Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad asmens laisvė būtų „nepakeliama“ našta, kuriai šalis dar nepasiruošusi.
„Fiodoras Dostojevskis rašė, kad nėra nieko labiau nepakeliamo žmogui už laisvę. Ir žinoma, jis buvo teisus“, – kreipdamasis į šalį teigė A. Lukašenka.
„Baltarusijai nereikia įvairių revoliucijų ir sukrėtimų, kurie sukelia chaosą ir kraujo praliejimą“, – pridūrė jis.
A. Lukašenka citavo F. Dostojevskio XIX amžiaus kūrinį „Broliai Karamazovai“ ir jo dalį apie žmogaus prigimtį, pavadintą „Didysis inkvizitorius“.
Didysis inkvizitorius Jėzui įrodinėja, kad „žmonių padermei nebuvo nieko labiau nepakeliamo už asmens laisvę“ ir siūlo, kad turėtų būti daugiau autoriteto ir paslapties iš viršaus.
Paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka nuo pat 1994 metų, kuomet tapo prezidentu, šalies ekonominį ir politinį gyvenimą sugebėjo išlaikyti sovietinio stiliaus gniaužtuose.
Dėl pakartotinių susidorojimų su opozicija ir 2010 metų pagrindinių politinių priešininkų sulaikymų Europos šalys ir Jungtinės Valstijos Baltarusijai įvedė naujas ekonomines sankcijas ir kelionių apribojimus.
Diplomatinė krizė dar labiau paaštrėjo, kai neseniai Europos Sąjungos šalys laikinai atšaukė savo ambasadorius iš Minsko.
A. Lukašenka teigė negalintis suprasti, kodėl iš užsienio patiria tokį spaudimą.
„Ar mūsų sistema kuria problemas visuomenėje? Ne. Ar mūsų sistema kuria problemas mūsų kaimynams? Ne“, – šalies politiniam elitui kalbėjo jis.
„Jei mūsų sistema dar nepasenusi ir nekuria problemų, kodėl ją ardyti? Turime tik atsargiai ją pagerinti“, – pridūrė Baltarusijos
Akivaizdu, būti laisvam, – tai būti niekam nereikalingam. Ką žmogaus padermei reiškia būti nereikalingam – aiškinti nereikia…
Lukašenka Dostajevskį pacitavo labai vietoje – rašytojo minties gylis apie laisvės sunkybę žmogui neišpasakytas. Beje, pasaulis apskritai ir konkrečiai aplink Baltarusiją yra pasukęs žmogaus padermės naikinimo keliu, Lukašenkai ši padermė – dar vertybė…
Baltarusijos situacija panaši į Lietuvos situaciją, buvusią siekiant jai užkrauti krikščionybės naštą. Ar pakels Baltarusijos žmogus jam brukamą laukinišką “laisvės” naštą, juolab, atsidūrus vilko ir ėriuko santykių pasaulyje…
Kaip pasakė ,, Laisvosios radijos‘‘ žurnalistas Valentinas Mite …su Lietuva buvos susidorota drakoniškais metodais…Manau po Lukašenkos vakarų ir Maskvos maitvanagiai tik ir laukia, kaip plėšrūniškais metodais pradės privatizuoti Baltarusijos žmonių sukauptą turtą, užgrobs gamtos turtus…daugeliui žmonių, ta laisvė gero neatneš, tik daug skurdo…Vienetams, kurie pardavinės Baltarusija sukraus turtus… Senovėje LDK laikais vakarai taipogi neleido atlikinėti prekinius mainus su pagonimis, buvo taikomos sankcijos…Jei nebūtu sankcijų Baltarusijoje, manau Baltarusija būtu lietuviams įrodę, kad tarpinė padėtis tarp kapitalizmo ir socializmo yra žymiai geriau nei maitvanagių sugalvota,, laisvoji rinka‘‘…Lietuva neteko trečiosios savo gyventojų dalies po šito privatizavino…
kažkas parašė : Teigiama, jog šiandien Kinijos socialistinė ekonominė sistema, derinama su kapitalizmu, funkcionuoja daug geriau nei JAV kapitalistinė sistema. Internetinis portalas Time.com2011 m. pradžioje rašė, esą Kinija turi didesnę vidurinę klasę nei JAV, kurios ir yra svarbiausios vartotojos. Esą Kinijoje mažesnis skurstančių žmonių skaičius nei JAV ir ji yra geriau prisitaikiusi prie naujų ekonominių iššūkių. Dalis tiesos čia yra, nes Kinijoje viską sprendžianti Komunistų partija gali geriau užtikrinti šalies interesus, norėdama būti viena iš stipriausių, o gal ir pačia stipriausia ekonomika pasaulyje. O JAV didžiosios korporacijos gali daryti politinę įtaką, siekdamos kuo didesnės naudos sau ir taip trukdydamos priimti palankiausius sprendimus šalies ir visuomenės atžvilgiu.
Sielos vergus laisvė gniuždo.
Vydūnas: Kiekviena tauta yra savaip svarbi. Ji savo ruožtu atvaizduoja žmoniją. Kiekviena tauta turi savo prasmę ir savo reikšmę. Ją ji turėtų susirasti ir kiek tiktai įstengdama nešti į gyvenimą.
Valdžia turėtų tarsi dygti iš kilniausių tautos jėgų. O jų uždavinys turėtų būti tarnauti kiekvieno žmogaus pažangai. Valstybė turėtų būti tautos namas, tautos vaikų mokykla. Bet, įsižiūrint į šios dienos valstybes, pasirodo, kad taip labai retai tėra.
Valstybės tvarka tvirtinama įstatymų, kurie žmonių atstovų sumąstomi. Vienok gana dažnai tie atstovai renkami, kovojant priešingoms srovėms, kurių kiekviena ieško labai paviršutiniškos savo naudos. O valdovas, kurs paprastai vieną tų srovių šelpia savo galybei tvirtinti, iš tikrųjų naudojamas visos eilės gudruolių. Jie moka viską taip gražiai susukti, kad valdovas nepajusdamas jų pageidavimams tarnauja ir jų naudai didžią valstybės gyventojų dalį skriaudžia.
Retai tėra kitaip. Ir todėl iš valdžios vidaus, iš valdovų pareina tokiai gyvenimo tvarkai galas. Ateina valdovams bei jų šeimoms pragaištis. O valstybės gyventojai drauge turi kęsti. Taip atsitinka, kai siekiama sau naudos. Paviršiumi galima daug susiglemžti, bet gelmėse viskas griūva.
Bet valstybė gali ir tvirtėti. Sąlyga tam tėra viena. Valdovas turi rūpintis vien žmonių, valstybės gyventojų gerove. Visų žmonių jėgos turėtų būti naudojamos vien tų pačių žmonių labui
Such a deep anrwes! GD&RVVF