Didysis baublys, viena įdomiausių ir būdingiausių Žuvinto ežero paukščių rūšių paprastai išskrenda žiemoti į vakarinę ar pietinę Europos dalį, Artimuosius rytus. Tik labai nedidelė jų dalis ryžtasi nepalikti gimtinės ir čia kęsti žiemos nepriteklių.
Dar nesibaigus vasario mėnesį užklupusiems speigams, biosferos rezervato direkcijos darbuotojai buvo maloniai nustebinti Žuvinto ežere aptikę šviežius reto ir saugomo paukščio – didžiojo baublio pėdsakus. Tai vienas iš sparnuočių sugebėjusių ištverti šalčius, kokie pasitaiko anaiptol ne kiekvieną žiemą.
Žuvinto apylinkėse vasario mėnesio žemiausia temperatūra siekė 29 laipsnius šalčio, o vasario pirmosios dekados vidutinė paros temperatūra buvo žemiau 20 laipsnių. Kai toks speigas, sunku net įprastai Lietuvoje žiemojantiems paukščiams, kurių plunksnų apdaras būna ganėtinai tankus, o juk žiemoja tik tie, kuriems yra galimybė susirasti maisto. Baublio prie tokių sparnuočių nepriskirsi. Plunksnos kad ir ilgos, bet tikrai ne tankios. Kuo prasimaitina baublys per tokius šalčius – visai neaišku. Kirstukais ar pelėmis, kurie retkarčiais pasitaiko nendrynuose? Žuvis juk po storu ledu.
Pasirenka ramiausiais vietas
Mums yra žinoma, kurias vietas pasirenka ne kasmet žiemojantys didieji baubliai Žuvinte. Ežero pietiniame krašte, kur Bambenos upelė įteka į ežerą, driekiasi platūs nendrynai. Nors nendrynai įšalę, dabar jais sunku prasibrauti ne tik žmogui, bet ir žvėreliui. Mat aukšti nendrių šiaudai vietomis ištįsę iki dviejų metrų ir tankūs. Žiemą įprastai sparnuočiams toji vieta nesvetinga, nebent iki užšąlant upei sunkiai prieinamuose pakraščiuose glaudžiasi kokia nendrinė vištelė, antis o nendrių viršūnėmis karstosi ūsuotųjų zylių pulkelis.
Šiuose plotuose retkarčiais gali tikėtis aptikti didįjį baublį. Jis retais žingsniais išvaikšto upės pakraščius, tankiausius nendrynus. Baublio pėdos atspaudas siekia daugiau nei 17 cm dydžio, jo su niekuo kitu nesumaišysi. Paukščio brautasi per nendrynus, stoviniuota atviroje vietoje prie upės vagos – gal šildytasi prieš saulę ir tolyn nueita tik jam vienam žinomais takais. Pabaidyti slapuko baublio žiemą neteko. Jam užtenka budrumo tyliai pasitraukti į šoną, jei išgirsta kokį svetimą traškesį nendryne, o plunksnų apdaras puikiai priderintas prie nurudusių nendrių stiebų, tad pastebėti tą sparnuotį nebūna lengva.
Netruks pasiskelbti nendrynų šeimininkais
Šiomis dienomis baublio gyvenimas turėtų palengvėti – atlydys upėse atvėrė properšas, net visai ištirpino ledus, nors potvyniui sukilti negausaus staigiai sutirpdyto šios žiemos sniego ir nepakanka. Tad baublys jau gali aptikti vandens paviršiuje plaukiančią žuvytę.
Tuo tarpu kitiems ežero gyventojams naudotis ledo tiltais dar puikios galimybės. Per šalčius staigiai sustorėjęs ledas drūtas ir patikimas nepaisant, jog kelinta diena jį gludina lietūs. Beveik visose vietose, kur matuojame ledą, savaitės pradžioje jis buvo apie 50 cm storio – gerokai daugiau, nei vidutiniškai būna žiemos pabaigoje. Vakar, gludintas vėjo ir lietaus jis buvo plonesnis vos vienu centimetru. Užtai ant ledo – kur bepažiūrėsi – lietaus vandens ir nutirpinto sniego balos.
Jei žiemiški šalčiai nekankins, netrukus galime tikėtis parskrendant ir piečiau žiemojusių baublių. Įprastinės jų parskridimo datos sukasi apie pirmosios kovo dekados pabaigą, o jau po kelių dienų ramiais vakarais gali išgirsti toli sklindantį įprastą Žuvintui, bet tuo pačiu nepakartojamą didžiojo baublio baubimą.
Žuvinto biosferos rezervato informacija
