Vaižganto „Juodžiaus kelmo” atlaidai

Paskutinį metų rugsėjo šeštadienį Svėdasų apylinkių Maleišių sodžiuje vyko tradicinės „Vaižgantinės”, šventė skirta rašytojo, literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto užrašytiems kūriniams aktualizuoti dabartiniame laike. Visada įdomu dalyvauti šioje šventėje, jau vietos gyventojų pramintoje atlaidais. Visas atlaidų šurmulys sukosi apie didžiulį akmenį, Vaižganto „Juodžiaus kelmu” pavadintą. Gimė mintis – „Juodžiaus kelmo” atlaidai.

Įdomiausia besirutuliojančius atlaidų įvykius stebėti pro trobos langą ar praviras duris, iš už klėtelės ar iš po Dzūkijos karaliumi tituluojamo, aktoriaus Tomo Vaisietos sodintos dvikamienės liepos šešėlio, ar šiaip prisėdus ant baltos lentos suolo tarp aplinkinių kaimų žmonių. Pamatai, išgirsti, nustembi: folklorinio ansamblio atliekamos dainos, patrankos salvės, „Vaižganto skaitymai” lydimi išskirtinio, Vaižganto kūrybos žinovo, aktoriaus Ferdinando Jakšio ir galingo, lietuviško galiūno, aktoriaus Tomo Vaisietos balsų, medžio skulptūros, skirtos Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės” herojams Severiutei ir Mykoliukui, pastatymas, ąžuoliuko sodinimas, avino kepimas, kalbos, kalbos…

Gal po kokių keturių valandų įvykių gausos, svarbiausias, iškilmingiausias ir ilgai visiems įsimenantis atlaidų akcentas – skelbiamas Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos vertinimo komisijos narių už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos dermę išrinktas laureatas. Poetas Antanas A.Jonynas be ilgų kalbų skelbia – laureatas, sudėtingo balsavimo metodu nurungęs net Arvydą Juozaitį, Gintarą Rajauską, Praną Treinį ir du populiarius kultūrinius leidinius, yra Liudvikas Jakimavičius. Prestižinė premija, laureato diplomas, specialiai pagamintas medalis (pasak žurnalistų sąjungos atstovo su klaida) ir žinoma – ąžuolo lapų vainikas įteikiami poetui, dramaturgui ir publicistui Liudvikui Jakimavičiui už 2010 metais išleistą knygą „Vamzdis: rašinėliai”.

Poetas Aidas Marčėnas pirmasis sveikina savo bičiulį skirdamas jam tokias eilėraščio eilutes:

„…Pilies gatvėje
Literatų skersgatvyje
Stovėk apgraibom ligi galo
Gyvenimo sukirstas Eli”

Tramdydamas susijaudinimą, drebančiomis rankomis prabyla dešimtasis J.Tumo-Vaižganto premijos laureatas Liudvikas Jakimavičius: padėkoja sėliams, kantriai sulaukusiems jo inauguracijos, prisipažįsta esąs toks pat ironikas, koks ir Vaižgantas buvo. Kalbėdamas apie premijuotą knygą prisimena: „Įsipareigojęs kiekvieną savaitę parašyti po rašinėlį, kuriam kaskart reikėdavo sugalvoti naują temą, užsikroviau sau sunkią užduotį. Todėl esu dėkingas savajam laikui, kuris vis dar neišsivadėjo nuo pat Sąjūdžio laikų, nes jei nebūtų naujų konfliktų, mano rašinėliai būtų ėmę kartotis”.

Baigdamas laureato kalbą perskaito du eilėraščius iš eilėraščių apysakos „ELIO”. Ir įsisukes rudens vėjelis, kartu su rudeniniais lapais, nunešė  tarp žmonių , trobesių, gyvulių, medžių, mėlyno dangaus ir dar tik atskrendančių žąsų pulkų paskutinius laureato kalbos žodžius:

„…berniukas gimė
atbulas
nenorėjo į šitą pasaulį, – juokės akušeris
kai atnešė žindyt
vos paėmus apsiverkė –
žvairas viena akim
šitas bus Elis”

Mažosios Vaižganto premijos, skiriamos už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui, laureatu tapo dr. Juozas Lapienis. Tai jo iniciatyva pradėtas kurti skulptūrų parkas, Maleišiuose, pastatyta skulptūrinė kompozicija, ženklinanti Maleišių sodžiaus 750-ties metų sukaktį. Kaip prasitarė laureatas, dar daug užmanymų bandys išguldyti Vaižganto krašte.Ir aš ten buvau, kepto avino neragavau, tačiau išgyvenau daug puikių akimirkų, vėliau, daugeliui svečių jau išsiskirsčius, akimis palydėjau virš Maleišių sodžiaus praskrendančius kelis žąsų pulkus. Išsinešė gagendamos šių metų „Juodžiaus kelmo” atlaidų šurmulį, palikdamos tik asmenines įvykių atmintis.

Iki sekančių „Juodžiaus kelmo” atlaidų.

Virgaudas Lisauskas, kultūros ir paveldo klubas „Pertakas”, Maleišiai – Rubikiai – Vilnius, 2011 09 30