Naujausia Prezidento Valdo Adamkaus knyga „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ tapo bestseleriu. Jau pirmą platinimo dieną ją buvo sunku gauti Vilniaus centriniuose knygynuose, kuriuose lankosi politikos, žurnalistikos, akademinio pasaulio elitas. Tačiau kasdien knygos sukeliami atgarsiai ir komentarai skatina knygą pirkti ne tik besidominčius politika, bet ir visus smalsaujančius. Reklamos akcija pavyko puikiai! Prezidento Adamkaus, kaip rašytojo, talento galėtų pavydėti ir Romualdas Granauskas, ir Marcelijus Martinaitis. Tačiau kokia politinė tokio populiaraus leidinio kaina?
Populiarumas ir garbė
V. Adamkaus knyga turi panašumų į amerikietiškąjį projektą „Wikileaks“. Viešinti viską, pradedant slaptais dokumentais, baigiant tarp keturių akių išsakytais nepasvertais žodžiais ir net paskalomis bei gandais. Daugumai žmonių toks „gandų viešumas“ ir paskalų sklaida patinka, tą įrodo „geltonosios spaudos“ populiarumas. Taigi ši knyga tikėtina kilstels ir V. Adamkaus populiarumo reitingus, tačiau Prezidentas, kaip ir „Wikileaks“ pamiršta apie paviešintus žmones, jų išgyvenimus ir teisę į asmeninę, o ne tik į visuomeninę nuomonę.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Atgimimo lyderis europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir daugelis kitų atsisako komentuoti V. Adamkaus knygą. Nes tikriausiai kai jie kalbėjo su V. Adamkumi, jie kalbėjo su juo asmeniškai ir nesitikėjo diktofono kišenėje, ar pokalbio fragmentų viešinimo, su subjektyvia interpretacija. Taigi ar moralu ir garbinga viešinti pokalbius, kurie buvo daromi „tete a tete“? Juo labiau jei tai daro ne kokia kambarinė, bet valstybės autoritetas – Prezidentas!
Yra ir vienas didelis skirtumas tarp „Wikileaks“ bei V. Adamkaus dienoraščio. „Wikileaks“ platino visuomenei viską, nieko neiškarpant ir netušuojant, nes ponas Assange‘as, projekto įkūrėjas, nėra politikas ir niekaip asmeniškai nesuinteresuotas. Tuo tarpu V. Adamkus pats aktyviai dalyvauja politikoje. Jo knygoje kai kas selektyviai atskleista, o kas reikia nuslėpta. Vienos pavardės parašytos, kitos ne, vieni dokumentai išviešinti, kiti ne. Ar tokia knyga neturi politinio užtaiso? Pajuodinti vienus politikus, pašviesinti kitus, sukiršinti trečius?
Prezidento atsakomybė
Savo knygoje Prezidentas dažnai mini, kad vieną ar kitą veiksmą jis darė siekdamas išlaikyti politinį stabilumą šalyje ir, pirmiausia, galvodamas apie valstybės interesus. Tai pagirtina politiko savybė, tačiau kur ji dingo dabar? Paskleisti gandai apie veikiančius Lietuvos politikus ne tik kelia vietos žurnalistų susidomėjimą, bet nuorašai neabejotinai jau keliauja iš ambasadų į užsienio šalis. Be abejo, ir į Rusiją. Ar viešas „nešvarių baltinių skalbimas“ yra tinkama Lietuvos prezentacija užsienio partneriams, ar tai nėra ginklas mūsų nedraugams? Ypač kai tai daro pats šalies Prezidentas. Na, bent niekas neapkaltins Lietuvos, kad šalyje trūksta žodžio laisvės..
V. Adamkaus knyga atskleidė politikos virtuvę, kuri tik fragmentiškai patenka į viešąjį gyvenimą. Slaptos pažymos, ar politikų, pareigūnų nuomonė, ką jie iš tikro galvoja, tik retkarčiais patenka į viešumą. Tokių odiozinių veikėjų, kaip Anicetas Ignotas, išviešinimas yra gera priemonė politikams ir valstybės administracijai apsivalyti. Išskaidrinimas teisėsaugos neefektyvaus ir trumparegiško veikimo yra gera proga galvoti apie pokyčius. Tačiau visgi iš Prezidento tauta tikisi realių veiksmų ir nepakantumo korupcijai ar kitoms nedorybėms. Tas pats ponas Ignotas iš valstybės tarnybos buvo pašalintas tik ministru tapus Dainiui Kreiviui, nors Prezidentas Adamkus apie jo tamsiuosius darbelius žinojo jau 3 metus.
Šis dienoraštis atnešė į Lietuvą amerikietišką madą rašyti gandų knygas. Prieš dešimtmetį Monika Levinski (Monica Lewinsky) parašė memuarus apie Prezidentą Bilą Klintoną (Bill Clinton). Tačiau rimtam politikui verta lygiuotis į solidžius pavyzdžius. Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) parašė 6 tomų atsiminimų knygą „Antrasis pasaulinis karas”. Už ją buvęs politikos lyderis 1953 metais gavo literatūros Nobelio premiją. Į kokią premiją galėtų pretenduoti V. Adamkaus knyga?
Konservatoriai, kadangi jiems daugiausia kliuvo V.Adamkaus knygoje, reiškia nepasitenkinimą.
Bačiulis, pvz., tą knygą pavadino Durnių laivas 2, tačiau ir Durnių laivas, ir šita knyga parodė tikrąjį Lietuvos “elito” gyvenimą.
Trūkumų galima rasti, tačiau manau, kad V.Adamkus išvairavo Lietuvos laivą sunkiu laikotarpiu gerai, dėl ko nusipelno tik pagyrimų.
nu jo…
Nu koks čia išvairavimas, jeigu šis prezidentas buvo “Prezidentas Tapkė” kas kaip norėjo taip ją ir nešiojo, jautėsi pirmojsios kadencijos pirmoje pusėje, kad žmogus kažkątais norėjo padaryti gero, bet jam buvo grąsinantis pasiūlymas ar norėt sulaukti pencijos, tai vai taip ie mažeikių naftą netiems atidavė ir atominę sugebejo uždaryti, nes žmogus norėjo gyventi, todėl ir pasirašinėjo kas buvo pakišama, o taip kaip prieš žmogų nieko daugiau neturiu, vieni bijo, kiti dėl to kenčia, gi nevisi yr drasuoliai ir bebaimiai…
Čia vis konservatorių bėdas vardini, o kabinti V.Adamkui bandai.
Niekas ir nekabina ant jo b4d7, kad aklas kaip kurmis esi tikrasai lietuvi, tai faktas kaip blynas, nes konservatoriai manipuliavo prezidentu, kodėl gerbiaba dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė nesismulkina su netinkamais dirbti semūnais ir kitais valstybės tarnautojais bimt ir postas jau laisvas kitam kuris parodys ar tinkamas ar ne tai vietai, prie adamkaus bent vienas politikas lėkė iš savo kėdės? Kažkaip nepamenu, gal koks smulkus nežymus valstybės tarnautojas, bet ir toneatsimenu, kad toks būtų buvęs. Praregėki tikrasai lietuvi, nes duri ragais kaip tas avinas į uždarytus ragus, nors durys šalai yr atviros, bet tu galvoji, kad vartus lengviau išlaužti negu praeiti kur eina praeiti
Kabina kabina: ir seniau, ir dabar (net kodeksus varto, kitaip negalėdami įkąsti).
Įsikandęs esi savo durną nuomonę ir daugiau nieko, gi pat Adamkus sykį per televizijos vieną laidą pats pasakė, kad jam buvo pagrasinta, čia nemano išsigalvojimai, todėl neturėdamas stiprios valios ir pilnas baimės, kad dar norėtų pagyventi ir pasirašinėjo kas buvo jam pakišama, o mes kaip visada biudžetą kamšom iš savų minimumų, ką reikėjo atominę uždaryti ar Mažeikių naftą amerikiečiams parduoti? Gi jie tik pelną pasiima į savo valstybę, o nuostolius mes turime apmokėti tai apiplėšimas savos liaudies. Ir niekas nenori čia jam įkasti, gi nevisiems tiesa patinka kai drebema į akis, ypač tau tikrasis lietuvi su durnu užsispyrimu… Pats nori, kad kiti argumentuotų, bet pats savęs nematai, kad be argumentų rašai….
Argi aš sakau, kad atominę reikėjo tuoj pat uždaryti ar Mažeikių naftos įmonę parduoti būtinai amerikonams?
Argi tai padarė V.Adamkus, o ne konservatoriai?
Aš sakau, kad iš esmės V.Adamkus savo darbą atliko gerai, o kokių tai klaidų klaidelių padarome kiekvienas.
Todėl siūlau jį ne peikti, o įsiklausyti į tai ką jis kalba – tai gali būti naudinga Lietuvos ateičiai.
Žmogau, o kas parašus padėjo šiems objektams, gi pats prezidentas Adamkus juos padėjo, nes dar norėjo gyventi, jeigu jis turėtų kiaušius jis būtų nepasirašęs, bet jis šiuos projektus palaimino nesavo noru, nes dar kartą aiškinu, kad jam buvo grasinta, tik jam reikėjo surasti tam tikrą būdą ir spaudėjus iškelti į dienos švisą ko jis nepadarė, dabar visi gudrūs jau kai nebe poste, tai galima šnekėti kiek tik nori, bet kaltinikų niekas nesulaikys ir pinigų į biudžetą taipogi…O mes turime už klaidas tokių politikų bekiaušių mokėti…
Ne Adamkus pasirašinėjo.
Tu, matau, nežinai kas ką dirba, už ką atsako?
Matau, kad dediesi visažinančiu, visasuprantančiu ir visaišmanančiu, bet niekada nepagrindžiančiu….
Tai, kad ne – kaip tik atvirkščiai: V.Adamkus tikrai nepasirašinėjo minėtų dokumentų (nes tai – vyriausybės darbas).
Galutinį parašą deda prezidentas arba vetuoja nepraleizdamas netinkamų sprendimų…
Durnių laivas…
Tai gal kiek primirštas neroninis narcisizmas, kad ir purvinas bet visiems matomas.