Pagrindinių minčių santrauka iš pranešimo skaityto konferencijoje „Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė“, Seime, 2012 03 14 d.
Keletas dalykų, kuriuos turiu pasakyti:
– Nesu inžinerinį energetiko-atomininko išsilavinimą turintis specialistas.
– Nesigailiu dėl to, nes nesu suvaržytas nei profesinio klano įsipareigojimų, nei suinteresuotas grupes atstovaujančių politikų spaudimo.
– Netikiu beviltiškai atgyvenusia „taikaus atomo“ koncepcija, bei nuo penktojo praėjusio amžiaus dešimtmečio nedaug tepakitusia branduolinio reaktoriaus technologija.
– Daugelį metų paskyręs Lietuvos integracijos į ES sėkmei, džiaugiuosi, jog Europa atvirai ir drąsiai žengia kitu, XXI-ojo amžiaus, t.y, nebranduolinės energetikos keliu.
***
Aišku, kaip grafiti ant sienos:
Europos Sąjunga + Atominė elektrinė= UŽDARYMAS
TAI VIENINTELĖ ĮMANOMA FORMULĖ, kai kalbame apie Europos Sąjungos kokią nors aktyvią poziciją dėl branduolinės energetikos perspektyvų ateities Europoje.
Deja , Lietuvos energetikos atominiai branduoliai, ypač tankiai sukoncentruoti Energetikos ministerijoje, apimti nevaldomos grandininės reakcijos, skleidžia visuomenei tokią propagandos radiaciją, jog geigerio skaitikliai lūžta.
Gigantomaniškas dabartinės valdžios ambicijas (už visų Lietuvos žmonių pinigus pasistatyti milijardus kainuosiančią naują atominę elektrinę) vykdanti ministerija neatsispiria pagundai norima pateikti už esamą.
Prieš pat Vasario 16-tosios šventes ministerijos tinklapyje atsiranda entuziastingas pranešimas, pavadinimu – „Energetikos komisaras sveikino su progresu įgyvendinant VAE projektą”. Tai – apie Baltijos ministrų susitikimą Briuselyje su Europos Komisijos nariu , atsakingu už energetiką. „Europos Komisijos ir Energetikos komisaro G.Oettingerio parama VAE projektui ir Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui Baltijos šalyse bei ekspertinė pagalba yra nepaprastai svarbi“,– sakė A. Sekmokas“, –rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Oho, pagalvojau, po gerbiamojo Sekmoko apsilankymo eiliniame ES ministrų tarybos posėdyje įvyko perversmas Europos Sąjungos energetikos politikoje?! Bet po komisaro pareiškimo, kad Europos Komisija pradėjo remti branduolinę energetiką juk turėtų būti sensacingų atsiliepimų Europos spaudoje, bent jau – spaudos pranešimas Europos Komisijos tinklapyje?
Nieko, jokių pareiškimų, pranešimų, ar atsiliepimų. Jokio entuziazmo ir jokių pranešimų ta tema nei Latvijos, nei Estijos atitinkamų ministerijų tinklapiuose. Suintriguotas, kreipiausi į paties komisaro kabineto pareigūnus: „Prašyčiau patikslinti, kokios paramos – ekspertinės, politinės, finansinės – Visagino atominės elektrinės projekte Lietuva gali tikėtis iš Europos Komisijos ir komisaro Giunterio Etingerio (Günther Oettinger)?“, – raštu užklausiau komisaro kabineto pareigūnų.
Komisaro atstovų atsakymas : „Neturime ką patikslinti, nes komisaras Etingeris niekada nėra pareiškęs jokios paramos jūsų minimais klausimais. Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį, jog Europos Komisija niekaip nepalaiko branduolinės energetikos plėtros Europoje, taip pat – neteikia jokios finansinės paramos branduolinėms elektrinėms. Visi šie reikalai yra išskirtinai tik pačių šalių atsakomybės ir kompetencijos sritis.“ (cit pab)
Atsakymas į užklausimą atėjo, praktiškai, iš karto. Tai nėra įprasta praktika užklausimais perkrautiems komisijos pareigūnams. Daugiametė darbo Briuselyje patirtis kužda tik viena – apie viešus Lietuvos branduolinės energetikos „milžinų“ bandymus paspekuliuoti Europos Komisija, pastarajai yra žinoma ir tam nepritariama. Kokių neigiamų pasekmių toks netaktiškas Lietuvos elgesys gali turėti tarpusavio pasitikėjimui, pavyzdžiui, vykdant sunkias derybas dėl didesnio Ignalinos AE uždarymo finansavimo iš ES lėšų – galima tik numanyti.
Po neseniai Lietuvos gilumoje įvykusio parodomojo trijų Baltijos premjerų susitikimo, tikrai ne Latvijos ir Estijos premjerų pastangomis Lietuvos žiniasklaidoje atsirado informacija, neva, trys Baltijos sesės kreipsis į ES dėl galimo VAE projekto kofinansavimo iš ES finansinių institucijų. Žinant aukščiau minėtą EK-jos poziciją, net nekyla noras aiškintis, ar tai vėl tik propagandinis triukas. Europinė finansinė institucija, kuri realiai užsiima finansine pagalba būtų ERPB – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Tačiau jo pateikiama oficiali informacija dėl Lietuvos kalba tiki apie investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius bei energetikos jungtis tapr Baltijos šalių. Tiesa, šis bankas daug prisideda ir prie atominių projektų – bet išimtinai susijusių su atominių jėgainių uždarymu, arba veikiančių reaktorių saugumo didininimu. Taigi, naujoji Visagino UAB čia, šiuolaininėje Europoje, vargiai randa savo vietą.
***
Iš tiesų , nebūtina kreiptis į komisaro kabinetą , norint sužinoti ES nuomonę apie branduolinę energetiką. Praėjusių metų lapkritį paskelbtas ES energetikos raidos iki 2050 metų gairių dokumentas, EU Energy roadmap 2050.
Kokią vietą šioje perspektyvoje užima branduolinė energetika?
– Neutralią, arba, jokią. Kaip ir komisaro atsakyme, eateities Europos energetikos gairėse teigiama, jog ES-ga neteikia jokių rekomendacijų šalims narėms, ar joms naudoti branduolinę energetiką, ar jos atsisakyti. Taip pat pabrėžiama, jog gairėse neplanuojama ir neprognozuojama branduolinės energetikos plėtra. Tačiau branduolinė energetika vis dar egzistuoja kai kuriose ES šalyse, todėl šis faktas paprasčiausisi įskaičiuojamas į galimus energetikos raidos scenarijus.
Gairės išskiria du scenarijus: vienas – kai branduolinė energetika išnyksta iki nulio. Pagal šį scenarijų iki 2050 veikia tik dabar veikiančios elektrinės, o šių laikui pasibaigus, naujos nebus statomos. Tokiu atveju, branduolinės energetikos dalis 2050 sudarytų tik apie 3 proc. (šiuo metu – 14 proc).
Kitas – scenarijus – jei naujausių technologijų, tarp jų ir leidžiančių surinkti ir užrakinti CO2 dujas, ka jos nepatektų į atmosferą, plėtra stringa, tuomet per artimiausius dešimtmečius branduolinė energetika išlieka. Tačiau 2050 m. , tokiu atveju, jos dalis bendrame energetikos mišinyje padidėtų vos keturiais procentais ir sudarytų 18 proc, vietoje dabartinių 14-kos.
Akivaizdu, kad ES-ga nesirenka branduolinės energetikos, kaip perspektyvios. Net tos valstybės, kurios buvo atominės industrijos flagmanės, žiūri į ateitį žaliai ir būtent šioms , žaliosiosms aukštosioms technollogijoms skiria valstybės ir privataus kapitalo investicijas.
Es gairėse , kurios tikrai neatsirado be didžiųjų ir galingųjų ES narių pritarimo, aiškiai sakoma: didžiausią efektą ateities ES-gos energetikai duos energijos naudojimo efektyvumas bei Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra. AEI pagamintos elektros energijos dalis vien tik pagal efektyvumo didinimo, taupymo, scenarijų sieks 65 procentus, o pagal tikslinių inesticijų į šias technologijas scenarijų, AEI pagamintos ir suvartotos elektros dalis sieks net 97 procentus.
Tokiu keliu eina Europa. Lietuva – ES dalis. Kartais verta tai prisiminti, pabudus iš branduolinės valstybės sapno.
***
Yra viena sritis, kur ES aktyviai dalyvauja ir kišasi į branduolinės energetikos procesą- tai- panaudoto branduolinio kuro problema. Šiuo metu 14 iš 27 ES šalių generuoja arba turi branduolinio kuro atliekų. LT tarp jų.
Atominiams entuziastams ES-gos direktyva užmena nelengvą minklę. Pagal naujas taisykles, atliekų eksportas iš šalies turėtojos į trečiąsias šalis tampa praktiškai neįmanomas, jei tose šalyse nėra specialių giluminių laidojimo vietų. Problema ta, kad tokių įrengtų vietų kolkas niekur pasaulyje nėra, nekalbant apie Rusiją. Taigi, teks svo atliekas, ir tūksantčius tonų senosios IAE ir tūkstančius naujosios VAE laidoti Lietuvos žemelėje. Kur? Gal Maišiagaloje, o gal, Sabatiškėje?
Deja, Lietuvoje niekas neturi žalio supratimo apie tai, nes už tai atsakinga valstybinė institucija – RATA,Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra, niekada nėra gavusi tokios užduoties!
O turėtų – nes pagal direktyvą iki 2015m LRV privalės pateikti techninį aiškų planą, plius finansavimo schemas, kaip ir kur Lietuvoje tokios giluminės saugyklos bus įrengtos. Deja, kolkas niekas negali pasakyti, ar Lietuvoje geologiškai įmanoma tokius nepaprastai brangius projektus įdiegti.
Direktyva, tiesa, numato galimybę dviems ir daugiau ES šalių gali kartu sutarti dėl bendro radioaktyvių atliekų laidojimo VIENOJE iš jų. Energetikos ministerija turi pasirinkimą – mokame milžiniškus pinigus ir prašomės su savo atliekomis, pvz, pas suomius, o gal – pasisiūlome kasti milžiniškas šachtas su nepaprastai brangiomis knteinerių sistemomis pas mus ir tampame Europos radioaktyvių atliekų kapinynu.
Kolkas, jokių entuziazmo kupinų spaudos pranešimų šios ministerijos tinklapyje laidotuvių tema nepavyko rasti.
***
IŠVADOS:
– Ėjimas branduoliniu keliu – ėjimas į priešingą pusę nuo ES
–Ėjimas branduoliniu keliu – nepakeliamų įsipareigojimų Lietuvai prisiėmimas.
–Gėdą šaliai darantis Europos Auditorių rūmų verdiktas dėl Lietuvos nesugebėjimo efektyviai panaudoti ES lėšų, skirtų senosios IAE uždarymui – turėtų tapti budinančiu skambučiu visų tų galvose, kurie užsiliūliavo atominiuose sapnuose. Pabuskite ir pripažinkite, kad VAE teks uždaryti už Lietuvos žmonių pinigus – ES šį kartą aiškiai sako „aš – ne prie ko“.
– ES-ga tikrai prisidės prie AEI projektų finansavimo, nes jie užtikrintų realią energetinę nepriklausomybę. Pasukus branduoliniu keliu, šiems projektams, ir kartu ES pinigams, branduolinių utopistų šalyje nebeliks vietos.
Linas Balsys yra Žalisios politikos instituto direktorius
