Įamžintas žymių valstybininkų ir kultūrininkų atminimas

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Kaune ant T. Daugirdo g. 4 pastato atidengtos atminimo lentos, skirtos Valstybės tarybos pirmininkui, Seimo nariui, teisingumo ministrui Stasiui Šilingui ir žymiems lietuvių kultūros bei visuomenės veikėjams Jonui Garalevičiui, Pauliui Galaunei, Vladui Putvinskiui, Juozui Tallat-Kelpšai.

Atidengiant atminimo lentą su bronziniu S.Šilingo bareljefu, paminėtos 50-osios Valstybės tarybos pirmininko, Seimo nario, teisingumo ministro mirties metinės. Jo rūpesčiu buvo įsteigta M. K. Čiurlionio galerija, Kauno meno mokykla, Operos teatras.

„Mano senelis du kartus buvo ištremtas į Sibirą. Pirmą kartą – iš savo dvaro Ilguvoje, antrą kartą, praėjus vos trims savaitėms po grįžimo iš tremties, buvo suimtas Kaune. Jam buvo labai skaudu, kad negali gyventi savo šalyje, kad turi palikti Kauną, nes buvo artimai su juo suaugęs. Šių lentų atidengimas yra labai svarbus. Kitos kartos, jaunimas teirausis, žiūrės, aiškinsis, kas buvo čia gyvenę žmonės. Svarbu, kad jie tai žinotų, nes mano senelis visą gyvenimą iš širdies dirbo Lietuvai, vardan jos ateities“, – pasakojo atidengimo ceremonijoje dalyvavęs S. Šilingo anūkas, Vatikano radijo redaktorius Saulius Kubilius.

Nuo XVI a. metus skaičiuojančio pastato T. Daugirdo gatvėje istoriją praturtino jame taip pat gyvenę J. Garalevičius, P. Galaunė, V. Putvinskis, J. Tallat-Kelpša. Tarpukariu namo savininkas J. Garalevičius pirmame aukšte buvo įkūręs vargonų dirbtuves, instrumentų gamyklą. Tačiau karo metu vargonininko dirbtuvės buvo sunaikintos.

Dailės istorikas, grafikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas P. Galaunė ryškų pėdsaką paliko ne tik Kauno, bet ir Lietuvos meno pasaulyje. Jis rūpinosi išlikusių meno kolekcijų rinkimu, išvežtų dailės ir kultūros vertybių grąžinimu Lietuvai. Prisidėjo steigiant M. K. Čiurlionio galeriją, statant jos rūmus, o 1924–1936 m. dirbo šios galerijos vedėju. Antrojo pasaulinio karo metais rūpinosi Čiurlionio muziejaus vertybių išsaugojimu.

Prieglobstį tame pačiame name rado ir žymus tarpukario dirigentas, chorvedys, kompozitorius J. Tallat-Kelpša, kuris, gyvendamas Kaune, intensyviai kūrė, statė operas, rengė koncertus. V. Putvinskis-Putvys atkūrus Lietuvos valstybę su bendraminčiais, tarp kurių buvo ir S. Šilingas, įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą ir trejus metus jai vadovavo. Spaudos draudimo laikotarpiu savo dvare jis buvo įsteigęs didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir persiuntimo centrą Žemaitijoje.

„Vasario 16-oji nebuvo vien tik data. Tai tūkstančiai žmonių, kurie atkakliai gynė Lietuvos nepriklausomybę, stiprino ją. Turime suprasti jų reikšmę, tinkamai juos pagerbti ir įamžinti atminimą“, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Atminimo lentas, įamžinusias svarbių Kaunui ir Lietuvai žmonių atminimą, sukūrė skulptorius Vytautas Narutis.