Š. m. balandžio 20 – 22 d., įgyvendindami projektą ,,Tautinės ir pilietinės savimonės teatro sklaida pasaulio Lietuvių bendruomenėse ir tarptautiniuose festivaliuose” bei Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos kvietimu, Vilniaus Stalo Teatras lankysis trijuose Kaliningrado srities miestuose: Sovetske, Černiachovske bei Kaliningrade.
Pirmąją viešnagės dieną susitiks su Lietuvos Respublikos konsulato atstovais, Sovetsko lietuvių bendruomene, Sovetsko vaikų darželio „Rodničiok” lietuviškos grupės auklėtiniams parodys spektaklį „Eglė žalčių karalienė” (režisierė ir aktorė Saulė Degutytė, kompozitorė ir atlikėja Snieguolė Dikčiūtė).
Balandžio 22 dieną Kaliningrado srities mokinių lietuvių kalbos olimpiados dalyviams ir svečiams parodys spektaklį „Mano miestas” (kūrybinė grupė – Saulė Degutytė, Jokūbas, Vilius Tūras, Snieguolė Dikčiūtė, Valdas Narkevičius, Rasa Kulytė), apsilankys Tolminkiemyje K.Donelaičio muziejuje. Paskutiniąją viešnagės dieną Kaliningrade po spektaklio „Eglė žalčių karalienė” organizuojamoje vakaronėje teatro aktoriai susitiks ir bendraus su Kaliningrado miesto L.Rėzos lietuvių draugijos nariais.
Tikimasi, kad šis vizitas į Karaliaučiaus kraštą bus vertingas tiek lietuviams, gyvenantiems šiame krašte, tiek ir projekte dalyvaujantiems menininkams, kurių tikslas – meno priemonėmis veikti užsienyje gyvenančių lietuvių tautinę ir pilietinę savimonę bei skleisti Lietuvos kultūrą už jos ribų.
Tvankste-runa vis
Įdomu, kodėl net ir Alkas ignoruoja Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos nutarimą dėl lietuviškų istorinių pavadinimų vartojimo?
Juk tai ne kažkoks Kaliningradas, o Karaliaučius.
Senas istorinis vardas – Tvanksta.
Taip pat kur dingo Tilžė ir Įsrutis?
Jei jau net mes – lietuviai – bijome vadinti savo Mažosios Lietuvos miestus istoriniais lietuviškais vardais, tai ko norėti iš kažkokių, nežinia iš kurios pasaulio vietos atklydusių, kolonistų?
Ką jau kalbėti apie tai, jog Rusijos imperija yra nuo 1945 m. laikinai okupavusi šias istorines Lietuvių Tautos žemes, kurias dažnai pas mus irgi kažkodėl vadina Rytų Prūsija.
Juk prūsų etninės žemės – praktiškai visos iki pat prūsų Gotano (dabartinio sulenkinto Gdansko) – yra okupuotos Lenkijos, kuri yra užgrobusi ir dalį Mažosios Lietuvos – Geldapę bei Žytkiemį.
Aš jau nekalbu apie Dzūkijos ir Suvalkijos dalis, užgrobtas tos pačios Lenkijos Želigovskio “sukilimo” metu 1920 m., vadovaujant Lietuvių Tautos išgamai Juozui Giniotui-Pilsūdui.