L. Palmaitis. Totalitarinės demokratijos ir „teisinės“ valstybės piliečio viešas pareiškimas

„Prokuratūra niekad neprisipažins sąmoningai ar nesąmoningai klydusi“
(Algirdas Katkus, „Nuo aušros iki sutemų“, p. 135)

Viešas pareiškimas

Kauno apylinkės teismui, Kauno apygardos prokuratūrai, LR Generalinei prokuratūrai, LR Valstybės saugumo departamentui,
LR Prezidentūrai, LR viešiesiems asmenims, Masinės informacijos priemonėms

Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Audriui Meilučiui 2011 12 19 pasirašius Kaltinamąjį aktą (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00109-11), esu traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 290 ir 154-2 straipsnius už tariamą valstybės pareigūnų šmeižimą ir įžeidimą panaudojant visuomenės informavimo priemones.

Priežastis yra mano laiškai LR Generalinei prokuratūrai, VSD, LR Prezidentūrai, masinės informacijos priemonėms apkaltinant prokurorus Justą Laucių, Mindaugą Dūdą, Algimantą Kliunką nusikalstama veikla ir Lietuvos išdavyste, o Generalinę prokuratūrą vadinant nusikalstama organizacija.

1. Tokius veiksmus, ryšium su daugiau kaip dvejus metus trunkančiu teisminiu pasityčiojimu iš Eglės Kusaitės, tikrai esu padaręs

Bendrame kontekste,

kada VSD tarnauja kriminaliniams prorusiškų energetinių monopolininkų (plg. „Dujotekaną“) interesams, taip pat kuruoja ir Rusijai rūpimas čečėnų bylas (Gatajevai), prokuratūrai ir teismams juridiškai pritariant, o visam bendram orkestrui veikiant be jokių vidaus prieštaravimų ar ginčų. Tai nerodo piliečių laisvės, kurią garantuotų prokuratūros, VSD ir teismų suinteresuotumų atskyrimas, bet rodo teisinių tyrimų neobjektyvumą, priklausomumą nuo trečių faktorių ir net nuo Lietuvai priešiškos valstybės, vadinas, rodo teisingumo valstybėje nebuvimą;

Konkrečiame kontekste, kada:

A) 2006 11 30 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras JUSTAS LAUCIUS nutraukė Vytauto Pociūno mirties aplinkybių Breste tyrimą, o pagal naujausią europarlamentaro Vytauto Landsbergio pasisakymą Lietuvos radijui 2011 08 23 d., prokuratūra ilgai neapklausė svarbių toje byloje žmonių, nes ten kai kam „dėl Pociūno žūties svyla padai“. Apie VSD įsivėlimą į Vytauto Pociūno nužudymą vykdant strateginines Rusijos užduotis Lietuvoje pakankamai aiškiai byloja Seimo Nacionalinio saugumo komiteto buv. pirmininko Algirdo Katkaus atliktas tyrimas jo knygoje „Nuo aušros iki sutemų“ (Vilnius 2008, žr. p. 133-139).

2007 07 13 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras ALGIMANTAS KLIUNKA atmetė našlės L. Pociūnienės skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir paliko galioti 2006-11-30 prokuroro J. Lauciaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. (Tyrimą atnaujinus 2007 09 19, ji pakartotinai nutraukė Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Mindaugas Gylys. Tai, kad visuomenei spaudžiant, nuo 2010 02 12 ikiteisminis tyrimas vėl yra atnaujintas, rodo J. Lauciaus inicijuotą, A. Kliunkos patvirtintą ir M. Gylio pakartotą nutraukimą buvus labai nepagrįstą.) Pagrindinis J. Lauciaus vaidmuo nutraukiant tyrimą duoda pagrindą įtarti jį esant juridine V. Pociūno žudikų priedanga. VSD „išdaviko“ V. Pociūno pašalinimas, kuris A. Katkaus nuomone buvo susijęs su dengimu asmenų, vykdančių politinę energetinę Rusijos strategiją Lietuvoje, ir vėlesnis J. Lauciaus vaidmuo Magomadovų byloje Maskvoje paverčia įtarimą mano įsitikinimu, kad J. Laucius tikrai yra juridinis V. Pociūno nužudymo bendrininkas.

Tiek paminėti J. Lauciaus ir A. Kliunkos veiksmai, tiek abiejų vaidmuo Eglės Kusaitės procese, atsižvelgiant į tą patį A. Katkaus tyrinėjimą, duoda pagrindą teigti, kad jiedu glaudžiai bendradarbiauja ir su Rusijos jėgos struktūromis, kurios nuolat vykdo terorą Rusijoje ir Europos Sąjungoje prieš nenusileidžiančius kelių šimtų metų okupacijai čečėnus.

Kaip žinia, Rusijos jėgos struktūros yra atsakingos už neregėtą čečėnų tautos genocidą per abudu paskutinius karus. Rusų KGB / FSB ir „teismai“ kaltina nepriklausomybę teisėtai paskelbusios Čečėnijos gynėjus karius „išdavyste“ ir „terorizmu“ (lygiai kaip SSSR „išdavyste“ buvo kaltinami lietuviai, kovoję prieš bolševikinės Rusijos okupaciją), pūdo kalėjimuose, gaudo juos Vakaruose, žudo, kaip Austrijoje ar neseniai Turkijoje, stengiasi jėgą grąžinti į Čečėniją kruvinam susidorojimui, o kartu terorizuoja visus pabėgėlius čečėnus, kad tie grįžtų pas banditą „prezidentą“ Kadyrovą, neva atstačiusį „taiką“ rusų kelis šimtmečius okupuotoje ir naikinamojoje Čečėnijoje.

J. Lauciaus, A. Kliunkos ir pastarąjį pakeitusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro MINDAUGO DŪDOS bendradarbiavimą su rusų KGB / FSB rodo aktyvus jų vaidmuo VSD pagamintoje „teroristės“ Eglės Kusaitės byloje, sukurtoje iš dalies kaip dovana Kremliaus banditams, kad apkaltintų čečėnus Apti ir Aišat Magomadovus verbavus „mirtininkus“ teroro aktams Rusijoje. Viskas rodo, kad E. Kusaitės draugus Magomadovus rusams pavertė „nusikaltėliais“ būtent lietuviai. Panašiai kaip ir Lietuvoje, rusų „teismas“ nepaiso gynybos argumentų: 2011 12 26 Magomadovai nuteisti 6 ir 2 metams kalėti be jokių įkalčių, vien pirminių E. Kusaitės parodymų (nuo kurių ji atsisakė kaip nuo priverstinių) pagrindu. Ačiū VSD už Lietuvos vardo išniekinimą!

Šitoks bendradarbiavimas su rusų KGB / FSB pasireiškė J. Lauciaus 2010 03 30 važiavimu į Maskvą tardyti E. Kusaitės draugų Magomadovų. Tai buvo pagalba čečėnų genocidą (1994–1996 ir nuo 1999) įvykdžiusiai teroristinei valstybei (plg. Rusijos piliečių gyvenamųjų namų provokacinį sprogdinimą 1999 m., Britanijos piliečio Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą Londone 2006 m., Lenkijos elito nužudymą Smolenske 2010 m.) rengti teisminį susidorojimą su čečėnais Apti ir Aišat Magomadovais, prieš kuriuos Kremliaus gaujai tarnaujantis teismas jokių konkrečių įrodymų nerado ir sukūrė iš piršto išlaužtą neįrodomą pasaką apie (seniai nukautą) Muhamadą. Taigi J. Laucius, kartu su A. Kliunka ir M. Dūda paslaugiai pakišo rusams Lietuvos pilietę „teroristę“ Eglę Kusaitę, t.y. nuo pat jos nepilnametystės VSD rengtą auką, kaip pagrindą susidoroti su eiliniais čečėnais. Ko gi dar turėtų tikėtis Lietuvos piliečiai nuo tokio amoralaus savo „saugumo“! Apie jokią „nekaltumo prezumpciją“ nėra kalbos nei Maskvoje, nei jai tarnaujančiame Vilniuje. Taip J. Laucius, A. Kliunka ir M. Dūda išdavė savo šalies pilietę svetimos valstybės kriminaliniams interesams.

Išsamesnė informacija apie Justą Laucių galima rasti kad ir 2010 07 19 alfa.lt straipsnyje „Klaidomis klotas prokuroro Lauciaus kelias“.

B) Pritardami VSD provokacijai, vykdytai dar prieš nepilnametę Eglę Kusaitę, kuri tyčia buvo VSD supažindinama su provokatoriais ir skatinama priimti islamą kovai (be abejo, visai teisėtai) prieš rusų valstybinį terorizmą, minėti „prokurorai“ (kurių pareiga yra užtikrinti nusikaltimų prevenciją) net ir šiame kelyje neišgavo iš E. Kusaitės nieko, išskyrus teisingą pasipiktinimą Rusijos brutalumu, pasireiškusį noru susisprogdinti banditinės rusų valstybės karinėje bazėje.

Čia E. Kusaitė, pirma, buvo minėtų „prokurorų“ apkaltinta teroristinės organizacijos kūrimu ir teroro akto ruošimu.

Tačiau antra, nei Lietuvos pilietės E. Kusaitės tariamoji „teroristinė organizacija“, nei neva rengiamas teroro aktas, anot oficialių kaltinimų, nebuvo planuojami prieš Lietuvos valstybę ar Lietuvos piliečius, bet buvo nukreipti prieš Lietuvą ne kartą okupavusios valstybės (SSSR paveldėtojos, atsisakančios pripažinti okupacijos faktą ir atlyginti nuostolius) karines struktūras, įvykdžiusias čečėnų tautos genocidą. Kuo čia dėta Lietuva ir kodėl ji privalo skubėti savo (per 473000 aukų 1940–1959 m.) ir čečėnų (apie 250000 aukų nuo 1994 m.) žudikams į pagalbą? Sutartis dėl bendros kovos su tarptautiniu terorizmu? Bet juk Rusija pati yra tarptautinė teroristinė valstybė ir Didžioji Britanija nutraukė su ja tokią sutartį, kai Kremlius atsisakė išduoti Londonui Britanijos piliečio A. Litvinenkos nužudymu įtariamą kagėbistą Andrejų Lugovojų. Bet jei, deja, nepaisant panašių dorovinių „smulkmenų“, Lietuvą saisto sutartis, o Eglė Kusaitė ir tikrai vykusi į Maskvą dėl teroro akto, mūsų teisėsaugai paprasčiausiai būtų užtekę perspėti savo kolegas Rusijoje, kad jie patys save gintų, o ne pūsti muilo burbulą Lietuvoje savo veiklai pateisinti.

Trečia, Eglė Kusaitė neturėjo pagaminusi jokių priemonių ir jokios bombos teroro aktui vykdyti, o ką ir iš ko ji būtų tą bombą gavusi, yra tuščia prielaida, bet ne faktinis įkaltis ar procesinio nagrinėjimo objektas.

Ketvirta, patys čečėnų didvyriai vyrai iki šiol dar negalėjo patekti į jokią rusų banditų karinę bazę, kad ją velniop susprogdintų, kaip tad ten kas nors būtų praleidęs moterį su bomba?

Penkta, tikro ginkluoto karinio objekto sprogdinimas NĖRA JOKS TERORO AKTAS, BET YRA DIVERSIJA ARBA KARINIS VEIKSMAS. Kitaip ir japonų karo lakūnų kamikadzių sprogdinimo atakas prieš amerikiečių laivus reikėtų traktuoti ne kaip karo veiksmus, bet kaip „terorizmą“.

Teroro aktas yra kreipiamas prieš civilius. Tai civilių žudymas, pagrobimas, išpirkų už įkaitus reikalavimus. Nieko tokio E. Kusaitei iš pradžių nebuvo inkriminuojama. Vykstantys sprogdinti karinius objektus yra ne teroristai, bet diversantai. Tokiu atveju E. Kusaitė kaltinama nebūtais dalykais, ji ne „teroristė“, bet „diversantė“, o „tarptautinis terorizmas“ ir „teroristinės grupės kūrimas“ čia apskritai niekuo dėti.

Šešta, matyt supratę šią klaidą, minėti „prokurorai“ ėmė blaškytis ir A. Kliunkai matyt buvo pasufleravę apkaltinti E. Kusaitę noru nuvažiuoti į Čečėniją ir ten susisprogdinti čečėnų civilių minioje. Ir čia vėl yra apkaltinamas noras, bet ne veiksmas ar materialus veiksmo rengimas (sprogmenų gavimas ar gaminimas).

Be to, šis tariamas noras atitinka tik ribotą A. Kliunkos fantaziją, nesuvokiant, kad asmuo, keršijantis Rusijai už čečėnų genocidą, niekad už tai nežudys niekuo dėtų pačių Rusijos aukų čečėnų;

C) pagaliau A. Kliunka leido KGB / FSB banditams atvykti į Lietuvą ir dalyvauti tardant Lietuvos pilietę E. Kusaitę;

D) iš viso konteksto nė kiek neabejoju, kad rusų banditai, matydami tokį savo pakalikų, Lietuvos išdavikų palankumą, tikrai mušė Lietuvos pilietę E. Kusaitę, bet kadangi VSD, kuris, kaip matyti iš minėto Algirdo Katkaus tyrinėjimo, yra KGB / FSB padalinys Lietuvoje (plg. ir panašų Rimanto Varnausko pasisakymą), dengia Lietuvos prokuratūrą, o teismai uoliai tam tarnauja, tai ir įrodyti šį nusikaltimą nėra kam, t.y. „neįmanoma“. Tačiau net jeigu to ir tikrai būtų neįmanoma įrodyti, tai nėra pagrindas tvirtinti, kad E. Kusaitė įvykdė dar vieną nusikaltimą neva apšmeižiant Lietuvos pareigūnus leidus KGB / FSB banditams ją mušti. Jei „neįmanoma“ įrodyti, kad banditai ją mušė, kaip tuomet galima įrodyti, kad jos nemušė? Kas tai įrodė, kuo? Tik tuo, kad Lietuvos teisėsauga „gera pagal apibrėžimą“? Pasiūlykime tokiems argumentatoriams paieškoti kvailių. Tačiau kadangi E. Kusaitė iš tikrųjų kaltinama ir šiuo „šmeižtu“, tai yra dar vienas Lietuvos „prokurorų“ nusikaltimas prieš Lietuvos pilietę, vadinas, nusikaltimas Lietuvai.

2. Iš čia, remdamasis gausiomis publikacijomis spaudoje, viešais specialistų ir visuomenės atstovų laiškais Lietuvos prezidentei, darau loginę išvadą, kad esama pakankamai pagrindo vadinti Justą Laucių, Mindaugą Dūdą ir Algimantą Kliunką Lietuvos išdavikais ir nusikaltėliais, o valstybės instituciją pavadinimu Generaline prokuratūra – kriminaline organizacija.

Reikia pabrėžti, kad anaiptol ne aš pirmasis vadinu juos nusikaltėliais. Tokią išvadą daro ir kiti, pvz., 2011 03 29 padarė Audrius Nakas tiek svetainėje EKSPERTAI.EU „Nusikaltėlių bendrininkai prokurorai – banditai“, tiek per LNK televiziją, tik niekas jam baudžiamosios bylos neiškėlė (matyt kad nepavadino jų Lietuvos išdavikais).

Banditizmu Lietuvos prokuratūros veiklą vadina ir Tomas Čyvas – „Prokurorai – nusikaltėliai ar ne?“.

Be to, svetainėje EKSPERTAI.EU yra paskelbtas šis oficialus Generalinės prokuratūros paaiškinimas: „Generalinės prokuratūros specialistai nustatė, kad viešojoje erdvėje skleidžiami teiginiai, jog „Lietuvos prokuratūra vietoj to, kad gintų ir saugotų teisingumą, bendradarbiauja su nusikalstamas veikas vykdančiais asmenimis“ nešmeižia ir nediskredituoja Lietuvos Respublikos prokuratūros bei jokiu būdu nežemina jos vardo. Kita vertus, pareiškime įvardijamas ir konkretus žmogus (prokurorė Sigutė Malinauskienė), kuri galimai nukentėjo nuo šmeižto bei įžeidimo jos atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą garbės ir orumo sąvoką, neturėtų kilti abejonių, kad daugelyje atveju tik pats asmuo (šiuo atveju prokurorė S. Malinauskienė) gali tinkamai įvertinti ar buvo pažeista jos garbė ir orumas“ (pasirašė Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekiš) (Generalinė prokuratūra išaiškino: viešojoje erdvėje vadinti prokurorus banditais – leistina).

3. Tad jeigu jau man iškelta baudžiamoji byla už J. Lauciaus ir M. Dūdos (A. Kliunka kažkodėl įvardytas liudytoju) „šmeižimą“ bei „įžeidimą“, aš reikalauju, kad mano byla būtų sujungta su Eglės Kusaitės byla.

Sujungti mano bylą su Eglės Kusaitės byla teismas privalo jau todėl, kad aš viešai kelis kartus (pvz., 2011 09 27) pakartojau, kad palaikau jos žodžius vad. „prokurorų“ atžvilgiu, taip pat (2011 10 22) kad palaikau ir jai priskiriamą norą susisprogdinti rusų karinėje bazėje, – pvz., bet kurioje rusų karinėje bazėje Maskvoje, Peterburgu pavadintame bolševikinių Ingrijos okupantų Leningrade, 102-oje rusų karinėje bazėje Armėnijoje (visa tai ne teroro aktai, bet diversija), taip pat virš fekalijų vamzdyno įrengtame satanistiniame praplikusio čiučelo zikurate-mauzoliejuje (išvengus nereikalingų aukų – ne teroro aktas, bet karinė ideologinė diversija), arba serijinio žudiko vovkos putino dačoje prie Juodosios jūros (irgi ne teroro aktas, bet karinė diversija prieš valstybės vadovą ir vyriausiąjį karo vadą – plg. Lecho Kačinskio karinio lėktuvo susprogdinimą Smolenske).

Nors E. Kusaitė galbūt tikrai svajojo atkeršyti už čečėnų genocidą, bet aš, nė nepamiršdamas sunaikinto savo protėvių paveldo, nuo pat sovietmečio svajoju plačiau – prisidėti prie Rusijos destabilizavimo, kad šis sukaltas iš prarytų kaimyninių tautų lavonų ir pusiau lavonų monstras pagaliau subyrėtų, vis tiek mano ir tariami E. Kusaitės norai iš esmės sutampa, todėl juos ir dera jungti kartu.

4. Be to, kadangi ne aš pirmasis pavadinau Lietuvos „prokurorus“ nusikaltėliais, teismas turi svarstyti ne trivialų klausimą, ar aš tikrai pavadinau anuos pareigūnus išdavikais ir nusikaltėliais masinėse informacijos priemonėse, nes juk aš tikrai juos taip pavadinau ir tikrai atitinkami BK straipsniai 290 ir 154-2 egzistuoja, bet teismas turi svarstyti, ar teisus yra prokuroras Audrius Meilutis, neva mano paskleista informacija tariamai „neatitinka tikrovės“, t.y. ar iš tikrųjų LR Generalinė prokuratūra nėra kriminalinė organizacija, o J. Laucius, M. Dūda ir A. Kliunka nėra Lietuvos išdavikai ir nusikaltėliai. Tam teismas privalo pakviesti liudytojais:
Vytautą Landsbergį,
Leonidą Donskį,
Darių Kuolį,
Henriką Mickevičių,
Algimantą Matulevičių,
Rimantą Varnauską,
Valdą Vasiliauską,
Audrių Naką,
Tomą Čyvą,
Tomą Dapkų,
Dainių Sinkevičių,
Ridą Jasiulionį,
Edvardą Šiugždą,
Gintarą Visocką
(sąrašas gali būti pratęstas), kuriuos mano Kaltinamajame akte pacituotas Algimantas Kliunka matyt laiko priklausančiais „bulvarinei šmeižikiškai žiniasklaidai“, ir kurie panaudodami masinio informavimo priemones, vienaip ar kitaip panašiai kaip ir aš, viešai kvalifikavo Lietuvos prokuratūros bei konkrečių prokurorų, taip pat teismų ir VSD veiklą, jau neminint tokių svarbių asmenų, kaip prokurorų bei VSD nusikaltimus būtent E. Kusaitės byloje teisine kalba profesionaliai įrodžiusieji: Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algirdas Endriukaitis ir LRS Teisinės ir politinės informacijos analizės poskyrio buv. vyr. specialistas Kastytis Stalioraitis, juolab kad du pastarieji pažįsta mane asmeniškai.

Algirdas Katkus, deja, jau yra miręs (tikėkimės, be kieno nors pagalbos).

5. Jeigu teismas viso to daryti nesiruošia, tai bus tik įprastas vad. „teisminis susidorojimas“, kuriame aš neketinu dalyvauti, t.y. atsakinėti į klausimus, ką nors kalbėti, pasirašinėti, bendrauti su „advokatu“ ir apskritai salėje būti laisva valia be prievartos ir grasinimų. Savo nuosprendį toks „teismas“ puikiai gali paskelbti ir be manęs, o tam nuosprendžiui įvykdyti turi pakankamai antstolių ir policininkų.

6. Kadangi nei su Justu Lauciumi, nei su Mindaugu Dūda, nei su Algimantu Kliunka jokių kontaktų neturėjau, iš jų nieko sau nepageidauju, jų nepažįstu ir pažinti nenoriu, o vienintelis mano tikslas – sutrukdyti jų, jų organizacijos ir VSD, kaip penktosios kolonos Lietuvoje, nusikalstamą antilietuvišką veiklą, reikalauju, kad mano byla būtų traktuojama kaip politinė, atsižvelgiant į visas čia išdėstytas aplinkybes.

Arba aš esu politinis nusikaltėlis, apšmeižęs Lietuvos valstybę per jos institucijas, arba pačioje valstybėje tikrai veikia antivalstybinis mafiozinis klanas (plg. minėtą Algirdo Katkaus knygą). Tegu visiems bus matoma šio klano falsifikuota „laisvė“ ir „nepriklausomybė“!

Mykolas Letas Palmaitis yra filologijos mokslų daktaras, kalbininkas, baltistas ir orientalistas, knygų „Baltų kalbų gramatinės sistemos raida“, „Naujosios prūsų kalbos gramatika“, „Atkurtosios prūsų kalbos žodynas“ ir kt. autorius.