Loftas – gyvenamojo būsto tipas (butas), gyvenimui pritaikytas apleistas fabrikas ar kitas pramoninio tipo pastatas, buvusios dirbtuvės. Pastaruoju metu visuomenėje kyla didžiulis susirūpinimas dėl gyvenamųjų patalpų – „loftų“ įrengimo rekonstruojamuose gamybinės paskirties pastatuose. Įrengti gyvenamuosius būstus tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau, tačiau iškyla klausimas – ar ši gyvenamoji aplinka bus saugi? Ar anksčiau vykdytos gamybinės veiklos įtakota pertvarkomos pramonės įmonės teritorijos dirvožemio tarša nesukels pavojaus naujųjų gyventojų sveikatai?
„Loftų“ teritorijų dirvožemyje, priklausomai nuo pramoninio objekto vykdytos veiklos, gali pasitaikyti toksiškų ar net mutageninėmis ir kancerogeninėmis savybinėmis pasižyminčių medžiagų, ilgainiui galinčių sukelti sveikatos sutrikimus naujakuriams.
Šis Lietuvai naujas nekilnojamojo turto rinkos reiškinys sparčiai populiarėja ir, galima sakyti, tapo reikšminga problema, kurios sprendimu susirūpino net aukščiausių valdžios institucijų atstovai, todėl Vilniaus visuomenės sveikatos centras, siekdamas išsiaiškinti ar saugu ir sveika gyventi buvusiose gamybinėse teritorijose, nagrinėja tikėtiną dirvožemio užterštumą sunkiaisiais metalais ir naftos produktais veiklą nutraukusios Kuro aparatūros gamykloje, Vilniuje.
Kadangi „loftai“ kuriasi buvusių pramonės įmonių rekonstruojamuose gamybiniuose pastatuose, kurių teritorijose, pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus, leidžiama nekeičiant žemės sklypo naudojimo būdo ar pobūdžio įrengti administracines ar kitos paskirties patalpas (tame tarpe ir gyvenamas) neatliekant poveikio aplinkai vertinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo bei teritorijų planavimo procedūrų, sudėtinga visapusiškai iš anksto įvertinti galimą dirvožemio taršą.
Visuomenės sveikatos specialistai taip pat sunerimę, kadangi higienos norma, reglamentuojanti cheminių medžiagų didžiausias leidžiamas koncentracijas dirvožemyje, taikoma tik gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų bei žemės ūkiui naudojamam dirvožemiui. Todėl taikyti šio teisės akto gamybinėms teritorijoms – negalima. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad tokių pramonės teritorijų vystytojai turėtų atsakingiau vertinti aplinkos ir rekonstruojamų patalpų tikėtiną užterštumą ir su tuo susijusius galimus pavojus sveikatai.
Gamyklų pastatų pertvarkymui į gyvenamąjį būstą, nekeičiant žemės sklypų žemės naudojimo būdo ar pobūdžio, tampant dažnesniu reiškiniu, didėja susirūpinimas dėl saugumo visuomenės sveikatai. Suprasdamas tai, Vilniaus visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydamas išplėsti visuomenės sveikatos saugos teisės aktų, reglamentuojančių ne tik dirvožemio bet ir kitus aplinkos veiksnius, taikymą. Tam, kad būtų visapusiškai išanalizuota ši problema, o jos sprendimo rezultatai pateikti visuomenei, visuomenės sveikatos specialistai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir tikisi pateikti atsakymus į šiuos svarbius klausimus.
