Prisijaukinęs laukinį gyvūną pirmykštis žmogus įgijo ne tik privilegiją gauti gyvūno teikiamą naudą, bet ir pareigą juo rūpintis, globoti, sukurti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Tačiau pastaruoju laiku vis dažniau susiduriama su gyvūnų teisių ir laisvių suvaržymu. Nors gyvūnų teises ir laisves gina Europos gyvūnų globos konvencijos ir Lietuvos įstatymai, tačiau gatvėse, parkuose ar daugiabučių kiemuose dar neretai matome liūdnai slampinėjančias kates ar šunis.
Gyvūnų gerovė – žmonių rankose
Gyvūnai gali ginti savo laisves gyvūnų pasaulyje, bet jie negali apginti savo prigimtinių laisvių žmonių pasaulyje. Tačiau yra nemažai organizacijų, kurios ypatingą dėmesį skiria gyvūnų problemoms spręsti ir gyvūnų teisėms bei laisvėms užtikrinti. Viena iš jų – Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“, kuri siekia parodyti ir įrodyti, kad Lietuvoje egzistuojanti benamių gyvūnų problema gali būti išspręsta taikant humaniškus ir efektyvius metodus.
VšĮ Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė teigia, kad viena pagrindinių gyvūnų gerovės problemų Lietuvoje yra visuomenės nesuvokimas, kad gyvūnas yra jaučianti būtybė, kuri turi tuos pačius pojūčius kaip ir žmogus. Taip pat žmonės nejaučia atsakomybės įsigiję gyvūną: nepagalvojama, ar bus finansinių ir laiko galimybių tinkamai užtikrinti gyvūno poreikius – tinkamą mitybą, reikalingą veterinarinę priežiūrą, pakankamą išvedžiojimą, socializavimą.
Be to, gyvūnai neturi vertės, nes juos gali veisti bet kas, gyvūnai lengvai įsigyjami bet kuriame turguje, internete, gyvūnų karantino tarnybose. B.Kymantaitės nuomone, tokių dalykų egzistavimas veda į netinkamą, žiaurų elgesį su gyvūnais – jie išmetami į gatves, paleidžiami miškuose, atiduodami į prieglaudas, užkasami ar skandinami.
„Dar viena problema yra atsakingų institucijų neveiklumas, siekiant apsaugoti į nelaimę patekusius ar netinkamai prižiūrimus gyvūnus. Tai formuoja visuomenės nuomonę, jog su gyvūnais galima elgtis taip, kaip kas nori, ir už tokį elgesį nebus baudžiama, nes tai – tik gyvūnas, neturintis jokių teisių“, – akcentuoja Gyvūnų gerovės tarnybos atstovė. Todėl, pašnekovės teigimu, būtinas didesnis visuomenės sąmoningumas, kad netinkamas žiaurus elgesys su gyvūnais neliktų nepastebėtas ir tai nebebūtų visuomenėje norma.
Situacija pamažu gerėja
Nors vis dar susiduriama su nemažai gyvūnų gerovės problemų, tačiau benamių gyvūnų situacija Lietuvoje pamažu gerėja. „Benamių gyvūnų skaičius ženkliai nesumažėjo, bet situacija ima keistis, ypač miestuose, kuriuose kuriasi vis daugiau gyvūnų globos organizacijų. Didelę įtaką daro švietimo kampanijos apie gyvūnų gerovę, atsakomybę ir labai svarbų faktą – sterilizaciją, kuri mažina benamių gyvūnų skaičių.
Kita vertus, liūdnesnė beglobių gyvūnų padėtis vis dar išlieka šalies kaimuose ir mažesniuose miesteliuose“, – sakė B.Kymantaitė. Prie gyvūnų problemų sprendimo prisideda ir dalis šalies gyventojų, kurie jaučiasi atsakingi ir nori padėti gyvūnams.
Anot „Pifo“ atstovės, žmonės prisideda įvairiai: vieni padeda finansiškai, kiti prižiūri paimtus globon gyvūnus – ateina pamaitinti, išvalyti, pažaisti, treti padeda transportuoti globotinius. Kovodama už gyvūnų teises, Gyvūnų gerovės tarnyba taip pat įgyvendina projektą „Gyvūnų apsaugos fondas“, kurio vienas iš tikslų – paskatinti žmones pranešti apie netinkamą žiaurų elgesį su gyvūnais.
B.Kymantaitės teigimu, projekto dėka padidėjo visuomenės suinteresuotumas gyvūnų problemomis. „Per metus vykdydami šį projektą gavome apie 250 įvairiausių užklausų – gyventojai praneša, kai mato netinkamą elgesį su gyvūnais. Manau, žmonės, žinodami, kad gali kreiptis ir gauti patarimą, tampa vis aktyvesni šioje srityje. Daugelis besikreipiančių klausia tik rekomendacijų ir patys imasi iniciatyvos kreiptis į teisėtvarkos institucijas, kiti prašo pagalbos, kad mes imtumėmės veiksmų“, – pasakojo projekto koordinatorė.
Žmonės nelieka abejingi
Pranešti apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus galima kreipiantis ir į Lietuvos Respublikos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą nemokama telefono linija 8-800-40403. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo Giedriaus Blekaičio, žmonės nelieka abejingi ir praneša apie netinkamą elgesį su gyvūnais. 2011 metais buvo gauti 478 pranešimai apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus.
„Pastaruosius keletą metų išlieka tendencija, kad daugiausia pranešimų apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus gaunama dėl gyvūnų augintinių. Praeitais metais šie pranešimai sudarė 82 proc. visų pranešimų. Kiek rečiau pranešama apie ūkinius gyvūnus – 32 proc., apie laukinius gyvūnus – 8 proc.“, – statistinius duomenis vardijo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
Elektroniniu būdu ir nemokama telefono linija gauti pranešimai yra registruojami ir tiriami. 317 iš 478 pranešimų apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus pasitvirtino. Anot G.Blekaičio, dažniausia pranešimai pateikiami anonimiškai, bet yra pranešėjų, kurie prisistato ir palieka kontaktus, nes nori gauti informaciją apie atliktus veiksmus.
Visuomenė tampa vis sąmoningesnė, suprasdama, kad gyvūnai yra jautrios būtybės, gebančios jausti skausmą, kentėti, turinčios individualius poreikius. Gyvūnams reikia ne tik maisto, bet ir bendravimo, žaidimų, gamtos ir galimybės nevaržomai judėti. Todėl kiekvienas gyvūno laikytojas turi užtikrinti tinkamas gyvūnui gyvenimo sąlygas, vadovaudamasis Jungtinėje Karalystėje suformuluotais penkiais gyvūnų laisvės principais.
„Penkios gyvūnų laisvės“
Laisvė nuo troškulio ir alkio – turėti priėjimą prie gėlo vandens, pašaro atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologinę būklę ir kad būtų patenkintas vandens ir maisto medžiagų kiekis gyvūno normaliai būsenai ir sveikatingumui palaikyti.
– Laisvė nuo nepatogumo – užtikrinti tinkamą aplinką, įskaitant pastogę, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų.
– Laisvė nuo skausmo, sužalojimo ir ligos – gyvūnams turėtų būti suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų.
– Laisvė išreikšti normalų elgesį – atsižvelgiant į gyvūno rūšį turėti galimybę natūraliai elgtis, turėti pakankamai erdvės judėti ir turėti socialinius ryšius su kitais gyvūnais.
– Laisvė nuo baimės ir streso – gyvūnai turi būti prižiūrimi ir laikomi tokiomis sąlygomis, kad išvengtų bereikalingo streso.
Gyvūnų laikymo taisyklės numato viešosiose vietose (viešoji vieta tai yra visur, nors ir gali ten nebūti jokių žmonių) šunį vesti ir vedžioti prikabintą prie pavadėlio. Tai kokiu būdu ir kur leisti šuniui pasibėgioti? Tiesiog miške, pamiškėje ar pievoje, net ir jeigu ten nėra jokio žmogaus, turi šeimininkas bėgioti paskui šunį, kitaip busi administracinės teisės pažeidimų kodekso pažeidėjas. Dar suprasčiau, jei vedžiojama koviniai ar pavojingi šunys, bet kai vedžiojamas pvz. Jorkšyro terjero veislės šuniukas, tai jau darosi juokinga. Toks jausmas, kad tas taisykles išleidžia tie žmonės kurie nemėgsta gyvūnų, o tie kurie juos myli, tų taisyklių leidyboje net nedalyvauja, niekas šunų augintinių net neklausia ar tai yra patogu, ar nėra pažeidžiamos šunų prigimtinės teisės. Kuo toliau, tuo labiau šunų mylėtojai spaudžiami į kampą. Nors tos pačios taisyklės reikalauja rūpintis gyvūnų gerove, leisti laisvai šunims pakankamai pasilakstyti. Jeigu tas pamiškėje vedžiojamas šuo yra pilnai kontroliuojamas ir be pavadėlio, tai kokios ir kieno teisės gali būti pažeistos. Gavusios atitinkamos institucijos skundą dėl šuns vedžiojimo be pavadėlio, jos žiūri paprastai, vadovaujasi kas parašyta gyvūnų laikymo taisyklėse ir baudžia gyvūnų turėtojus. Vienu žodžiu niekaip neįmanoma nepažeisti ATP kodekso, nes kai ateini į mišką, pievą ir pan. atokiau nuo žmonių, paleidi laisvai šuniuką išsibėgioti, nesi užtikrintas, kad neatsiras koks nors gyvūnų nemylėtojas, kuris parašys skundą ir turėsi problemų. Šiuo atveju, bent jau man, žmogiškumas yra svarbiau negu tos, ne mūsų labui, sukurtos taisyklės.
Patarkite ir pasiūlykite, kur kreiptis dėl gyvūnų gerovės gerinimo, galėtų kažkaip išskirti tokius taisyklių punktus (Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo 48 punktas. Kiti šunys bendro naudojimo patalpose, viešosiose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo……..). Šis punktas numato, kaip ir aš minėjau, gyvūną turi vedžioti visur ir visada su pavadėliu.
Nėra šlykštesnių žmonių už šunininkus. Visos šunų veislės yra išsaugoti ir tęsiami augintinių išsigimimai. Vargšai gyvūnai negali nei maistu patys apsirūpinti, nei pasigydyti žolytėmis, bet net išsituštinti negali be ŠEIMININKO leidimo! Žiauru, kai iš gyvūnų daro gyvus žaislus, net žaloja jų lytinius padargus.
Na taip, beglobių gyvūnų sterilizacija tikrai išsigelbėjimas, norint turėti kuo mažiau tų beglobių gyvūnų. Situacija iš ties ne kokia, gerai, kad su tuo susiimta. Kastravimas nekainuoja daug, yra greitai atliekamas, reikėtų labiau šviesti žmones nebijoti to kastravimo.