V.Venckevičius. Lituaniste Antanai Smetona, kam pataikaujate?

Kol da idealais, brol, besigėrėsi,
Siek prie idealo, tik doro ir aukšto,
O skubink! Paskui tu… jų išsižadėsi
Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.
V. Kudirka

Interneto portale perskaitęs Ingos Liutkevičienės pokalbį su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu doc. Antanu Smetona sutrikau: nei pykti, nei juoktis. Tiesiog – juokas pro ašaras! Ne tik dėl pokalbio akcento – „A. Smetona: neleisti rašybos lenkų kalba yra politika ir nieko daugiau“, bet ir apskritai dėl, mano nuomone, nepriimtino požiūrio į kai kuriuos pačios lietuvių kalbos raidos niuansus – žiūrint į ateitį.

Beje, iškart toptelėjo mintis apie kitą Antaną Smetoną – įžymų lietuvybės puoselėtoją, lietuvių kalbos gerbėją, Lietuvos Nepriklausomybės Paskelbimo Akto signatarą, vėliau ilgametį Lietuvos Respublikos Prezidentą, nors ir nevienareikšmiškai vertinamą (atseit nepasipriešino sovietams 1940 – aisiais…). Apie jį nuomonę esu pareiškęs anksčiau: „Smetona yra Smetona, ponai! Ne jums jį teisti“ (Lietuvos Aidas, 2012 03 14, Nr. 61 – 63). Šįkart negalėjau apeiti kitą – tai minėto pokalbio herojų, anot žurnalistės I. Liutkevičienės, „linksmų plaučių žmogų…“ Norėdamas  pareikšti savo nuomonę apie jo siekius minėto pokalbio kontekste. Manau, jo komentatoriai neįsižeis, jei pacituosiu jų kai kurias šmaikščias mintis. Nes tai tik sustiprina mano požiūrį.

Pasak antrojo A. Smetonos, „labai daug žmonių Lietuvoje yra labai pozityviai nusistatę mūsų gimtosios kalbos atžvilgiu (ir ačiū Dievui – V. V.), trokšta jai padėti, išsaugoti, bet visiškai nesupranta, kas tai yra (?! – V. V.). Kalba kinta, ji tarsi gyvas organizmas… Jeigu visuomenė pažengia kokį savo raidos laiptelį – nuo žemdirbių iki industrinės visuomenės, nuo industrinės – prie žinių visuomenės, nuo žinių kopiame link kūrybinės – mes (…) irgi turime keistis… Ir kalba turi keistis… Jeigu ji bus nepatogi, mes jos nevartosim…“ Atrodo, tai yra normalūs samprotavimai, apskritai su tuo galima sutikti, bet…

Įtarumą kelia A. Smetonos subjektyvus džiaugsmas dviem dalykais: 1) elektroniniais laiškais, atseit „atgimsta epistoliarinis žanras (…) naujomis raiškos formomis, naujomis raiškos priemonėmis, bet vis tiek yra gerai (nesvarbu, kad juose vartojamas ir ne lietuviškas raidynas ir panašiai?! – V. V.); 2) „nyksta riba tarp kalbėjimo ir rašymo“ (matyt, mažaraščių džiaugsmui?.. – V. V.). Taigi! Ką (įvairų žargoną, puskalbę ir pan.) visi, kas nori ir supranta, girdi visur ir dažnai. Kuo kaip ir aš – ne lituanistas, bet gimtosios kalbos vartotojas ir gynėjas esu nuolat erzinamas. O tokiam lituanistui –  kaip A. Smetona, užimančiam aukštas atsakingas pareigas, – nė motais?!. Tai – nesuvokiama!

Štai „Danielius“ teigia: „Su šituo demagogu esu susidūręs ne kartą. Tiesa, kaip demagogas, jis yra gabus, tačiau kaip specialistas ir…“ Deja, aš su juo nebuvau susitikęs – tik iš TV ekrano ne kartą esu pastebėjęs kažką panašaus, t. y. ne tik, kad – tai „linksmų plaučių…“ Užtat tokie veikėjai, kaip ir istorikas Alfredas Bumblauskas ir Ko, yra okupavę nacionalinę TV – matyt tokia dabartinės 2K ir Ko (deja, nepuoselėju didelių vilčių ir iš opozicijos) valdžios politika. Ji labai asocijuojasi su sovietine – liustracijos juk nebuvo! Tad tokia politika ir valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu. Vis tik keista – net sovietmečiu lietuvių kalbai buvo skiriamas žymiai didesnis dėmesys: per radiją ir televiziją būta įvairių kalbos valandėlių, dažnai klausėmės Aldono Pupkio ir kitų lituanistų kalbos patarimų, o dabar?.. Atrodo, tik dėl akių dūmimo – pvz., vienas kitas buvusios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Irenos Smetonienės klipas, kartais… (Taip pat ir Panevėžio spaudoje dingo „Kalbos kertelė“ ir kita. Gaila!) Tad ir nereikia stebėtis visuotinu chaosu vartojant lietuvių kalbą įvairiose srityse.

Pritariu komentarui „kalbos darkytojai“: „Prisiminkim, ką gero nuveikė Smetonienės vadovaujama VLKK: 1) vietoj įprastos „gegužĖs“ įvedė „gEgužę“, vietoj „vaIstų privertė kniaukti „vAistų“; 2) bjauriai išdarkė moterų pavardes. O kam? Ar emancipuotos panelės feministės paprašė jų užsakymu gadinti kalbą? (Kartą, susitikime su Panevėžio visuomene, filosofas Arvydas Šliogeris į klausimą „Kokią matote Lietuvos ateitį?“ atsakė trumpai drūtai: „Nematau jos… Tačiau tikiuosi, kad „zvonkė“ tai tikrai išliks“. – V. V.); 3) pilna ir spaudoje, ir TV laidose visokių „Williamsų Shakspeare“ ir kt. be jokių lietuvinimų  skliausteliuose, daug kas jų ir neperskaito. Tai chaosas! Ir tai normalu? Vietoje to, kad užsiimtų viešais užrašais – „Crowne Plaza“, kaip iš viešos erdvės gujama gimtoji – lyg dar valstybinė kalba… Ginti kalbą, o ne ją darkyti – pagrindinė kalbininkų pareiga“.

Kaip nepritarti „žodynui“: „…pagal Smetoną, mūsų didysis 20 tomų žodynas nebereikalingas, o mums reikia mokytis iš striukos apgailėtinos Parulskio knygų kalbos. Atėjo gūdus metas, kai lituanistai ėmė niekinti „mužikų“ kalbą. Tai jau lemiantis mūsų žūties požymis. Šis A. Smetonos išsiliejimas taps ribos akmeniu, 2012 m. gegužės 31 d. Užsirašykite!!!

Žinomi faktai: sovietmečiu buvo norma, jei tėvas, pvz., Prudnikovas, tai duktė Prudnikovaitė ir pan. Lietuvių kalba net pačių rusų (aišku, ne imperinio mąstymo – V. V.), net atvykusių iš Maskvos sovietmečiu, buvo gerbiama! O dabar iš jos tyčiojamasi, gėdinamasi lietuviškos pavardės“. Antai  dabartiniai lietuviški mankurtai kosmopolitai į Euroviziją pasiuntė Donatą Montvydą (tokia graži lietuviška pavardė, o čia… – anot Povilonienės – V. V.) perkrikštiję į  kažkokį – Donny Montel!“ Kokia kvailystė! Šlykštu buvo klausytis tų nekorektiškų jų išvedžiojimų apie Balkanų valstybių dainininkus: atseit „jų atstovai dainuoja savo kalba, kuri man nepatinka, nesuprantama…“ Tad ar tokiu būdu pasaulyje turi būti garsinama Lietuva? Užtat ir Dievas baudžia – rezultato vis nėra ir – baigta! Mano supratimu, gal ir gerai. Bet kur gi žiūri mūsų švietimo ir kultūros politikai?!

O kaip Jums, ponas lituaniste A. Smetona, tokie dalykai patinka? Gal ir Jums tai atrodo progresyvu – „laipteliai“ į šviesią ateitį?.. O gal nežinote ar nesuprantate, kad kalba, teritorija, vėliava yra esminiai valstybės suvereniteto ženklai? Juk visos Europos valstybės, kaip ir Lietuva, yra nacionalinės (tautinės), jos gina savo teritoriją, kalbą. Tik reikia paskaityti tų valstybių konstitucijas, valstybinės kalbos įstatymus ir bus – aišku. Kad tokie dalykai yra politika ir daugiau nieko!

Pritariu lietuvių kalbos gerbėjų nuomonei, kad Smetonų poros tandemas užvaldė lietuvių kalbos formavimo politiką, bruko ir toliau tebebruka savo subjektyvią liberalią nuomonę dėl pavardžių rašybos ir kitų panašių dalykų. (Ačiū Dievui, I. Smetonienės VLKK lyg ir nebeliko…) Matyt, kad jie palaiko tą Lietuvos politikų dalį, kuriai patriotiškumo jausmas yra svetimas, protu ir širdimi nesuvokiamas. Juk dabar brukamas kosmopolitizmas – bolševizmo, kurį patyrėme, analogas, jų abiejų tikslas tas pats – naikinti mažąsias tautas. Vardan „progreso“… O gal tie patys rezervistai ir vėl veda mus į – „šviesią ateitį“?

Kai dabar lietuvių kalbą „saugo“ tokie žmonės, tai Lietuvos lenkai, kai kurių Lenkijos politikų pakurstomi,  ir nevykdo LR įstatymų. Be to, dabar mūsų kalba taip sudarkyta, kad daug žmonių, net viešoje erdvėje, negeba pasakyti nė sakinio be tokių kalbinių šiukšlių, kaip „ta prasme“, „tipo“, „principe“, „iš tiesų“ ir pan. Pavyzdžiui, nemalonu buvo klausytis Moksleivių parlamento prezidentės (!) Linos J. šnektos per Žinių radiją (2012 05 07), kai ji kartojo ir kartojo tą net „elito“ nuvalkiotą – „ta prasme“. O ką gi sako tokie reklaminiai užrašai kaip – „Mes mylime maistą“? Užtat kažkoks „pajacas iš Kauno“ (po abitūros Lietuvių kalbos egzamino) ir pasišaipė: „Žinau tik tiek, kad naudingiau pamiegot nei rūpintis s…tu lietuvišku mokslu, tuo labiau debiliška LT kalba, – daug vargo, o naudos nulis…“ Tai tikras pasityčiojimas ir nieko daugiau. Ir lietuvių kalbos  prižiūrėtojai to nemato?! O gal taip reikia, kaip ir „išvaduojant“ Garliavos Deimantę?

Beje, pasikartoju: A. Smetonos nuomone, „neleisti rašybos lenkų kalba yra politika ir nieko daugiau“. Ponas lituaniste, tai, anot „elnio“, – ne politika, o savisaugos instinktas – lietuvių tauta dar prisimena, kai Lietuvoje lenkų kalba šnekėjo dauguma turtingesnių lietuvių, ypač sulenkėjusių bajorų, o lietuvių – tik valstiečiai ir vargetos“. Ir, ačiū Dievui, tik pastarųjų dėka ji atgimė ir dabar ji mūsų – valstybinė kalba. Deja, lenkų ekspansionistams ir jų lietuviškiems bernams tai nepatinka, tad, matyt, taip ir dirbama… Už pataikavimą jiems – dalijamos premijos, kabinami ordinai, kiti blizgučiai… Gal ir A. Smetona tikisi kokio nors pamaloninimo? Jei ne dabar, tai po Seimo rinkimų 2012 m. rudenį, ko tikisi ir „strateginiai partneriai“. Negi negirdėjome?

Pasak „Mindaugo“, „pamirštama, kad kalba – tai ne tik politika, bet ir teisės reguliavimo dalykas. Kalbininkas – amatininkas padarys ir parduos (pagal užsakymą – V. V.) ką tik nori, o kalbininkas – pilietis gins bendrapiliečių teises sklandžia visiems bendrauti priimtina valstybine kalba. Nes amatininkui viskas – tik amatas, verslas, o piliečiui – svarbu bendri reikalai (politika). Gaila, kai kalbininkai negerbia LR Konstitucijos, kurios turinys atskleistas LR KT nutarimuose“.

Taigi minėti klausimai – politika, pagrįsta rašyti dokumentus valstybine kalba. O A. Smetonos samprata labai paviršutiniška ir mėgėjiška. Tas, žinoma, netinka profesionaliam kalbininkui. Tai liokajiško mentaliteto rezultatas. Gaila, kad toks žmogus VU užima aukštas pareigas?! Tai kur tokie veikėjai gali nuvesti tautą? Juk, anot komentaro „Tu nieko nesuvoki“, „leisk lenkui (ypač sulenkėjusiam lietuviui – kaip Pirstel, Gaidel ir pan. – V. V.) – rašyti ta kalba bet kur, jis užsigeis autonomijos, vėliau – anšliuso su Lenkija“. Jie net Vilniaus krašto okupacijos, kurią įvykdė L. Želigovskis ir Ko, nepripažįsta. Tai ar įmanoma daryti kokias nuolaidas tokiems jų reikalavimams? Be to, kodėl jie nekimba prie Baltarusijos, Ukrainos? Manau, suprantama – Lietuva mažiausia, jos valdžios elitas netoliaregiškas… Ir kol kas jiems lyg ir sekasi… Gaila, kad mūsų politikai neturi tvirto stuburo, blaškosi. Nors kartais ir pasirodo švieselė tunelio gale, bet vėl prigesta – mes „maži“ – per amžius slavų lavinti liokajai…

Štai LR Seimas naujoje VLK įstatymo redakcijoje numato kai kurias pataisas – pvz., dėl lenkų kalbos vartojimo turizmo (?) tikslams. Atrodo, tai ir vėl „laiptelis“ link – „pažangos“… Gal ne tik su –  lietuviškos abėcėlės papildymu kad ir raide W ?

Nepamirškime: galimos nuolaidos jau yra pateiktos LR KT sprendimuose. Ir to ne gana? Beje, kodėl Lenkija giria Latvijos politiką jos piliečių lenkų atžvilgiu? Vadinasi, Latvija – suvereni valstybė, o Lietuva – Lenkijos šiaurinė vaivadija?.. O ką mano lituanistas A. Smetona, jei nepataikauja svetimiems?

P. S. Įdomu, kokios lietuvių kalbos politikos laikysis naujoji VLK komisijos pirmininkė doc. Daiva Vainienė? Tikiuosi, kad nepratęs pragaištingo Smetonų tandemo mūsų gražiosios kalbos darkymo ir žeminimo. Nepaisant spaudimo iš visų pusių. Tad teįkvepia mus patrioto Vinco Kudirkos įspėjimas!