuvos viešojoje sferoje Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu ir tinkamai įvertinti jų indėlį į modernios valstybės kūrimo procesą. Šia paroda taip pat bandoma atsikratyti kai kurių stereotipų ir praplėsti valstybės veikėjo sampratą. Kalbėdami apie valstybinę veiklą ar mąstymą, daugelis vis dar deda lygybės ženklą tarp politikos ir valstybės, todėl tik moterys politikės turi galimybę būti vadinamos valstybės veikėjomis, t.y., įgauti solidų, pripažintą statusą. Išskyrus politiką, visa kita moterų veikla priskiriama visuomeninei veiklai, taip lyg ir sumenkinant jų indėlį valstybei. Paroda rengiama siekiant atkreipti dėmesį, kad rūpinimasis artimu yra taip pat svarbu kaip ir politinių vizijų ar strategijų kūrimas. Todėl parodoje „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ kalbama ne tik apie politikes, bet ir apie moteris, aktyviai dirbusias kitose valstybei svarbiose sferose.
Parodoje atskleidžiamas įvairiapusis moterų veiklos paveikslas: moteris – aktyvi ir jautri pilietė, patriotė, kultūros puoselėtoja, kūrėja, namų židinio sergėtoja. Pirmojoje salėje lankytojai susipažins su Lietuvos moterų emancipacijos istorija, moterų dalyvavimu svarbiausiuose šalies politiniuose bei kultūriniuose įvykiuose, įvairių draugijų veikla, išsilavinimo siekiu bei karjeros galimybėmis, moters vaidmeniu šeimoje, jos buitimi. Ekspoziciją papildo ir pagyvina moterų mintys, fotografijos, karikatūros, šaržai. Pristatomas ryškiausių asmenybių – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Felicijos Bortkevičienės, Sofijos Čiurlionienės, Magdalenos Galdikienės, Liudos Purėnienės, Vincentos Lozoraitienės, Sofijos Smetonienės, Onos Mašiotienės, Emilijos Pūtvienės ir kitų – indėlis vienijant moteris bendram darbui šalies ir piliečių labui. Eksponuojami rašytojos S. Čiurlionienės, žurnalistės Magdalenos Avietėnaitės bei kitų veikėjų asmeniniai daiktai ir dokumentai.
Antroji salė skirta moterų laisvalaikiui ir neformaliam bendravimui. Interjero detalės ir baldai padės pajusti ano meto moters salono – viešiausios privačios namų erdvės vietos – atmosferą. Saloną puošia menininkių – tapytojos Marcelės Katiliūtės, dailinikės-fotomenininkės Domicelės Tarabildienės – portretai, fotografijos darbai, eksponuojami įžymių moterų asmeniniai daiktai, papuošalai, kosmetikos priemonės, dovanos.
Iš karto po atidarymo startavo tradicinis istorinis bėgimas „Ir stok už garbę Lietuvos!“. Šiais metais bėgimas buvo dedikuotas valstybės moterims.
