
Įtakingiausia Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ netoli Vilniaus esantį Liubavo dvaro malūną-muziejų pripažino vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių. Už nuosaikų restauravimą, atliktą su meile ir rūpestingai, jam bus suteiktas Europos Sąjungos ir „Europa Nostra“ kultūros paveldo apdovanojimas. Liubavo dvaro malūnas restauruotas ir pritaikytas muziejui skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva 2011 metais. Projektą rėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos fondai.
Nepriklausomi „Europa Nostra“ ekspertai iš 226 paraiškų, gautų iš 31 šalies, atrinko 16, joms skirtas apdovanojimas už aukščiausius pasiekimus paveldo išsaugojimo kategorijoje. Apdovanojimai skirti tik dviem Europos pokomunistinių šalių kultūros paveldo objektams.
„Europa Nostra“ yra paneuropinė organizacija, siekianti vadovauti, formuojant ir įgyvendinant paveldo politiką Europos mastu. „Europa Nostra“ yra laikoma Europos kultūros paveldo šaukliu. Ji jungia 250 nevyriausybinių organizacijų (apie 5 mln. narių) iš 50 Europos šalių, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, Europos Taryba ir UNESCO.
Europos parko ir Liubavo muziejų kūrėjas, VŠĮ „Europoas parkas“ prezidentas Gintaras Karosas sako: „ES ir „Europa Nostra“ apdovanojimas – kultūros paveldo „Oskaro“ – suteikimas Liubavo dvaro malūnui-muziejui atkreipia visuomenės dėmesį į Lietuvą, kartu tai paskatins žmones iš įvairių pasaulio kraštų apsilankyti šiame technikos paveldo objekte. Liubavo dvaro malūnas-muziejus labai nedidelis – panašiai kaip ir pati Lietuva greta kitų Europos valstybių. Todėl šis garbingas apdovanojimas yra visos Lietuvos ir neabejingų jos paveldo išsaugojimui žmonių apdovanojimas.“
Netoli Vilniaus esantis Liubavas – vienas seniausių Lietuvos dvarų, įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie Gerėjos upės, dabar vadinamos Žalesa. Jau 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje detaliai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai. Per daug šimtmečių Liubavo dvaras išgyveno didžiules permainas – kadaise jo teritorijos siekė net Siesarties ežerą, o sovietmečiu jis patyrė nemenkus išbandymus. Liubavą valdė kilmingieji – pradedant karališkąja šeima, kunigaikščiu Mikalojumi Radvila Ruduoju, Golejevskių šeima, politikais Krišpinais-Kiršenšteinais ir baigiant grafais Tiškevičiais bei talentingaisiais Slizieniais.