Šeštadienis, 7 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Karlas A.Šachtšnaideris: Euras neturi vertės, tai tik instrumentas ES paversti supervalstybe

www.patriotai.lt
2011-09-12 14:05:33
1
Karlas A.Šachtšnaideris: Euras neturi vertės, tai tik instrumentas ES paversti supervalstybe
Karlas A.Šachtšnaideris
K.A.Šachtšnaideris

Eurozona susideda iš labai skirtingų, heterogeninių ekonomikų, tai vargiai gali būti palankiausia erdvė bendrai valiutai, tvirtina Erlangeno-Niurnbergo universiteto teisės profesorius Karlas Albrechtas Šachtšnaideris (Schachtschneider) atsakydamas į portalo rt.com klausimus.

RT: Kokia dabar yra ES būsena? Kas jai nutiko?

Karlas Albrechtas Šachtšnaideris: ES tapo biurokratine sistema, kurią vadiname viršnacionaline valstybių konfederacija, tačiau, žiūrint iš teisinio požiūrio taško, ji turi polinkį virsti federacine valstybe. Ir tai yra viena esminių jos problemų. Tai jau nebe valstybių sąjunga, bet federacija, neturinti teisėto (legitimaus) pamato. Ji neturi bendros, europinės nacijos, o skirtingas nacijas. Politiniai santykiai sąjungos viduje tampa vis mažiau demokratiški. Šioje situacijoje mes prarandame tai, ką vadiname teisine valstybe, kuri yra pirmaeilis prioritetas.

RT: Atrodo, euras taip pat susiduria su dideliais sunkumais. Kas bus su juo?

K. A. Šachtšnaideris: Euras neišvengiamai žlugs. Visuomet buvo aišku, kad europrojektas nepavyks. Jau 1993 metais aš iškėliau bylą dėl Mastrichto sutarties, ji buvo daugiausiai nukreipta prieš valiutos sąjungos įvedimą. Be tautų, sudarančių ES, sutikimo, euras naudojamas kaip politinis svertas paversti Europos Sąjungą supervalstybe, galinčia konkuruoti su Rusija, Kinija, JAV ir kitais ekonominiais milžinais. Tačiau ekonomiškai šis svertas visuomet  buvo pasmerktas nesėkmei.

Eurozona susideda iš labai skirtingų, heterogeninių ekonomikų, kurios vargiai gali būti palankiausia erdve bendrai valiutai.

Vidinių rinkų deriniui su bendra valiuta reikia, kad valstybės narės galėtų keisti savo valiutų kursą, atsižvelgdamos į skirtingus gamybos ir jų ekonomikų našumo lygius. Silpnesnės valstybės narės nesugeba konkuruoti ir finansinė pagalba čia negali padėti, ką matome dabar. Bendra valiuta gali būti įvesta tik tuomet, kai valstybių narių ekonomikos yra suartėjusios ir pasižymi panašiu našumo lygiu. O taip nėra. Turime nueiti ilgą kelią, kol galbūt galėsime tai pasiekti. Blogiausias dalykas, kad bendra valiuta duoda priešingus rezultatus. Ji kliudo ekonominės plėtros tikslui. Bet mes vis dar laikomės euro, nes norime iš ES sukurti supervalstybę.

RT: Finansinės pagalbos klausimas taip pat kelia daug ginčų, ypač Vokietijoje, kadangi ji turi apmokėti didžiąją dalį sąskaitų. Kaip bus su finansine pagalba?

K. A. Šachtšnaideris: Vokietijoje mes niekuomet nesusidūrėme su situacija, kai negerbiamas įstatymas taip, kaip matome dabar, „Europos gelbėjimo laikais“. Jie paprasčiausiai sako, kad nėra kitos alternatyvos, tiesiog kartais nepaisyti kai kurių steigiamųjų sutarčių nuostatų ir mūsų konstitucijos. Kitaip euras patirs krachą. Iš tikrųjų euras neturi vertės, tai tik instrumentas ir niekas daugiau. Niekam nereikia tokios ES, kuri tapo biurokratine diktatūra. Europos Sąjunga trokšta būti supervalstybe politiškai, bet ji žlugs ekonomiškai.

RT: Kas sukėlė dabartinę finansinę krizę Europos Sąjungoje?

K. A. Šachtšnaideris: Prisidėjo euras, tačiau ir įsiskolinimų mokėjimo politika, kuri turi savas priežastis.

Įsiskolinimas egzistavo žymiai anksčiau, nuo Vokietijos suvienijimo laikų. Tačiau būtent pietų Europos šalys, dabar esančios bėdoje, galėjo padidinti savo valstybės skolą dėl pačių palankiausių ir subsidijuojamų palūkanų normų. Jos gyveno ne pagal savo išgales. Tik pagalvokite, nuo euro įvedimo tarnautojų ir valstybės pareigūnų atlyginimai Graikijoje išaugo 76%, o Vokietijoje per tą patį laiką – 0,9%. Atlyginimai Vokietijoje pakilo 5,8%, o Graikijoje 42%. Visa tai iš skolos. Paskolos terminų palengvinimas, palūkanų normų sumažinimas perpus yra klaidingas kelias. Pats skolinimas yra pagrindinė įsiskolinimo priežastis.

RT: Multikultūralizmas žlugo, teigia Europos lyderiai. Tačiau kokios yra tikros šios nesėkmės pasekmės?

K. A. Šachtšnaideris: Jei sakydami „multikultūralizmas“ jūs turite omenyje žmones iš Pietų Europos, Vokietijos, Šiaurės Europos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos, visų Europos tautų, gyvenančių kartu, tuomet ne, jis nežlugo. Čia išvis nėra problemos.

Problema yra su musulmonais. Problemą sukelia ne žmonės, bet islamas. O islamas ateina su musulmonais. Jie kuria aktyvias grupes, kurios skatina islamą ir palaiko šariato teisės įvedimą. O šariato teisės, ypač jos baudžiamosios dalies, visiškai neįmanoma pritaikyti europiečių santykiams. Europoje turime religinį pliuralizmą, nė viena religija nedominuoja. Tačiau islamas – tai religija, kuri toleruoja kitą religiją tol, kol neturi valdžios.

Sekuliarizacija buvo didžiausias politinis įvykis Europoje. Ji reiškė, kad valstybė ir bažnyčia yra atskiriamos ir niekas neturi teisės primesti savo religijos. Aš nusistatęs prieš bet kokią toleranciją šariato teisei. Tačiau tai neturi nieko bendro su tolerancija musulmonams.

Pagal rt.com

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. ! says:
    14 metų ago

    Oho! “Alkas” atrado “RussiaToday”. Kultūrinė-tautinė svetainė susidomėjo ekonomika? Tai gal, sakau, kada nors ateity paskelbsit interviu su Max Kaiser arba su Bob Chapman arba su Franz Hörmann? Kodėl ne? Šitam purvasklaidos pasauly į vienus vartus, kitokia nuomonė nepamaišytų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Kur žirgas – ne tik pramoga, bet ir bičiulis: gilioms patirtims kviečia Arklio muziejus
  • Naivus klausimas apie L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina
  • Rimvydas apie D. Šakalienė pabrėžė būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją
  • Rimvydas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?
  • Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį
  • Vitaminas A kosmetikoje bus ribojamas griežčiau
  • Dauguma žmonėms skirtų vaistų sukelia pavojų gyvūnams

Kiti Straipsniai

TVF misija

TVF pateikė Lietuvos ekonomikos vertinimą

2025 06 06
Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05
Išmoka | pixabay.com nuotr.

Laisvės nuo mokesčių diena: ar jų Lietuvoje kada nors bus gana?

2025 06 03
Andžejus Duda ir Gintautas Paluckas

G. Paluckas: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė išliks tvirta

2025 06 03
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
„Sodra“

Persikėlus į Europos valstybę, pensija bus mokama be pertraukų

2025 05 30
Transporto ministrų susitikimas

Vilniuje – įsipareigojimas stiprinti karinio mobilumo jungtis

2025 05 28
„Rail Baltica“ | sumin.lrv.lt nuotr.

Sutarta siekti didesnių investicijų „Rail Balticos“ projektui

2025 05 27
Pasienis | vrm.lrt.lt nuotr.

Prezidentas su EK nariu aptarė migracijos iššūkius

2025 05 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Kur žirgas – ne tik pramoga, bet ir bičiulis: gilioms patirtims kviečia Arklio muziejus
  • Naivus klausimas apie L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina
  • Rimvydas apie D. Šakalienė pabrėžė būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją
  • Rimvydas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimvydas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kviečia Algimanto Kunčiaus darbų paroda „Kino užrašai: 1979-1984“

Kviečia Algimanto Kunčiaus darbų paroda „Kino užrašai: 1979-1984“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai