Lapkričio 2 d. Europos Parlamento (EP) narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę, Vyriausybę bei Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitetą, atkreipdama Lietuvos valdžios institucijų dėmesį į nuoseklios ir kryptingos istorinės atminties skatinimo ir sklaidos valstybinės politikos Lietuvoje poreikį.
R.Morkūnaitė kreipimesi pabrėžia, jog bendromis Lietuvos Respublikos institucijų ir pareigūnų pastangomis šiais metais pavyko pasiekti nemažą pažangą keliant Europos istorijų sutaikymo ir istorinės atminties skatinimo klausimus Europos Sąjungos lygiu, tačiau taip pat išsako susirūpinimą dėl tam tikrų priemonių stokos, kurios užtikrintų, kad pasipriešinimo Sovietų okupacinei jėgai ir tremčių atmintis Lietuvoje nenunyktų.
Pasak europarlamentarės, tarp skubiai spręstinų klausimų yra privačia iniciatyva įkurti tremties ir rezistencijos muziejai.
„Jau keletą dešimtmečių veikiantys 9 muziejai iki šiol lieka teisiniame vakuume, nes neturi valstybinio statuso. Dėl šios priežasties muziejai ir jų steigėjai negali pretenduoti į sistemingą valstybės finansavimą. Tokioje situacijoje, kai privačių lėšų vos pakanka muziejų gyvavimui palaikyti, sudėtinga vykdyti veiklą pagal valstybinės muziejininkystės standartus, o apie pamainos jų steigėjams rengimą nėra net kalbos“, – sako EP narė R.Morkūnaitė.
Pasak R.Morkūnaitės, problemos sprendimo galima ieškoti inicijuojant Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo pataisas, kuriomis tremties ir rezistencijos muziejams būtų suteiktas valstybės pripažintas statusas, užtikrintas jų savarankiškumas.
„Šie muziejai galėtų būti įtraukti į valstybės finansuojamų muziejų sąrašą atskira specialia kategorija. Praktikoje jų globėjais galėtų ir toliau likti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, iš visuomeninės pusės, ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, kaip valstybinis kuratorius“, – svarsto EP narė.
Kreipdamasi į LR Ministrą pirmininką A. Kubilių ir Finansų ministrę I.Šimonytę, R.Morkūnaitė teigia aiškiai suprantanti sudėtingą nacionalinio biudžeto situaciją, ir todėl siūlo ieškoti būdų naujojoje finansinėje perspektyvoje istorinės atminties skatinimo ir įamžinimo iniciatyvų finansavimui pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis, kviesdama svarstyti galimybę 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje Lietuvai skiriamų Europos socialinio fondo asignavimų rėmuose būsimoje Lietuvos ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje atskira eilute išskirti dalį lėšų, kurios būtų skirtos tiksliniam istorinės atminties skatinimo ir įamžinimo projektų finansavimui.
Apgailestaudama, kad Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai neturi teisės teikti pasiūlymų Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos teisės aktų, europarlamentarė primena, kad jau praėjusios Seimo kadencijos metu tremties ir rezistencijos muziejų klausimas keltas, tačiau aiškaus sprendimo nesulaukta ir kviečia inicijuoti šių muziejų statuso klausimo grąžinimą į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto darbotvarkę, kad būtų galima ieškoti šio svarbaus klausimo sprendimo būdų.
„Visa tai prisidėtų prie nuoseklios ir koordinuotos valstybinės istorinės atminties skatinimo ir išsaugojimo politikos kūrimo. Ir tai reikalinga ne tik nacionaliniame lygmenyje, bet ir formuojant bendrąsias ES pozicijas, toliau siekiant totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų tarptautinio įvertinimo“, – įsitikinusi Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.