„Kino pavasario“ lietuviškų premjerų kūrėjai pristatė savo darbus (video)

„Kino pavasaris“ kvies pažiūrėti net 15 lietuviško kino premjerų, kurių autoriai šiandien pristatė savo darbus ir atskleidė jų kūrimo istorijas.

„Šių metų festivaliui atrinkti lietuvių filmai užgriebia ganėtinai rimtas temas, tačiau jos ne liūdina, bet visiškai priešingai – džiugina pozityviu žvilgsniu į gyvenimą ir kasdienius rūpesčius paverčia smagiais išgyvenimais,“ – sako festivalio lietuviškų filmų programos sudarytoja Justė Zavišaitė.

„Kino pavasario“ spaudos konferencijoje savo darbus pristatė režisieriai: Linas Augutis, Mikas Žukauskas, Vytautas Dambrauskas, Albina Griniūtė, Domantė Urmonaitė, Ričardas Marcinkus, Armas Rudaitis, Arūnas Eimulis, Andrius Paškevičius, Giedrius Tamoševičius, Ieva Šakalytė ir Olga Šusteriovė.

Linas Augutis, prisimindamas dokumentinio filmo „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“ kūrimą ir bendravimą su Lietuvos kino Maestro Arūnu Žebriūnu pabrėžė, kad svarbiausia, jog legendinis režisierius vis dar kuria. „Sunku prie jo prieiti. Turi prisiimti mokinio vaidmenį, nes jis – mokytojas,“ – apie bedravimą su Lietuvos kino legenda pasakojo režisierius L.Augutis.

Užsienyje kino meno studijas baigusi režisierė Olga Šusteriovė apie savo filmą „Jei ne tu“ kalbėjo: „Atvykau filmuoti, kaip gyvena neįgalūs, niekam nereikalingi asmenys, o radau ten sveikus žmones, kurie moka džiaugtis kasdienybe. Norėjau parodyti jų gyvenimą iš kitos pusės. Ne negalią, o unikalią dviejų draugų, pamilusių tą pačią merginą, istoriją.“

Mikas Žukauskas ir Gintarė Valevičiūtė dokumentinėje juostoje „Dievas sukūrė viską, išskyrus kilimą“ pasakoja apie dvi charizmatiškas ir pozityvumu spinduliuojančias merginas, kasdien susiduriančias su likimo mestu iššūkiu – itin retu Li-Fraumeni (genų mutacijos) sindromu. „Tačiau tai filmas ne apie ligą. Tik baigiant filmuoti gimė mintis pasakoti apie šį sindromą,“ – kalbėjo filmo autoriai. „Pagrindinė idėja buvo parodyti šias charizmatiškas moteris, kurios labai noriai kalbėjo apie save, nes nori paneigti stereotipą, kad sunki liga reiškia mirtį.“

Apie merginą ir jos pasaulį filmą „Aš esu Goda“ sukūręs Armas Rudaitis prisipažino, kad gilinimasis į moters dvasios gelmes tapo tikru iššūkiu ne tik jam, bet ir visai komandai: „Daug dalykų gimė iš anksto neplanuojant, paliekant savieigai ir net montuojant filmą. O moteriškąją prigimtį tyrinėjome su kolegomis net naktimis. Buvo tikrai įdomu panirti į apsimetinėjimo pasaulį. Aš ir pats užsidėjau savotišką kaukę.“

Apie apsimetinėjimą pasakoja ir Giedriaus Tamoševičiaus filmas „Sugrįžtant“. „Čia parodau, kas žmogui nutinka, kai jis nešioja kaukę, veidmainiauja. Filme atskleidžiamos šių procesų pasekmės.“

Jaunosios kartos režisierė Albina Griniūtė, debiutuojanti nuotaikingu trumpametražiu dokumentiniu filmu ﾄNašlaitynas” apie gyvūnų prieglaudą pasakojo atradusi kitą pasaulį: ﾄNors filme daug šunų, tai visų pirma filmas apie žmones. Jie visi gyvena kartu. Man svarbu buvo parodyti šį, tarsi apverstą, pasaulį.”

Filmo „1455, 1456“ autorė Domantė Urmonaitė atskleidė, kodėl filmo pasakojimo laikas tarsi apverstas aukštyn kojomis, istorija vaizduojama vis grįžtant į įvykius praeityje. „Taip nutiko, nes  užduotis buvo netradicinis montažo būdas. Tai ir padiktavo istorijos ir veiksmo sudėliojimo tvarką filme.“

Režisierius Andrius Paškevičius filme „Sudie, žiaurus pasauli“ pasakoja apie ligos ir mirties baimę. Kūrėjas prisipažino, kad tai – pusiau autobiografinė istorija. „Susirgau tuo metu, kai sklandė kiaulių gripas ir mane apėmė baimės jausmas. Tik vėliau prisiminiau, kad praeityje, būdamas dar paauglys, išgyvenau daug stipresnę baimę.“

Arūnas Eimulis teigė savo filme „Sublimuojanti metamorfozė“ pasakojantis apie žmones, kurie patys nesupranta, ką daro. Ironiškai atskleidęs menininkų meilės istoriją, režisierius prisipažino turintis įkvėpimo šaltinį: „Yra tų mūzų. Kiekvienas jų turi. Ir mano mūza visada turi pavidalą.“

Filmo „Miela Terese“ autorė Ieva Šakalytė po dešimties metų dirigavimo pasuko kino keliu. Paklausta, ar nebuvo sunku ir keista po tiek metų vienoje, pereiti į kitą sritį, debiutuojanti režisierė teigia dabar diriguojanti filmavimo aikštelei. Filme pasakojama apie vienatvę ir jos poreikį. „Savo filme aš turbūt būčiau Džiugas. Manau, kad vienatvė yra visiems būtina, o kartais – net privaloma.“

Trumpametražių filmų programoje šiemet žiūrovai pamatys net 10 naujų lietuviškų kūrinių, tarp kurių – ir studentų, ir patyrusių režisierių darbai. Keturi jų pirmą kartą dalyvaus festivalyje „Kino pavasaris“ organizuojamoje programoje „Trumpas konkursas“, kur kartu su 13 Rytų ir Centrinės Europos trumpametražių filmų šie lietuvių kūriniai varžysis dėl nugalėtojo titulo, o juos vertins tarptautinė žiuri:

Filmas „Game Over“. Režisierius Ričardas Marcinkus teigė dėkojęs likimui, kad filmuodamas vieną filmą, rado aktorių kitam. „Man iš tiesų pasisekė, kad filmuodamas senelių namuose, atradau tikrai spalvingą asmenybę – Povilą, kuris yra buvęs narkomanas, praleidęs kalėjime beveik tris dešimtmečius. Ne kasdien sutiksi žmogų su tokia patirtimi. Ir filmuoti buvo lengva, nes viskas vyko labai natūraliai, tereikėjo suformuoti užduotį Povilui.“ Taip pat režisierius patikino susirinkusius, kad nė vienas gyvūnėlis filmavimo metu nenukentėjo, mat filme rodomas kačiukas, patekęs į vaikų rankas.

Filmas „Ryba“, pasakojantis epizodą iš gangsterių gyvenimo, primena kovinius filmus. Režisierius  Vytautas Dambrauskas susirinkusiems paaiškino, ką reiškia žodis„ryba“ – tai žodis, kurį ištaria paskutinę domino kaladėlę padėjęs žaidėjas ir nugalėjęs varžovus. „Bent jau pas mus, Šeškinės rajone taip daroma,“ – smagiai apie filmo kūrimą pasakojo jo kūrėjas. „Įprasta, kad gangsteriai žaidžia kortomis, bet pamaniau, kodėl jie negali žaisti domino ar petankės.“

Konkurse taip pat dalyvaus Giedrės Beinoriūtės dokumentinis filmas „Specialistė“ ir Tado Vidmanto „Būtina padaryti“.

Ketvirtus metus iš eilės bus renkamas ir „Geriausias debiutas“. Šiais metais konkurse – net 12 jauniausios kino kartos trumpametražių filmų. Juos vertins nacionalinė žiuri, sudaryta iš kino industrijos profesionalų: režisierių, akademikų ir kino kritikų.

„Kino pavasario“ lietuviškoje programoje bus proga išvysti net 19 mūsų šalies bei užsienio publiką sužavėjusių 2011–2012 metų lietuviškų filmų, tokių kaip pilno metražo juostą „Miegančių drugelių tvirtovė“, tautiškumui ir pilietiškumui įkvepiantį dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ ir paskutinį kartą didžiajame kino ekrane rodomą „Tadas Blinda. Pradžia“ bei daugelį kitų.

„Labas rytas“ laida apie naujausius lietuvių autorių filmus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“:

LTV laidoje „Labas rytas“ viešėjo kino festivalio rengėjai