2012 m. sausio 9 d. bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatai, suponuojantys, kad net 70 procentų Lietuvos gyventojų, jeigu galėtų rinktis, pirmenybę teiktų ne valstybės nepriklausomybei, o ekonominei gerovei, sukėlė audrą.
Daugelis komentatorių suabejojo tokių rezultatų patikimumu, nes kitos apklausos – pavyzdžiui, KAM užsakymu atliktas tyrimas rodė, jog kilus grėsmei Tėvynės ginti eitų 46 proc. respondentų arba 60 proc. vyrų ir 32 proc. moterų. Kiti puolė ginti tautos teisę „rodyti vidurinį pirštą istablišmentui“ ir kruopščiai vardinti visų mūsų gyvenimo negerovių.
Šventa teisybė – gyvename toli gražu ne taip, kaip svajojome Sąjūdžio metais. Vis dėlto esmė ta, kad pasirinkimo tarp laisvės ir ekonominės gerovės tiesiog negali būti.
Ir ne tik dėl to, kad ekonominės gerovės nebuvo kokrečioje Sovietų Sąjungoje – laisvė ir ekonominė gerovė negali egzistuoti kaip alternatyvos netgi teoriniame lygmenyje.
Nuo amžių amžinųjų bet kokio pavergimo tikslas buvo (ir bus) išnaudojimas. Jis gali būti žiaurus arba šiek tiek švelnesnis, tačiau esmė dėl to nesikeičia ir niekuomet nepasikeis: vergas visuomet egzistuos tik tam, kad kurtų ekonominę gerovę šeimininkui – šeimininkas vergui gerovės niekada nekurs. Gal kartais numes dešrigalį nuo savo stalo, bet daug dažniau paims bizūną…
Būten todėl, kova už laisvę ir nepriklausomybę visuomet bus kova už geresnį gyvenimą – jeigu ne sau, tai bent savo vaikams. Ir nieko čia smerktino: pavergimas visuomet suvokiamas praktiškai – netgi stovint begalinėje eilėje ir drebant, kad išsvajotas deficitas baigsis prieš pat nosį. O laisvė – perfrazuojant Adomą Mickevičių – ji tarsi sveikata įvertinama, tik netekus…
Taigi būtų gerai, kad ateityje viešosios nuomonės tyrimo bendrovės neuždavinėtų žmonėms kvailų klausimų ir nejauktų jiems protų, įtikinėdamos, kad pasirinkimas tarp laisvės tarp ekonominės gerovės iš principo įmanomas. O respondentams, jeigu vis dėlto gautų tokį klausimą, prieš atsakant, reikėtų pagalvoti – mažiausiai du kartus, nes juk neverta nuo vilko bėgti ant meškos ir erzinti likimo.
![Romas Kalanta. [1970–1972 m.]](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2022/05/resize_1920x1080_08_krva_r-1724_1_33_40-e1652483346263-120x86.jpg)
Manau užsakydami apklausas ,su tokiais klausimais ,kažkas nori daugiau įteigti ,negu išgirsti atsakymą.Ir to “kažkas” styrančios ausys ,oi kaip kažkur matytos.
Gyvenu lūžtančių daiktų pasaulyje, – sakė Gintaras Beresnevičius. Va čia buvo požiūris.
Manau, kad klausimai nebuvo kvaili – tik tie, kurie labai norėjo pateisinti dabartinę padėtį, bandė prie to prikibti.
Juk žmonių atsakymas, kad jiems svarbiau gerovė, nei “nepriklausomybė” reiškia, kad jokios nepriklausomybės nėra (bėgom nuo meškos, pataikėm ant vilko), o svarbiausia – manėm, kad einam į geresnio gyvenimo pusę, ale, nuėjom ne ten.
NES VEDĖJAI BUVO NE TIE – pernelyg savanaudiški.
Štai kur ir yra visa tų atsakymų esmė.
o manai pasilikę vietoje,gyventumėte geriau?Be to manau ,kad reikėtu mažiau žvalgytis ,kam naudingiau priklausyti.
Nebūk iš tų, kurie nemoka skaityti:
kritikuojant tai, kad einant iš buvo padaryta ne tai kas turėjo būti padaryta, dar nereiškia, kad abejojama dėl to ar vertėjo eiti.
Geriau ir nepasakysi. Bet man labai patiko Eglės Witting-Marcinkevičiūtės straipsnis DELFIje.
http://www.delfi.lt/news/rimgas/lit//ewitting-marcinkeviciute-nacionalines-etikos-griuvesiai-arba-kaip-nuzudyti-valstybe-jos-intelektualu-rankomis.d?id=5393
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ewitting-marcinkeviciute-nacionalines-etikos-griuvesiai-arba-kaip-nuzudyti-valstybe-jos-intelektualu-rankomis.d?id=5393
Kas čia per nesąmonė. Delfis visiškai grybauja.
Tai gal turi ir SAVO, ne delfinės Eglės nuomonę ?
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=53939545
Tik man įtartina, kad mums akis “atveria” nelietuviškų pavardžių nešiotojai.
Iš pradžių būk lietuvis, o paskui tau bus duotas žodis.
O ne atvirkščiai.
Susitapatinama su nelietuviškumu sąmoningai. Atsiranda patogiai tolerastiškas platus “požiūrio iš šalies” laukas.
Žmogui vis neužtenka savęs, – sakytų G. Beresnevičius.
Dakykai neatskiriami – tik nepriklausomybė duoda galimybes sukurti ekonominę gerovę.
O dabar pasvarstykime – ar tikrai esame nepriklausomi?
Jeigu nesame nepriklausomi, tai išvada turėtų būti, kad pirmiausia turime tokiais tapti, o ne ieškoti kažkokios “gerovės”, gaunamos už priklausomybę kam nors.
Posakis: Tikra Nepriklausomybė-Šalies Sveikata.
O jei šalies sveikata gera, tai jos narių skaičius auga, o ne mažėja.
pritariu jums. ir dr papildyciau:
kai valstybe valdoma gerai, dideja jos gyventoju skaicius. Ka puikiai irodo A.Smetonos valdymo laikotarpis (beje tik 13 metu!)
Tarybiniame laike (apie 1987m.) Lietuvoje buvo daugiausia lietuvių per visą istoriją – apie 4mln.
Dabar, gi, nebėra ir trijų, t.y. maždaug tiek, kiek buvo Smetonos laike.
Girdėjom, jau, girdėjom n kartų, kaip prie ruso gerai buvo
Čia vis dėl to gero gyvenimo tiek žmonių buvo, o ne dėl imigrantų iš Rytų ir aklinai uždarytų sienų į visas kitas pasaulio puses
Nušneki kaip visada.
) labai patinka, kad Lietuva smunka.
Ne esmė ar buvo gerai, ar blogai, o esmė tame, kad atskaitos taškas yra tas lygis (apie 1987m.). Nuo jo turėjom kilti, bet ne tik, kad nekylam, o smunkam.
Kai kam (tokiems kaip pats
Ką tamstele ketini įtikinti? Gi šimtą kartų tavo išvedžiojimai girdėti: prielaida 1) kuo šalyje geriau, tuo daugiau gyventojų; prielaida 2) gyventojų daugiausia buvo “prie ruso”. Išvada?
Negi rimtai galvoji, kad visi čia tokia naivūs ir tavo įkyriai peršamo iškreipta “logika” grįsto požiūrio neįžvelgiam? 
Ir buvo tada daugiau.
Nenuneigsi.
Trečiojo pasaulio šalyse “šalies narių” skaičius auga – ir dar kaip!
Jei orientuosiesi tik į prieauglį, spjaudamas į visus kitus veiksnius, tai ir sovietų sajūze rojus buvo (šituo klausimu – kaip jau turbūt supratai – mūsų požiūriai radikaliai skiriasi :)) – o Afrikoj ir kai kuriose Azijos šalyse ir dabar tebėra
Šiaip jau, jei ne imigrantai, praktiškai visoj Europoj vietinių gyventojų skaičius mažėja
O dėl emigracijos – sudedam ilgalaikį sovietų taikytą smegenų plovimą apie “buržuazinius nacionalistus” versus “pažangius tarybinius piliečius” (“moi adres ne dom i ne ulica…”), “uždrausto vaisiaus” sindromą (anoj pusėj geležinės tvoros ir žolė žalesnė, ir dangus mėlynesnis (del akivaizdžių priežasčių liežuvis neapsiverčia sakyti “žydresnis” :)), nuviltą idealizmą (po visų Sąjūdžių valdžion sugrįžo tie patys komunistai su savo chebra ir su savo tvarka), plius – jau iš Vakarų – brukamą smegenų plovimą apie “retrogradus nacius-fašius” (plg. “buržuazinius nacionalistus”) versus “pažangius kosmopolitus” (plg. “tarybinius piliečius” – tik čia “moi adres – jevrosajūz”), ir turim rezultatą – nutautėjimą ir išsibėgiojimą. Oi, dar pamiršau iš visų pusių brukamą (deja, gana sėkmingai) vartotojiškumą. Kažkaip prisiminiau seną filmuką vaikams, kur tokia smagi dainelė buvo: “Kiaulė aš ir kiaulė tu/Ir visi mes kiaulės/Jei tik ėsti bus gardu,/Mums lovy pasaulis!”. Kažko nejaučiu entuziazmo, kad iš manęs (ir iš visos tautos) fermos gyvulį gamina
Trečiojo pasaulio šalyse “šalies narių” skaičius auga – ir dar kaip!
Jei orientuosiesi tik į prieauglį, spjaudamas į visus kitus veiksnius, tai ir sovietų sajūze rojus buvo (šituo klausimu – kaip jau turbūt supratai – mūsų požiūriai radikaliai skiriasi :)) – o Afrikoj ir kai kuriose Azijos šalyse ir dabar tebėra
Šiaip jau, jei ne imigrantai, praktiškai visoj Europoj vietinių gyventojų skaičius mažėja
O dėl emigracijos – sudedam ilgalaikį sovietų taikytą smegenų plovimą apie “buržuazinius nacionalistus” versus “pažangius tarybinius piliečius” (“moi adres ne dom i ne ulica…”), “uždrausto vaisiaus” sindromą (anoj pusėj geležinės tvoros ir žolė žalesnė, ir dangus mėlynesnis (del akivaizdžių priežasčių liežuvis neapsiverčia sakyti “žydresnis” :)), nuviltą idealizmą (po visų Sąjūdžių valdžion sugrįžo tie patys komunistai su savo chebra ir su savo tvarka), plius – jau iš Vakarų – brukamą smegenų plovimą apie “retrogradus nacius-fašius” (plg. “buržuazinius nacionalistus”) versus “pažangius kosmopolitus” (plg. “tarybinius piliečius” – tik čia “moi adres – jevrosajūz”), ir turim rezultatą – nutautėjimą ir išsibėgiojimą. Oi, dar pamiršau iš visų pusių brukamą (deja, gana sėkmingai) vartotojiškumą. Kažkaip prisiminiau seną filmuką vaikams, kur tokia smagi dainelė buvo: “Kiaulė aš ir kiaulė tu/Ir visi mes kiaulės/Jei tik ėsti bus gardu,/Mums lovy pasaulis!”. Kažko nejaučiu entuziazmo, kad iš manęs (ir iš visos tautos) fermos gyvulį gamina
Mums nekišk blogų pavyzdžių.
Pirma, atsiprašau redakcijos už dvigubą komentarą – pats nežinau, kaip tai atsitiko. Gal įmanoma panaikinti? Antra – “tikram lietuviui” – kas tie “mes”, ir kuo tie pavyzdžiai “blogi”?
P.S. Aš irgi čystakrovnas litovcas, i moja matka tež litwinka
Grįžk į savo patriotai.lt ir ten bjaurokis – ten tau ir vieta, o čia komentuoja tie, kurie sugeba ką nors rimto pasakyti.
Tau tai nebūdinga.
Vis dar neatsigauni, kad išmetė, kaip musę iš barščių?
Rašau ten kartais.
Pasižiūrėk į komentarus.
Tavo išpuolis nepasisekė.
Nors turiu pasakyti tiesiai šviesiai – nesat (absoliučioje daugumoje) rimti diskutantai, greičiau chuliganai.
Todėl nei vienas rimtas žmogus negaišta laiko su tais, kurie nesugeba mąstyti – tegul ablavukai pešasi su tokiais pat.
Komentuojant straipsni. As tikrai zinau, kad galima buti visiskai dvasiskai laisvam, kai tau atimta laisve fiziskai/isoriskai, kai apskritai nesi ekonomiskai savarankiskas ar laisvas, net negyveni tokio gyvenimo. Ir tikrai zinau, kad galima buti pritekliuje tuo paciu vergaujant ir tikint savo gyvenimo puikia kokybe. Atsakant i ponios paskutinius teiginius – NETIESA ponia rasote. As asmeniskai savo kailiu isbandziau abi busenas ir zinau, kad laisve ir gerbuvis niekuo nesusije dalykai! Tai antipodai veikiau nei paralele. Laisves kaina yra nesaugumas, nestabilumas, neturtas. Gerbuvio kaina yra parsidavimas, susitaikymas, amoralumas. Norit pagincyt? Ateikit….:)
Laisvė ir gerbūvis nėra antipodai. Jie tiesiog stovi visiškai skirtinguose lygmenyse. Manau, straipsnio mintis susiveda paskutinėje pastraipoje – toks klausimo formulavimas yra tiesiog kvailas, ir tiek. Nors, tiesą sakant, gal ir ne kvailas – gal kaip tik protingas, nes tai dar vienas žingsnis formuojant visuomenės nuomonę apie tai, kaip “prie ruso buvo geriau” ir “velniop tą nepriklausomybę”. Rusija gi niekad neatsisakė savo pretenzijų į Baltijos regioną…
Dėl Tamstos pateiktų laisvės ir gerbūvio apibrėžimų išties galima ginčytis – jie gali būti teisingi, bet tik tam tikrame kontekste. Ne daugiau. Aš jau nekalbu apie tai, kad skirtingi žmonės gerbūvį irgi gana skirtingai supranta.
Matyt tam tikras kontekstas ir yra mano realybe, bet jeigu esama upo gincyti/diskukuoti, as turiu didelio kalibro argumentu…
Inga Baranauskienė:
“Šventa teisybė… Nuo amžių amžinųjų… niekuomet nepasikeis… visuomet egzistuos… niekada nekurs… visuomet bus… = iš principo įmanomas…”
Yra trys ‘logikos’: logika, marsietiška logika ir moteriška logika. Pirmą supranta visi, antrą tik marsiečiai o moteriškos nesupranta net pačios moterys.
Net ‘zydui’ nepavyktų perginčyti Baranauskienės
– tik svetimžodžius vapaliotumėte abu, ir viskas.
tu visiskai teisus kembly:) Taiklus komentaras!