Penktadienis, 30 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Didžiausi Lietuvos teršėjai

www.alkas.lt
2011-08-27 09:15:42
0
Didžiausi Lietuvos teršėjai

Prieš dvidešimtmetį smarkiai kritusią, o ekonominio pakilimo metais vėl pradėjusią kilti teršalų išmetimo kreivę sustabdė krizė. Aplinkosaugininkai prognozuoja, kad šis stabtelėjimas – neilgam.

Didžiausia Europos teršėja nevyriausybinė Aplinkosaugos investicijų organizacija šiemet paskelbė Vokietijos energetikos milžinę E.ON AG. Ji kasmet išmeta šešis kartus daugiau CO2 negu visa Lietuva.

Į didžiausių stacionarių oro taršos šaltinių Lietuvoje viršūnę be konkurencijos iškopusios energetikos ir pramonės įmonės. Jos į šį sąrašą patenka todėl, kad į atmosferą išleidžia ir daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų ir teršalų, tiesiogiai kenkiančių žmonių sveikatai (sieros ir azoto oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksidų ir t.t).

Nors išmetamų teršalų kiekiai Lietuvoje vis dar skaičiuojami šimtais tūkstančių tonų (2009 m. bendra teršalų emisija į atmosferą, be šiltnamio dujų, siekė 392 tūkst. tonų), didžiausios įmonės teršalų kiekį nuo sovietmečio yra sumažinusios kartais. Paisyti aplinkosaugos reikalavimų jas privertė investuotojai iš užsienio, griežti europiniai aplinkosaugos reikalavimai ir noras eksportuoti į Europos Sąjungos šalis – aplinkosaugos reikalavimus ignoruojanti įmonė paprasčiausiai nerastų klientų Europos rinkoje.

Didžiausia Lietuvos teršėja „Orlen Lietuva“, buvusi „Mažeikių nafta“, 1991 m. į atmosferą išmetė 54 tūkst. tonų teršalų (be CO2), o pernai – 23,9 tūkst. tonų. Kone perpus sumažėjo teršalų kiekis milijonui tonų naftos pagaminti. Mažiau teršalų išmetama ir į vandenį, nes šiemet „Orlen Lietuva“ išbraukta iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo – vienintelė šiame sąraše dar juoduojanti Lietuvos pramonės įmonė yra „Lifosa“.

Jau ir „Lifosa“ išmeta į orą gerokai mažiau teršalų. Kauno rajono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas Kazys Mikalauskas pamena, kad iš gamybą pradėjusios „Lifosos“ 1965 m. į orą patekdavo per 10 tūkst. tonų teršalų (be CO2), o pernai šis rodiklis siekė 2,3 tūkst. tonų.

„Matote, koks skirtumas. Viskas pradėjo smarkiai keistis, kai 15 proc. „Lifosos“ akcijų įsigijo viena JAV bendrovė ir gerokai patobulino technologijas. Po to įmonę nupirko rusai, bet amerikiečių pradėti taikyti principai išliko. Tai viena jautriausiai reaguojančių ir daugiausia į aplinkosaugą investuojančių mūsų rajono įmonių“, – bendrovę giria K.Mikalauskas.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros vedėjas Augustinas Lenkutis priduria, kad ketvirtoje sąrašo vietoje esantis „Akmenės cementas“ taip pat teršalų dabar išmeta perpus mažiau, nors gamybos apimtys išlikusios tokios pačios: 1997 m. įmonė išmetė 8 tūkst. tonų teršalų (be CO2), o 2010 m. – 3,4 tūkst. tonų. Be to, pasak A.Lenkučio, įmonė iki 2013 m. planuoja baigti statyti naują cemento gamybos liniją ir vietoj šlapiojo įsisavinti sausą gamybos būdą, kuris leis sumažinti kuro sąnaudas, o kartu ir anglies monoksido, azoto oksidų, šiltnamio dujų, kietųjų dalelių išmetimą.

„1990-aisiais Akmenės rajone kadagių – švaraus oro indikatoriaus – niekur nesimatė, o dabar jų pilna. Aišku, gyvendami pramoniniame rajone negalėtume norėti, kad oras būtų toks kaip vidury Labanoro girios, bet oro kokybė stipriai gerėja“, – neabejoja aplinkosaugininkas.

Tokios pat tendencijos ir antroje teršėjų sąrašo vietoje esančioje „Achemoje“: sovietmečiu įmonė į aplinką išmesdavo apie keliolika tonų teršalų (be CO2), 1994 m. – 5,9 tūkst. tonų, o 2010 m. – 1,9 tūkst. tonų. Į antrą didžiausių teršėjų sąrašo vietą šią įmonę iškelia didelis šiltnamio dujų kiekio išmetimas.

Per krizę mažesnis teršimas

Nors nepriklausomybės atkūrimo pradžioje nemaža dalis taršios pramonės įmonių žlugo, o kitos persitvarkė, išmetamų teršalų kiekį sumažindamos keliais kartais, vėlesniais metais šis rodiklis mažėjo gana nuosaikiai, o per ekonominį pakilimą net ėmė didėti. Nepaisant naujų aplinkosaugos technologijų diegimo, didesnį teršimą skatino kylantis vartojimas ir gamyba. Be to, smarkiai didėjo automobilių tarša. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) vyriausiojo patarėjo Liutauro Stoškaus, pastaraisiais metais tarša iš transporto sektoriaus aplenkė ilgą laiką šiuo požiūriu pirmavusį energetikos sektorių ir sudarė arti 45 proc. visų į aplinkos orą išmetamų teršalų. Pramonės tarša 2009 m. tesudarė 20 proc.

Vis dėlto ekonomikos augimo laikotarpiu stebėtą išmetamų teršalų didėjimą pristabdė atslinkusi krizė. „Pagrindinis oro teršalų emisijos sumažėjimas įvyko paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje. Šio šimtmečio pradžia pasižymėjo tolesniu silpnu emisijos mažėjimu, bet nuo 2005 m. buvo stebimas silpnas didėjimas. Jį pakoregavo ekonominė krizė: 2009 m. teršalų išmetimas sumažėjo 4 proc. ir nukrito į 2004 m. lygį“, – tvirtina L.Stoškus. Labiausiai sumažėjo tarša iš transporto sektoriaus – beveik 6,8 proc.

Sumažėjo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (ŠESD), išmetamas į atmosferą. Deja, ne tiek, kiek mažėjo BVP: Lietuvoje išmetamų į atmosferą ŠESD kiekis 2009 m. buvo 21,6 mln. t – 10 proc. mažiau nei prieš metus, o BVP sumažėjo 15 proc.

Nepaisant teigiamos tendencijos, Aplinkos apsaugos politikos centro konsultantas Romas Lenkaitis svarstė, kad ši tendencija ilgai neišsilaikys, nes vartojimas atsigaus ir įmonės vėl gamins daugiau, taigi ir išmes daugiau teršalų. Šią prognozę pagrindžia ir pirmieji praėjusių metų statistikos duomenys. Nors bendros šalies statistikos dar nėra, šimtas didžiausių CO2 išmetėjų, didžiausios pramonės ir energetikos įmonės, 2010 m. į atmosferą išleido 6,4 mln. tonų CO2, kai 2009 m. – 5,7 mln., o 2008 m. – 6,1 mln. tonų. Tiesa, pernai stebėtą padidėjimą aplinkosaugininkai sieja ne tiek su pramonės gamybos apimtimis, kiek su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, nes Lietuvos elektrinės išmetamas CO2 per metus padidėjo beveik du kartus.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Turkija imasi tarpininkavimo tarp Maskvos ir Kijevo
    Ukrainos balsas

    Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?

    2025 05 29
    Pinigai
    Lietuvoje

    Liberalai lauks Finansų ministerijos plano šešėliui mažinti  

    2025 05 29
    Danės upė
    Lietuvoje

    Baigiamos tvarkyti Danės upės pakrantės

    2025 05 29
    Linas Jonauskas | Seimo kanceliarijos nuotr.
    Lietuvoje

    L. Jonauskas ragina nuo taršos gelbėti Žibos upelį

    2025 05 29
    Lampėdžių paplūdimys
    Lietuvoje

    Kauniečius pasitinka atnaujinti paplūdimiai

    2025 05 29
    Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas" atidarymą
    Menas

    Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas” atidarymą naujose erdvėse

    2025 05 29
    Donaldas Trampas | facebook.com, Donald Trump nuotr.
    Lietuvoje

    D. Trumpas dėkoja Lietuvai už žuvusių JAV karių gelbėjimo operaciją

    2025 05 29
    Pinigai | pixabay.com, 22737298 nuotr.
    Lietuvoje

    Artėjant atostogoms – viskas, ką reikia žinoti apie atostoginius

    2025 05 29

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Rimvydas apie Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga
    • >Naivus klausimas apie Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo
    • Rimgaudas apie Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga
    • Aleksas Tarnas apie Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui
    • Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?
    • Liberalai lauks Finansų ministerijos plano šešėliui mažinti  
    • Baigiamos tvarkyti Danės upės pakrantės

    Kiti Straipsniai

    Švieslentė

    Švieslentėje – duomenys apie transporto poveikį oro taršai

    2024 12 18
    „Klaipėdos vanduo“ | klaipeda.lt nuotr.

    Klaipėdos savivaldybė imasi nemalonių kvapų problemos

    2024 12 09
    Langas | pixabay.com, Steinchen nuotr.

    Vėdinkite patalpas ir sirgsite rečiau

    2024 11 02
    Švieslentė | gamta.lt nuotr.

    Švieslentėse – duomenys apie į aplinką išmetamus teršalų kiekius

    2024 10 25
    Oro tarša | pixabay.com, Adam Malycha nuotr.

    Parengti išsamūs oro kokybės ir taršos žemėlapiai

    2024 08 27
    Aplinkosaugininkai | am.lrv.lt nuotr.

    Automobilių taršos patikra: per dvi savaites pažeidimų nenustatyta

    2024 08 23
    Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.

    Vyriausybė pritarė oro taršos mažinimo planui

    2024 07 10
    Lietuvoje pirmą kartą matuojama tikra automobilių tarša

    Seimas sušvelnino atsakomybę už automobilių taršą

    2024 06 06
    Aplinkos tarša | am.lrv.lt nuotr.

    Seimas spręs, ar švelninti atsakomybę už automobilių taršą

    2024 04 18
    Oro tarša | am.lt nuotr.

    Visoje šalyje padidėjusi oro tarša

    2024 04 02

    Skaitytojų nuomonės:

    • Rimvydas apie Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga
    • >Naivus klausimas apie Ukrainos gynybos ministras paragino Maskvą perduoti Kijevui jos pažadėtą memorandumą iki kito delegacijų susitikimo
    • Rimgaudas apie Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga
    • Aleksas Tarnas apie Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas
    • >skt. apie Universitetai pasiruošę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Valdovų rūmai buvo atstatomi kaip Lietuvos valstybingumo simbolis  (I)

    Valdovų rūmai Mokslo ir žinių dieną kviečia į nemokamas ekskursijas

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai