Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas rugpjūčio 24 d. raštu kreipėsi į Seimo narę Vidą Mariją Čigriejienę ir Seimo narį Lietuvos Sąjūdžio pirmininką Rytą Kupčinską. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos vardu prašydamas padėti greičiau atstatyti bei sutvarkyti Lietuvos savanorių, žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę 1919-1920 m., kapus Vilijos parke Kaune, kad kauniečiai ir miesto svečiai galėtų tinkamai pagerbti žuvusių Lietuvos savanorių atminimą.
2010 m. Lietuva šventė 90-ties metų (1919-1920 m.) kovų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę jubiliejų. Vien Kauno miesto savivaldybėje, buvusiose Kauno senosiose kapinėse, Vilijos parke (Juozapavičiaus pr.) gali būti palaidota apie šimtas savanorių, žuvusių 1919-1920 m. Savanorių kapų vietos ne visur tinkamai pagerbtos. Kaune, Vilijos parkelyje šiuo metu paminklas „Žuvusiems dėl Tėvynės“ su šūkiu „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ nebaigtas atstatyti, apaugęs žolėmis, teršiama žuvusiųjų atminimo vieta.
Nuo 2009 m. R.Kaminskas ne kartą kreipėsi į įvairias valdžios institucijas su siūlymais įstatymų numatyta tvarka inicijuoti sovietmečiu sunaikintų Lietuvos savanorių, žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę 1919-1920 m., kapų atstatymą ir jų nuolatinę priežiūrą. Prašymai tarpininkauti sprendžiant Lietuvos savanorių kapų sutvarkymo klausimus buvo išsiųsti Krašto apsaugos ministrei R.Juknevičienei, buvusiam Kauno miesto savivaldybės merui Andriui Kupčinskui; Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Arvydui Anušauskui, LR Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, Lietuvos Respubliko Prezidentei Daliai Grybauskaitei.
„Lietuvos savanorių kapų sutvarkymas Kaune, paminklo „Žuvusiems dėl Tėvynės“ Vilijos parke atstatymas reikalauja ir finansinių išteklių, ir atsakingų asmenų politinės valios, – sako R.Kaminskas – Saugant tautos istorinę atmintį, pagerbiant Lietuvos savanorių, žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę 1919-1920 m., atminimą, turime siekti, kad būtų atstatyti ir tinkamai prižiūrimi Lietuvos savanorių, kapai ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje”.
reikia mokytis is lenku kaip jie savo kapus tvarko,,,,mes dar daugiau turetume tai daryti…per mazai mes kovojame uz savo istorija..o todel ,kas Svietimo ministerija neleidzia nei ptriotiskumo ,nei etno mokymosi..gal tai specialiai,nes kosmopolitam gali lengviau svetimu produktu parduoti,o mes savo gedijames..
Reikia ne susirpinimą reikšt, o kapus tvarkyt
Va va – nebūkit žydų mados, kurie irgi ieško, kad kas jų gentainių kapus sutvarkytų.
taigi, taigi… “pareikšti susirūpinimą” tai viena, o sutvarkyti kapus – tai jau tegu kiti :):)
Kai kalbama apie 1919-20 metų svanaorių kapus,man kyla klausimas kas juos turi tvarkyti,kai nėra giminaičių,likusių palikuonių.Vilkaviškio rajone ,Keturvalakių kapinėse ilsisi mano giminaitis Vladas Bindokas ,buvęs tų metų savanoris. Po nepriklausomybės atkūrimo,gavo žemės,turėjo sodybą,tačiau neturėjo palikuonių. Mirė dar komunistiniais laikais ir kaip minėjau palaidotas Keturvalakiuose.Ten guli ir daugiau Bindokų giminės,o taip pat ir mano seneliai,kuriuos kasmetai po truputį tvarkau.Tačiau V.Bindodko kapą tvarkyti jau nepajėgiu dėl sveikatos amžiaus ir gyvenu Kaišiadorių rajone.Man nuvykti į Keturvalakius tokiame amžiuje ir sutvarkyti apleistus kapus nėra sveikatos.Tad norėčia sužinoti kas tokius kapus turėtų tvarkyti,juo ,labiau,kad stovi dar neblogas su užrašu ir nuotraukomis paminklėlis.Be to noriu priminti,kad prieš mirtį turintį savo turtą “sodybą” kažkam paliko,o tas palikuonis matomai nenori to kapo tvarkyti.Norėtūsi,kad to kapo tvarkymu būtų pasirūpinta,surasta buvusio turto paveldėtojas ir įpareigota bent aprauti piktžolės.Juk Jis bvuvo Lietuvos savanoris