Gegužės 14 d. pilietinis judėjimas „Už teisingumą“ ir Vilniaus Mokytojų namai kartu su laisvaisiais menininkais kviečia paminėti Romo Kalantos aukos ir pilietinio pasipriešinimo 40-ąsias metines Vilniuje.
Minėjimo dalyviai kviečiami rinktis pirmadienį 18 valandą prie buvusių KGB rūmų Vilniuje (Gedimino pr. 40/1) ir ten uždegti atminimo žvakutes skirtas atminti visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Nuo buvusiu KGB rūmų minėjimo dalyviai žygiuos Gedimino prospektu į Mokytojų namų kiemelį (Vilniaus g. 39), kuriame nuo 18:45 val. pagerbdami Romo Kalantos atminimą gros, dainuos ir poeziją skaitys: Gediminas Storpirštis, Petras Vyšniauskas, Andrius Kulikauskas, Vytautas Labutis, Gediminas Laurinavičius, Rokas Radzevičius, Vytautas V. Landsbergis, Domantas Razauskas, Aidas Giniotis, Justinas Stanislovaitis ir grupė „Alive Way“, Antanas A. Jonynas, Kornelijus Platelis, Vytautas Rubavičius, Vainius Bakas, Tomas Taškauskas, Liudvikas Jakimavičius.
Džiaugiuosi kiekvienu Kaune atsirandančiu skaidriu žiburėliu. Pasijuntu laimingas, kai ten pamatau orų, gyvą lietuvišką veidą. Ir štai iškyla Drąsiaus Kedžio atvaizdas, toks pasitikintis, toks orus, toks drąsus. Man nekyla abejonių, kad tai to oriojo Kauno atstovas, kokie buvo kunigaikštis Vaidotas, Romas Kalanta, Ričardas Mikutavičius. Todėl Drąsių Kedį taip lengvai supranta ir priima daugelis svetur pasitraukusių darbščių kauniečių. Placiau:
http://www.satenai.lt/?p=2561
Savižudžiai – ne didvyriai.
Laimė, kad nors susidegino, o ne pasikorė ar, juolab, žykrikšnusikryžiavo.
Ir visai nepanašus į lietuvį.
Žydomasonams aš tokį apibūdinimą taikau:
snukis juods,
barzda ruda –
kur tu matei tokį brudą? 🙂
Kas?
Tai gal tavo nuomone ir Pilėnai ne didvyriai?
Va, kaip tik šito ir nežinau: kada bus viskas ten išsiaiškinta, tada bus galima ką nors konkrečiai pasakyti.
O savižudybių kėlimas į sektino pavyzdžio rangą yra baudžiamas įstatymu.
Manau, kad visus, pradedant aukščiausiais vadovais, po ateinančių rinkimų reikės traukti atsakomybėn pagal tai.
O žurnalistus – pačius pirmus.
Senovėje žulikų advokatus kardavo kartu su jų ginamaisiais.
Žurnalistai turėtų atsakyti taip pat – jei visuomenei kiša susinaikinimo idėjas, tai tokiems dera pritaikyti tai ką jie siūlo kitiems.
Na zinoma, didvyriai, tai visi sliuzai koloborantai, prekiautojai sava tevyne, motina ir vaikais. Kur ten Kalanta ir lyginti su Paleckiu:))).
Daug nesiputrok, vaike, o žiūrėk kaip viskas turėjo būti:
http://www.youtube.com/watch?v=gzKS9Bb8SZc
Šaunu
Tautininkams, jų skyriams linkiu daugiau organizuoti (paskelbti kada ir kur vyks):
piketus
tiesiog pasivažinėjimą dviračiais vakarais (kad atvyks ir trys dviratininkai, nesvarbu) (nesu tautininkas, bet palaikysiu)
filosofavimo būrelius (yra norinčių pašnekėti ypač nuo rudens)
stovyklos, plaukimai kaip visada
dar ką nors…
Vistik geras žodžių derinys – laisvi menininkai. Ne todėl laisvi, kad nedirba jokioje įstaigoje, yra laisvai samdomi, bet todėl, kad pasisako už žmogaus ir žodžio laisvę!
Man dar regis, kad pritiktų ir žodžių derinys „Lietuvos kūrėjai“: ne tik kuria Lietuvoje, bet ir kuria Lietuvą.
Visiškai neaišku kodėl jis taip pasielgė:
1. kas jam tokio nutiko, kad “santvarka”, o ne jis pats, nes nieko nesugebėjo gyvenime nuveikti, liko kalta?
2. kasmet ta proga pasirodo komentarai. Tai šalia gyvenę, pažinoję jį apibūdino taip:
– nesportavo;
– gyveno labai sunkiai – namuose net nebuvo sąklygų nei kur gerai išsimiegoti, nei nusiprausti (rašė, kad su tais pat rūbais buvo visą laiką);
– kažkokioje šaikoje metė burtus kam degintis ir burtas krito jam, o toj šaikoje buvusius susėmė, išskyrus žydukę, kuri per dieną atsidūrė Izraelyje.
Nenuostabu, kad tą, kuris be jokios priežasties žudosi (gal būt, kaip jaunam nedašuto kuo visa tai gali baigtis?), gydytojai pripažino kaip nesveiką – sveikas tokių dalykų nedaro be priežasties (tiek tarybmečiu, tiek dabar milicija – policija dažnai nukabina pakaruoklius, bet jie absoliučioje daugumoje atveju nurodo nusižudymo priežastį ar ta priežastis, jei nenurodyta, yra nuspėjama – kas tai žmogų nuskriaudė ar kas panašaus atsitiko, ko jis nebesugebėjo perkentėti; pvz., kaip šiandien atsimenu, viena moteris, jau pensijinio amžiaus, ištekėjo už našlio, kartu mokėjo įnašus už privatizuotą iš kolūkio namą, tačiau tas vyras po poros metų staiga mirė, o jo vaikai pradėjo iš jos reikalauti visos namo vertės. Jai žmonės patarė namą parduoti ir atiduoti našlio vaikams tą dalį, kuri, jios manymu, jiems priklausytų, tačiau ji pasielgė “sąžiningiau” – pasikorė ir tuo jiems viską atidavė).