Rugsėjo mėnesį, sparčiai ilgėjant naktims ir vėstant orams, žvaigždėtas dangus diena iš dienos taps vis įspūdingesnis – tamsėjančiame danguje žvaigždžių pažirs vis daugiau ir švytės jos vis ryškiau.
Žvaigždžių vis gausės
Temstant viena pirmųjų, aukštai pietuose, sužibs ryškioji Vega. Į rytus nuo jos, Gulbės žvaigždyne, išsiskirs Denebo žvaigždė. Jaučiaganio žvaigždynas su ryškiuoju Arktūru svirs link vakarų horizonto. Į dešinę nuo jo „riedės“ Grįžulo ratai. Palei šiaurinį horizontą rytų link slinks Vežėjo žvaigždynas su į akį krintančia šviesiąja Kapelos žvaigžde.
Pietuose Erelio žvaigždyne aukštokai švytės Altayras. Rytuose išsiskirs didysis Pegaso kvadratas, o kairiau ir aukščiau jo, Paukščių take žaižaruos išraiškingoji „W“ raidės pavidalo Kasiopėja.
Paslaptingą šviesą skleidžiantis Paukščių takas nusidrieks iš šiaurės į pietus, rodydamas kur link reikia skristi migruojantiems paukščiams.
Įdėmesni stebėtojai iš rytų į pietvakarius nusidriekusiame dangaus ruože, galės rasti ir zodiako žvaigždynus: Žuvis, Vandenį, Ožiaragį, Šaulį. Prieš vidurnaktį šiaurės rytuose patekės dar du zodiakiniai žvaigždynai – Avinas bei žvilgsnį traukiantis įspūdingais Sietyno ir Hiadžių žvaigždžių spiečiais Jautis.
Visas planetas spindesiu pralenks Jupiteris
Jupiteris spindėdams Avino žvaigždyne savo šviesumu lenks visas rugsėjo žvaigždes. Mėnesio pradžioje jis iš už rytų horizonto pasirodys apie 22 val., o jau pabaigoje – tekės vos tik sutemus.
Pasitelkus lauko žiūronus šalia Jupiterio galima bus susirasti ir visus keturis didžiuosius jo palydovus, o turint nors nedidelį teleskopą galima būtų įžiūrėti ir tamsius bei šviesius dryžius Jupiterio debesynuose. Rugsėjo 16 d. kiek aukščiau Jupiterio atsidurs dylanti Mėnulio pilnatis.
Marsas tekės po vidurnakčio Dvynių žvaigždyne. Raudonosios planetos stebėjimo sąlygos diena iš dienos gerės. Rugsėjo pradžioje Marsas švytės žemiau Dvynių žvaigždyno šviesiausių žvaigždžių – Kastoro ir Polukso. Rugsėjo 15–18 d., pereidamas iš Dvynių žvaigždyno į Vėžio, Marsas su ryškiausia Dvynių žvaigždžių pora sudarys vientisą bemaž vienodo ryškio žvaigždžių trijulę, nusidriekusią iš viršaus žemyn tokia tvarka: Kastoras, Poluksas, Marsas.
Saturnas rugsėjo pradžioje kartu su Mergelės žvaigždynu jau skęs vakaro žarose ir įpusėjus rugsėjui visiškai pradings iš regėjimo lauko.
Merkurijų rugsėjo pradžioje bus galima susirasti apyaušrio danguje žemai virš rytų horizonto. Rugsėjo 8-10 d. jis prislinks visai arti prie ryškiausios Liūto žvaigždės – Regulo, o mėnesio viduryje, atsidūręs per vidurį tarp Žemės ir Saulės – pasislėps Saulės spinduliuose.
Veneros šį mėnesį nematysime, ją iki pat lapkričio mėnesio slėps Saulės spinduliai.
Šį mėnesį verta pasižvalgyti šiaip jau sunkiai įžiūrimo Urano. Rugsėjo 26 d. įvyks jo opozicija, o tai reiškia, kad planeta bus ryškiausia šiais metais ir susidarys palankios sąlygos jos stebėjimams. Esant palankioms sąlygoms ir žinant, kur ieškoti, Uraną galima pamatyti net ir plika akimi, bet geriausia ieškoti pasitelkus žiūronus. Jis bus įsimaišęs kaip 5,7 ryškio žvaigždė į blausių Žuvų žvaigždžių tarpą.
Tarp žvaigždžių ryškės ir kometa
Rugsėjo dangui paslaptingo žavesio suteiks link Saulės artėjanti ir palaipsniui ryškėjanti 2009 m. atrasta Garado (C/2009 P1) kometa. Jos pasirodymas bus gera galimybė išbandyti turimus binoklius ir teleskopus. Šį mėnesį uodeguotoji viešnia keliaus per Laputės (Vulpecula) ir Heraklio žvaigždynus. Šiuo metu ji yra jau pasiekusi 7 ryškį, taigi, nors plika akimi vis dar nematoma (tam turėtų būti bent 6 ryškio), tačiau jau yra žiūronų ir nedidelių teleskopų taikiniu.
Prognozuojama, kad Garado kometa turėtų pasiekti 6 ryškį ir tapti matoma plika akimi. Nuo 1997 m. garsiosios Heilo-Bopo kometos pasirodymo dar nė viena kometa tiek neišryškėjo. Tikslią kometos padėtį tarp žvaigždių galima pažiūrėti svetainėje: www.heavens-above.com .
Barket observatorijos (Izraelis) teleskopu rugpjūčio mėnesį nufilmuotas video perteikia Garado (C/2009 P1) kometos kelią tarp žvaigždžių:
httpv://youtu.be/5Ohn0f_Palk
O šio video dėka galime pasigrožėti kaip rugpjūčio 27 d. Garado kometa praslinko pro išraiškingą kamuolinį žvaigždžių spiečių M71, esantį Strėlės žvaigždyne. Videosiužeto autorius Džonas Čumakas (John Chumack), Jelou Spring (Yellow Spring) observatorija, Ohajyje, JAV, 16 colių savadarbis teleskopas:
httpv://youtu.be/96t9uPHeTwU
Rudens lygiadienyje – tamsa persvers šviesą
Rugsėjo 23 d. 12 val. 5 min. įvyks rudens lygiadienis, tuomet Saulės disko centras atsidurs dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške – Saulė pereis į dangaus pietų pusrutulį ir prasidės astronominis ruduo. Po kelių dienų dienos bei nakties trukmė trumpam susilygins. Nuo tada iki pavasario lygiadienio naktys bus ilgesnės už dienas. Per mėnesį diena sutrumpės dvejomis valandomis ir šešiomis minutėmis.
Labai dėkoju už informaciją.Norėčiau pasitikslinti,ar SAULĖ pereis į dangaus pietų pusrutulį ,ar ŽEMĖ taip pasisuks ,kad SAULĖ bus tokioje padėtyje?Dėkoju
Žemė taip pasisuks. Reikalas tas, kad kai rašoma apie regimąjį dangaus šviesulių judėjimą – kalbama geocentriniais terminais. Nes šiaip jau žiūrint iš kosmoso tai ir jokio dangaus pusrutulio nėra.
Tikriausia tiksliau būtų, kad žemė nepasisuks, o dėl savo keliavimo aplink saulę ir ašies pasvirimo atsidurs tokioje padėtyje, kai pusiaujyje saulė bus aukščiausiame taške, virš galvos (zenite) per patį vidurdienį (kitaip tariant saulė švies statmenai į pusiaują), tokiu metu būna lygiadieniai. Dėl žemės ašies pasvirimo ir skriejimo toliau, saulės spinduliai pradeda statmenai kristi virš pusiaujo ar žemiau pusiaujo (saulė virš galvos jau nebebūna pusiaujyje, o pradeda slinkt į šiaurės pusrutulį arba pietų), šiuo atžvilgiu saulė statmenai pradės krist į pietų pusrutulį ir slinks žemyn, kol pasieks tašką nuo kurio apsisuks ir grįš atgal (saulėgrįžą), kada naktis bus ilgiausia, o diena trumpiausia (mūsų atžvilgiu, o pietiečiams atvirkščiai 🙂 ). Kitaip tariant, žemė keliaujanti aplink saulę pasieks tokią padėti, kai saulė į pietų pusrutulį švies statmenai (galima dar sakyt, kad saulė bus tiesiai virš galvos arba ekliptikos plokštuma bus žemiau pusiaujo). Kaip ir Jonas minėjo, taip aprašomas dangaus šviesulių judėjimas, o kad jį aprašyti, reikia imti atskaitos taškus (aprašyti pagal kažką).
Nelegalių archeologų Vokietijoje aptiktas Nebros dangaus diskas – paslaptingas žvaigždžių žemėlapis: priešistorinis radinys įžiebė mokslininkų ginčus
– delfi.lt/mokslas/mokslas/nelegaliu-archeologu-vokietijoje-aptiktas-nebros-dangaus-diskas-paslaptingas-zvaigzdziu-zemelapis-priesistorinis-radinys-iziebe-mokslininku-gincus.d?id=88468451#cxrecs_s
Prieš porą dienų pajūry buvo sąlygos stebėti Mėnulį. Sukrečiantis reginys, kaip visad.
Pa-vy-džiu 🙁
Beje, rugsėjo mėn. 10 d. mobiliojo telefono fotoakis viršum Šatrijos kalno “pagavo” skraidančią lėkštę – visai tokią, kokią neperseniai rodė per kažkurią TV, išnirusią amerikiečiuose. Ten JAV lakūnai, nežinia kaip pasirodžiusią ir nežinia kaip dingusią lėkštę ore filmavo 2 minutes. Patys amerikiečiai pasakojo, kad pasaulyje yra padažnėję skraidančių lėkščių pasirodymo fenomenai, bet jų pasirodymas virš JAV kelią susirūpinimą – ar tik lėkštės nekelia pavojaus jų valstybei?
Manau, kad mūsų lėkštės viršum Šatrijos kalno pasirodymo fenomenas (fotografija atsitiktinė). Lietuvos saugumui pavojaus nekelia. Miegu ramiai.
,,Alkui” nepadovanosite? Maža ko ateityje gali prireikti, o Tamstos dėka , Alkas” ir padės įrodymą ant stalo.
Taip daryti nėra reikalo. Tačiau nuotrauką padovanočiau Lukašenkai (lėkštė gali kelti pavojų jo vadovaujamai Baltrusės valstybei) mainais už tai, jeigu jis nutrauktų hibridines karines operacijas su emigrantais prieš Lietuvą ir Latviją. O Lenkija pati apsigins. Dėkoju.