Astronomas-mėgėjas Henrikas Selevičius apgailestavo, kad trečiadienio naktį dėl debesuotumo jam nepavyko užfiksuoti turėjusios matytis mūsų danguje Šiaurės pašvaistės, tačiau tikino, kad Lietuvoje ją galima stebėti bent 5-7 kartus per metus. Tiesa, pati įspūdingiausia mokslininko matyta pašvaistė Lietuvos dangų papuošė senokai – 2000 metais, tačiau ir kitos pašvaistės stebina savo neįprastu grožiu.
Paskutinį kartą Šiaurės pašvaistę H. Selevičius užfiksavo šį rudenį.
„Joje buvo raudona, žalia ir balta spalvos. Buvo galima stebėti, kaip jos juda – virš horizonto atsiranda stulpai, pabūna kokias dešimt sekundžių, išnyksta ir po pusės minutės vėl atsiranda. Tai judantis darinys – galima stebėti, kaip keičiasi spalvos, formos. Išties įspūdinga – linkiu bent kartą gyvenime visiems pamatyti. Sulaukęs pašvaistės aš neretai skambinu draugams, net jei tai būna antra-trečia valanda nakties. Ir jie būna labai patenkinti, kad juos prikėliau“, – pasakojo pašnekovas.
Pašvaistės – audrų Saulėje priežastis. Galingas radiacinių spindulių pliūpsnis, pasiekęs Žemę, gali sutrikdyti palydovų komunikacijas, radijo ir mobiliųjų telefonų tinklus, tačiau ir sukelia įspūdingas Šiaurės pašvaistes. Jos susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia įvairiaspalvį švytėjimą.
Anot H.Selevičiaus, nors Saulės audros vyksta dažnai, ne visada Saulės dalelių pliūpsniai pasiekia Žemę, be to, Šiaurės pašvaistės Lietuvos platumose matomos tik tuomet, kai šios audros pakankamai stiprios, t. y. išspjaunama pakankamai daug minėtų dalelių. Paprastai Lietuvoje pašvaistės matomos 20-30 laipsnių virš horizonto, tik 2000 m. ją buvo galima pamatyti zenite, kaip Šiaurėje ar Pietiniame poliuje, Antarktidoje.
Pašvaistė matoma labai skirtingu metu ir trunka nuo valandos iki pusės nakties. „Pasitaiko atvejų, kai ji atsiranda vakare, pasilaiko pusvalandį, vėliau vėl pasirodo paryčiais. Norint gerai užfiksuoti Šiaurės pašvaistę, būtina profesionali įranga – „muilinės“ neužtenka. Fotoaparatas turi stovėti ant stovo, nes menkiausias rankos judesys pašvaistės vaizdą sugadins“, – patarė pašnekovas.
Norint pamatyti Šiaurės pašvaistę, naktį reikia išvykti iš miesto, bent 15-20 km. Vilniaus danguje matosi tik ypatingai ryškios žvaigždės ir Mėnulis.
„Deja, lapkričio-vasario mėnesiai pas mus patys nedėkingiausi dangaus stebėjimai – dangų labai dažnai užkloja debesys“, – apgailestavo H. Selevičius.
