Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Perėjimas prie skaitmeninės televizijos kontroliuojamas nepakankamai

www.alkas.lt
2012-06-06 18:32:15
0
efoto.lt | Vilijos nuotr.

efoto.lt | Vilijos nuotr.

efoto.lt | Vilijos nuotr.
efoto.lt | Vilijos nuotr.

Birželio 7–8 d. vyksiančios Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) XVI-osios tarptautinės konferencijos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje jos dalyviai teigė, kad pasiruošimas spalio 29 d. įvyksiančiam analoginės antžeminės TV išjungimui Lietuvoje nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi.

„Jau šį rudenį atsisveikinsime su analogine antžemine televizija, bet lieka daug problemų, kurios išaiškėja būtent dabartiniame, paskutiniame pasirengimo skaitmeninei televizijai etape, – sakė LKTA prezidentė Vaiva Žukienė. – Perėjimo prie skaitmeninės TV  procesas gana vangiai pristatomas visuomenei, valstybinėje šio įvykio viešinimo kampanijoje kabelinėms televizijoms faktiškai lieka stebėtojo vaidmuo. Mums telieka tik labai atidžiai stebėti, kas yra viešinama, ir jau mažiausiai tris kartus pastebėjome labai ryškius nesklandumus.“

V. Žukienė pabrėžė, kad spalio 29-osios (dienos, kai bus išjungta analoginė antžeminė TV) ramiai laukti gali visi mokamos televizijos abonentai – ne tik kabelinės, bet ir palydovinės, daugiakanalės abonentinės TV. Pasak jos, šiandien antžeminę analoginę televiziją žiūri maždaug 40 proc. kaimo gyventojų, apie 21 proc. miestelių ir gyvenviečių gyventojų, apie 14 proc. miestų gyventojų ir apie 17 proc. didmiesčių gyventojų.

„Atliekame socialinio antidepresanto vaidmenį, – kabelinių TV operatorių vardu kalbėjo V. Žukienė. –  Po kiekvienos stambesnės su perėjimu prie skaitmeninės TV susijusios akcijos ar kampanijos turime savo abonentus įtikinėti, kad niekas jiems nesikeis, kad jie kaip matė televiziją, taip matys ir toliau. Viešinimo kampanija nėra bloga, bet ji skirta visiems, dėl to visi ir supranta, kad kažkas keisis. Tenka labai daug dirbti ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis, nes žmonės nuo sovietmečio įpratę, kad jei sakoma, jog niekas nesikeis, vadinasi, lauk pokyčių.“

„Latvijos pavyzdys, kai kabelinės televizijos operatoriai dėl analoginės antžeminės TV išjungimo kampanijos neteko trečdalio savo abonentų, verčia mus susirūpinti, kad ši viešinimo kampanija būtų labiau kontroliuojama“, – sakė LKTA prezidentė.

Problema – ir kolektyvinės antenos

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio LR Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktoriaus Dr. Mindaugo Žilinsko, nemokamą skaitmeninę antžeminę TV pasirinkę gyventojai, turintys reikalingą  skaitmeninės TV priėmimo įrangą, vis dėlto negali būti tikri, ar jų naudojamos kolektyvinės daugiabučių namų TV antenos ar individualios antenos tiks skaitmeniniam signalui priimti.

„Norėčiau patvirtinti, kad visi, kas yra įsivedę kabelinę televiziją, žiūri IP ar palydovinę, daugiakanalę abonentinę televiziją, ją matys ir po spalio 29-osios, – sakė M. Žilinskas. – Bet situacija keisis tiems, kurie dabar žiūri analoginę antžeminę televiziją. Dar 2010 m. RRT paskelbė rekomendacijas, kaip reikia įrengti, pertvarkyti daugiabučių pastatų antenų ūkius, kad būtų užtikrintas geros kokybės skaitmeninės antžeminės televizijos signalų priėmimas. Rekomendacijose pasakyta, kad iki 1991 m. daugiabučiuose namuose įrengtos kolektyvinio priėmimo sistemos netinkamos DVB-T signalams priimti.“

„Tai susiję su tuo, kad daugiabučiai namai buvo projektuojami pagal TSRS standartus ir kitus norminius aktus, kurie numatė radijo dažnių konvertavimą, t. y. visa TV sistema buvo orientuota į priėmimą žemų televizijos  kanalų (iki 39 TV kanalo) radijo dažnių juostoje, aukštesnius TV kanalus konvertuojant į metrinių bangų diapazono kanalus. Šiuo metu skaitmeninei antžeminei televizijai naudojami ir aukšti TV kanalai, net iki 65. Norint senos statybos daugiabučiuose namuose tinkamai priimti skaitmeninės televizijos signalus, reiktų pakeisti senas kolektyvinio naudojimo antenas, senus kabelius, atšakotuvus, įrengti kanalinius stiprintuvus.“

Pasak Dr. M. Žilinsko, problemų gali sukelti ir tai, kad išjungus analoginę antžeminę televiziją pasikeis siunčiamų signalų dažniai, nes analoginės antžeminės TV žemus kanalus, tokius kaip Vilniaus 2 ir 4, Kauno 7 ir 9, Šiaulių 2 ir 11, Panevėžio 8 ir 10, Klaipėdos 8, 10 ir 12 kanalai, pakeis aukšti skaitmeninės antžeminės televizijos kanalai. Jei gyventojai naudoja seno tipo individualias antenas, skirtas priimti tik iki 39 ar 45 TV kanalo signalus, jie turėtų šias antenas pakeisti į plačiajuostes. Lygiai taip pat reiktų atkreipti dėmesį ir į kabelius: jei tebenaudojami sovietiniai PK -75 -17 tipo kabeliai, kurie skirti perduoti tik metrinių bangų diapazono signalus, šie kabeliai turi būti pakeisti naujais.

RRT atstovas taip pat perspėjo, kad išjungus analoginę antžeminę televiziją, gali atsitikti taip, jog signalą geriau bus priimti iš kitos krypties, nei buvo priiminėjamas analoginės antžeminės televizijos signalas. Tokiu atveju tiesiog reikia perorientuoti anteną, ją pasukant. Tačiau čia, skirtingai nei analoginės antžeminės TV atveju, reikia neskubėti ir duoti imtuvui šiek tiek laiko susivokti. „Siūlyčiau visiems jau dabar pasitikrinti savo TV priėmimo įrangą, kol dar turime laiko“, – reziumavo Dr. M. Žilinskas.

Taip pat spaudos konferencijoje FTTH Council Europe prezidentė Karin Ahl (Briuselis) informavo  apie technologines galimybes tiesti plačiajuosčius elektroninių ryšių tinklus ir kaip jie gali pasitarnauti sprendžiant informacinės visuomenės poreikius, o LKTA direktorius Juozas Jurelionis remdamasis Estijos pavyzdžiu parodė, kaip galima adaptuoti tarptautines programas net tokioms nedidelėms vietinėms rinkoms, kaip Estija, Lietuva ir Latvija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pereiti prie skaitmeninės televizijos padės ir informaciniai renginiai regionuose
  2. Liko metai iki analoginės antžeminės televizijos išjungimo
  3. Baigėsi ralis Utenos apylinkių keliais (video)
  4. Tarptautinis elektromobilių maratonas užsuks į Kauną
  5. Kaune atidaryta paroda „AgroBalt 2012“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11
Lėktuvo sparnas
Lietuvoje

Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

2025 07 11
Automobilių statymas
Lietuvoje

Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai

2025 07 11
Mokytoja, mokiniai
Lietuvoje

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11
Parduotuvė | pixabay.com, Alexas Fotos nuotr.
Lietuvoje

Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

2025 07 11
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną
  • >Rimgaudas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Naivus klausimas apie A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks
  • Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę
  • Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau
  • Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai

Kiti Straipsniai

Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama | lrkm.lrv.lt nuotr.

Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama

2025 07 09
Pinigai

Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai

2025 07 07
Susitikimas su Estijos vadovais

G. Paluckas susitiko su Estijos vadovais

2025 03 24
Estija

Estija viršys NATO standartus: gynybos finansavimas išaugs iki 5% BVP

2025 03 18
Zigmas Tamakauskas, Remigijus Jakulevičius, Antanas Staniulis ir Algimantas Kurlavičius

Z. Tamakauskas. Lietuvių kalba – geroji mūsų motina

2025 02 27
Kaip Smaily transformuoja el. pašto rinkodarą

Kaip Smaily transformuoja el. pašto rinkodarą Lietuvoje ir pasaulyje

2025 02 04
rengėjų nuotr.

45 metai sukanka nuo Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo priėmimo

2024 12 20
S. Skvernelis ir E. Rinkevičius | Seimo kanceliarijos, O. Posaškovos nuotr.

Pirmasis naujo Seimo pirmininko vizitas – į kaimyninę Latviją

2024 12 04
Kviečia bendra Estijos ir Ispanijos iliustratorių paroda „Atspindžiai“ | lnb.lt nuotr.

Kviečia bendra Estijos ir Ispanijos iliustratorių paroda „Atspindžiai“

2024 11 05
Baltijos kelias. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Zigmas Vaišvila Baltijos kelyje su plungiškiais | R. Vaišvilienės nuotr.

Z. Vaišvila. Kodėl Baltijos kelias – ne valstybės šventė?

2024 08 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną
  • >Rimgaudas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Naivus klausimas apie A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?
  • Rimgaudas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dėl Preilos botelio įteisinimo seimo narė A.Stancikienė traukiasi iš TS-LKD

Dėl Preilos botelio įteisinimo seimo narė A.Stancikienė traukiasi iš TS-LKD

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai