…Brėkšta ankstyvas rytmetis. Pats saldžiausias įmygis vaikui. Bet nelemta juo mėgautis mergaitei, už kurią nuspręsta, kur ji turi gyventi likusį gyvenimą. Prie sodybos sustoja mašina, kelianti siaubą visiems namiškiams. Kurtinantis beldimas į duris ir…Tik mielas prisiminimas, tolstantis kartu su ūžiančia mašina…
Nuo ašarų žvilgančios akys išduoda, kaip skauda iki šiol tolimos vaikystės prisiminimai. „Tik man dar leido batukais apsiauti, o ją išnešė basą,“ – pridūrė Sibire gražiausius gyvenimo metus praleidusi moteris.
Koks stebėtinas panašumas! Valstybės vardu vykdomas smurtas prieš vaiką, kuris pateko į suaugusių kovos zoną. Nei jo, nei jo artimųjų prašymai, įrodinėjimai, jog yra nekalti, nieko nereiškia. Nuosprendis ištartas, belieka jį įvykdyti. Ir kiekvienas, kuris užstos bejėgį, bus lygiai taip pat baudžiamas, nes trukdo nutarčiai tų, kurie įrodo savo „tiesą“ jėga.
O po to? Nesiliaujantys gražbyliavimai apie laimingiausią pasaulyje vaikystę, kuriais po truputį pradeda patikėti tie, kurie pavargo priešintis, kurie išsiilgę ramios ir gražios buities. Pamažu ramaus gyvenimo troškimas tampa toks savaime suprantamas, kad nejučia užlieja pyktis ant tų, kurie išdrįsta drumsti šią ramybę tiesos ieškojimu, priminimais apie skriaudžiamą silpnesnį ir bejėgį. Ir tuomet ieškoma argumentų, sumenkinančių drąsuolių ryžtą, artimo meilę. O išsisukinėti, žeminti, tyčiotis ir menkinti mes tikrai mokame – juk tai neatskiriama smurto dalis. Smurto, kurio tiek patyrėme ir kurio tiek patiriame.
Nejaugi taip nieko ir neišmokom nuo 1941 metų? Nejaugi smurtas, kuriame užaugome, taip ir liks neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi? Tikiu, kad NE.
Tikiu, kad dauguma žmonių Lietuvoje tikrai geba atskirti, kas yra tiesos gynimas ir kas netiesos įtvirtinimas teisinėmis priemonėmis, kas yra smurtas ir kas manipuliavimas vaiku. Bet akivaizdu, jog dar turėsime nueiti ilgą kelią, kol išmoksime naudotis žmoniška laisve, neatsiejama nuo žmoniškos atsakomybės, kol savo sprendimuose išmoksim vadovautis sveiku protu, o ne ‚iš viršaus‘ nuleidžiama instrukcija, prieštaraujančia elementariai logikai.
Tai, kas vyksta Lietuvoje, yra patvirtinimas, jog nebegalime tik skųstis ir kaltinti smurtautojus. Privalome mokytis naudotis savo žmoniška laisve. „Gyventi nemeluojant“(Žit ne vo lži) – ragino disidentai dar sovietmečiu. Vadinti daiktus tikraisiais vardais. Kiekvienas žmogus turi laisvę matyti tai, ką mato, girdėti tai, ką girdi, jausti taip, kaip jaučia, suprasti taip, kaip supranta ir pasakyti tai, ką mato, girdi, jaučia ar supranta. Mes turime pasitikėti savo sąžine ir nepasiduoti TV ar radijuje skambančiais aiškinimais: atseit jums tik atrodo, kad buvo prievarta. Tuoj išaiškins „žinovai“ kaip turite matyti. Arba: jums tik atrodo, jog daryti nusikaltimo neturi teisės jokios profesijos atstovas – advokatui galima taip elgtis.
Naudokimės savo atsakinga laisve. Pirmiausia, mes turime teisę klausti.
Atsakykite, kaip siūlyti globoti vaikus kitiems žmonėms, kai su globėjais visai nesiskaitoma, motyvuojant tik vienu iš 54 JT vaiko teisių konvencijos straipsnių: dėl to, kad vaikas turi teisę augti pas mamą, ignoruojant faktus, kad mama pati atsisakė mažamečio vaiko. Po to vėl jo užsimanė? Deja, 4100 vaikų Lietuvoje neauga pas mamas, nors didžiajai daugumai jų nėra pareikšti ir niekada nebuvo pareikšti įtarimai baudžiamosiose bylose.
Visi šie vaikai auga vaikų namuose, kurie neigiamai veikia vaiko raidą. Ir tai niekam iš specialistų nekelia abejonių. Bet šie vaikai paliekami vaiknamiuose, nesudarant normalių sąlygų vaikams bendrauti su savo mamomis. Tuo tarpu šis vaikas prievarta plėšiamas prieš jo norą iš įprastos jam aplinkos. JT vaiko teisių konvencija lieka tik neveikiantis popierėlis…
Kodėl taip griežtai reikalauja Žmogaus teisių aktyvistai ratifikuoti konvencijas, kuriose siūloma leisti keisti lytį? Bet šių aktyvistų visai nejaudina JT Vaiko teisų konvencijos punktai apie vaiko dalyvavimą, kai priimami jo gyvenimą liečiantys sprendimai. Iš kur kyla toks “selektyvumas”?
Kokį puikų rezultatą turėtume, jei tokie dideli mokesčių mokėtojų pinigai (mamai skirti šioje byloje) būtų metami pagelbėti vaikų būklei kitose šeimose! Radus po kelis milijonus socialinės rizikos šeimose augančių vaikų problemų sprendimui, daugelis iš jų nepatektų į vaikų namus. Bet kažkodėl visas dėmesys TIK šiai vienai nedirbančiai, labai abejotinos reputacijos moteriškei. Taigi, jei buvom tokie ryžtingi šiuo atveju, parodykim aktyvumą ir kitais atvejais.
Dėl ko leidžiama prievartinis sprendimo vykdymas, nors civilinėse piniginio išieškojimo bylose tokia prievarta uždrausta? Ar vaikas mažiau vertingas už mašiną ar namą?
Dėl ko ir kas leidžia naudoti prievartą prieš vaiką(miego sutrikdymas yra fizinio smurto išraiška, naudojimas prievartos prieš vaikui brangius asmenis jo akivaizdoje yra psichologinis smurtas). Kas gali pateisinti leidimą griauti globėjos namus?
Net grobimo atveju deramasi civilizuotose šalyse. O čia grobimo nebuvo. Globėjos baudimai buvo pritempti. Nepaisant tendencijos, globa nebuvo panaikinta iki prievartinio paėmimo momento.
Koks juokingas šiame kontekste raginimas priimti teisinius aktus, draudžiančius vaiką drausminti, kišantis į privačius šeimos reikalus.
17 000 teismo sprendimų, kai motinai taip sunku, nes ji neturi iš ko maitinti vaiko, o tėvas nevykdo teismo sprendimo nejaudina nei Teisingumo ministerijos, nei Vaiko teisių kontrolierės. Jie tyli ir nepergyvena, kad griaunami valstybės pagrindai. Dėl ko nekeliamos Teisingumo ministerijoje išsiskyrusių šeimų teismų nevykdymo problemos? Kam reikalinga Vaiko teisių kontrolierė, kuri negina prievartaujamo vaiko, bet pati siūlo nesiskaityti su priemonėmis, „vykdant teismo sprendimą“?
Kiekviena sunki situacija, kiekviena krizė padeda suprasti, kad toliau gyventi taip kaip ligi šiol gyvenome, neįmanoma. Manau, kad atėjo laikas išmokti kitokio bendravimo, kitokio pasaulio matymo, nei tas, kurį mums primetė okupantai 1941 metais. Smurto pradedame atsikratyti tuomet, kai suprantame, kad tam, kuris yra šalia mūsų skauda ir tuomet, kai išdrįstame jį ginti ir jam padėti.
Tik mūsų drąsa, mūsų gerumas vienas kitam, mūsų mokymasis suprasti šalia esantį ir bendrauti su juo NENAUDOJANT SMURTO įprasmins tas aukas, kurios buvo sudėtos ant Lietuvos aukuro. Tai nelengvas, negreitas, bet patikimas kelias.
Telaimina Aukščiausias mūsų pastangas.
Ivykdytas teisingumas. O visos davatkos – melstis.
Istatymas sako, kad mergaite turi teise gyventi su motina! Tai nenugincijama teise, bet ne istatymas, kuri butina vygdyti pries vaiko valia. Tu Aidai taip pat turi teisia buti gejum, tai gal jau greit pas tave ateis anstole su armija pareigunu ir atiduos tave senam gejui pasismaginti 🙂
Teisingumas? Tokį teisingumą ir fašistai, ir komunistai vykdė. Tik toks ‘teisingumas’ nieko bendro su žmoniškumu neturi.
Ar supranti, ką parašei? Ar Tu kompetetingas kalbėti apie maldą ar apie dievotus žmones?
Taip, ponia Ramune, Jūs teisi – dauguma Lietuvos žmonių žino, kas yra smurtas ir manipuliavimas vaiku. Tai visi puikiai matė iš venckienės elgesio. Teisėja ar globėja ją vadinti liežuvis neapsiverčia. Kaip ir Jūsų negaliu vadinti vaikų teisių gynėja ir žinove. Nors ir prašote Aukščiausiojo palaiminimo, man Jūsų nesinorėtų vadinti ir krikščione.
Тейсибе сакай брангус драуге
Ponas Kitas, man iškyla klausimas ar jūs gebate matyti atviromis akimis???Ar tiesiog jums patogu nematyti ar teigti, kad matote, kai esate užsimerkęs? Šioje situacijoje mieliau žmonės renkasi galimybę, pačią lengiausią – nematyti. Jūs norite irgi lengvai nematyti? O jei jums nutiktų baisūs ir neteisingi dalykai, ar jūs irgi norėtumtėm, kad kiti nematytų, nes jiems taip lengviau? Juk eiti prieš “traukinį su šakute” yra sunku ir baugu. Ar geriau parsiduoti ir būti patogiu “dideliems dėdėms”?
Galiu pridurti, kad ponia Ramunė, matosi, yra tikrai geriau susipažinusi su vaiko teisėms bei bendra situacija, ne jūs. Ir tai galima spręsti iš komentaro….
Toks įspūdis, kad žmonėms labai sunku pažiūrėti į reiškinį iš kelių pusių, iš istorinio konteksto. Jei bandytume atrasti tiesą, imtume žiūrėti, o kaip aš elgčiausi p. Venckienės kaip globėjos ar p.Stankūnaitės kaip motinos vietoje. Ar globėja turėjo vaiką, kurį užaugino,atiduoti motinai neįsitikinusi, kad mergaitei tikrai bus gerai su mama? Normalioje visuomenėje p. Venckienė būtų paklausta, kas kelia jai nerimą, iš kur kyla tas jos nepasitikėjimas. Tuomet stengtųsi VTAS ir kitos institucijos jai į keliamus klausimus atsakyti. BET NĖRA ATSAKYMAS-TAIP NUSPRENDĖ TEISMAS IR BAIGTA. Jei kaip robotas ji būtų nedelsiant mergaitę atidavusi, tai reikštų, kad žmogiško ryšio su mergaite ji būtų neturėjusi, nevertintų mergaitės nuomonės.Kaip p. Aidas supranta garbingą globėjos elgesį?
Taip, ponia Ramune, Jūs teisi – dauguma Lietuvos žmonių žino, kas yra smurtas ir manipuliavimas vaiku. Tai visi puikiai matė iš Venckienės elgesio. Teisėja ar globėja ją vadinti liežuvis neapsiverčia. Kaip ir Jūsų negaliu vadinti vaikų teisių gynėja ir žinove. Nors ir prašote Aukščiausiojo palaiminimo, man Jūsų nesinorėtų vadinti ir krikščione.
O Alkas galėtų ir neblokuoti nepatinkančių komentarų. Nieko neleistino juose nėra. Tik kitokia nuomonė.
Тейсибе сакай брангус драуге.
Мес йуос дар нетайп паблокуосим уж токюс дарбелюс.
Susidarė įspūdis, kad Jums skaudu eiti į diskusiją dėl emocinių išgyvenimų. Kažkoks teisėjos Venckienės elgesys jums atrodo nepriimtinas. Jai kaip globėjai Jūs, turbūt, irgi turėjote kitokių lūkesčių. Nežinau, kas Jūs esate, bet apie tai galima būtų ramiai diskutuoti. Bet ką tai turi bendro su smurtu prieš vaiką? Iš Jūsų komentaro suprantu, kad Venckienei šanso būti suprasta Jūs tiesiog nepalikote. Įdomu, dėl ko? Ką Venckienės vietoje Jūs būtumėte dariusi kitaip? Per prievartą vežusi į susitikimo vietą mergaitę, žinodama, kad vaikas prieš jo valią bus pagrobtas? Ar Jūs taip elgtumėtės su vaiku, kurį mylėtumėte? Kaip tada man elgtis su tais liežuvio (ne)apsivertimais?
pastebėjau,kad beveik visi pasisakantys už prievartą ir seksualinį vaikų išnaudojimą pasivadina ne savo vardais.Kas tai?kokie jausmai tuos asmenis stumia taip kalbėti?manau gėda,nes juk kiekvienas iškrypėlis yra bailys ir jis puikiai suvokia,koks yra ištikrųjų nepilnavertis šiame jam nenusisekusiame gyvenime.
Neturime kol kas nei teisinės sistemos, nei teisėsaugos. Jie lėlininkai-marionetės, todėl privalome išsireikalauti tieSOS
Skirta Kitas bei visiems panašiai mąstantiems.
Sakote, jog “puikiai” matėte kas yra smurtas ir manipuliavimas vaiku iš teisėjos Venckienės elgesio. Gal galite konkretizuoti savo išsakytą mintį? Ar gerb. Venckienė vedė mergaitę pas ponus, kurie prieš mergaitę “nesmurtavo” tik kartais vienur ar kitur mergaitę palaižydavo ar nusivedę į vonios kambarį mergaitę išmaudydavo, ar dar nežinia ką padarydavo? “Suprantu”, kad būti tų pusėje, kuriems liežuvis “apsiversdavo” mergaitę laižant ar dar ką nors(nežinia ką) atliekant, yra daug teisingiau ir taip elgiasi tikrai “aukštos” moralės žmogus.
Gal Jūs esate tas žinovas, kuris puikiai išmano vaikų teises bei jų ginimą? Gal norite pasakyti, jog prieš mergaitę nebuvo jokio smurto ją išplėšiant iš globėjos namų, globėjos rankų? O gal esate tas vaikų teisiu žinovas-gynėjas, kuris žinotų tokią teisę, kuri leistų prieš mergaitę imtis smurto? smurto prieš jos artimuosius? Prieš kitus žmones vaikui matant? O gal manote, kad krikščioniška būtų viską palikti? Į šį smurtą nekreipti dėmesio? Nusisukti nuo jo ir apsimesti, jog viskas gerai, nieko blogo neįvyko?
Teisingi klausimai. Kiekvienas iš mūsų turim pažiūrėti į savo sąžinę ir užklausti: ar tai kas vyksta tikrai yra teisinga? Deja didelė dalis žmonių pasirenka patį lengviausią ir patogiausią kelią – nesigilinti, neklausi, tylėti.O dar parankiau – būti avele. Naivi avelė, kuri eina paskui… kitos avelės uodegą. Taip jos kartu tampa pilka, naivi banda, kuri vedama piemens – vado. Koks tas vadas, avelėms nekyla klausimas. Jis gali būti vagis, apgavikas, pedofilas (avelių atveju – zoofilas)… Joms didelio skirtumo nėra. Svarbu vadas nudoro “tinkamą ir teisingą” kelią. Gaila tokių avelių… nes jas vesti gali ir vilkas (pvz.: korumpuota teisėsauga ir … ), tik jos neišdrįs paklausit nei kokiu keliu eina, nei kokių tikslu jis jas veda… Eis, nes joms taip patogiau dabar.
graudu darosi beskaitant tokius komentarus. Straipsnis para6ytas labai taikliai. Žmonės ar Jūs nesuprantate, kad Jūsų niekas neapgins . Atsibuskite. Žinoma , anksčiau buvo “stribų” , kurie dabar gavo premijas už mūsų laisvę, bet bus teismas mums visiems pas Auksčiausiąjį. Dabar svarbiausia atsimerkti , pagalvoti(nes galai ,kad ir kaip stengiasi klanas , vistiek nesueina) užsiauginti drąsą ir pastovėti už save ir kiekvienas turime pradėti nuo savęs , o nelaukti, kol tai padarys p.prezidentė , ar Kubilius. Gerb. Venskienė žengė žingsnį, o dabar turime apsispręsti mes , ar leisime ,kad po 22 metų Lietuvą užimtų dar didesnis blogis, kuris valdo dauguma pasaulio šalių, ar kovosime , nepasiduosime ir nepadarysime gėdos dėl mūsų mirusių bočių ir kitų didvyrių