Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Apie kapines ir akmeninį sargą

Valius Venckūnas, www.alkas.lt
2011-07-25 19:05:54
5
Apie kapines ir akmeninį sargą

Vilnius. Vasara. Karštis, dulkės ir triukšmas. Einant per gatvę įkaitusia derva kvėpuoja asfaltas, automobiliai trenkia benzinu ir pravažiuodami vis tvoksteli metaline kaitra. Labai, labai, labai norisi kuo toliau nuo visko šito dingti. Einu į Vingio parką – bet dabar kelios valandos po vidurdienio, tarp medžių tikriausiai ganysis tuzinai vaikų ir juos prižiūrinčių gimdytojų, kas garantuoja, jog ramybės nė su žiburiu nerasi.

Už įėjimo pasuku dešinėn, pro geležinius kapinių vartus, ir suprantu – iš dalies klydau, o iš dalies buvau teisus. Gal pačiame parke ir triukšminga, tačiau jo kapinaitėse vyrauja tokia ramuma, kurią mažai kur berasi. Nesigirdi gatvės ūžesio, tik tyliai ošia medžiai. Bet visgi žmonių čia daug, kas vedžioja šunis, kas bėgioja, o kas daro ir tai, ir tai. Paskutinį kartą šioje vietoje buvau žiemą, tada įėjimo neradau ir teko per tvorą ropštis – pasirodo, ir dabar nemažai kas taip daro, labai jau patogus į parko centrą vedantis takas, kurį kerta dviejų geležies skersinių tvorelė. Nepasikeitė nei jis, nei eilės pilkų marmurinių paminklų. Skulptūra irgi nepasikeitė, stovi kur stovėjusi, tik dabar ją aplipo krūvelė rūkančių paauglių.

Aplinka alsuoja ramybe, ypač jei nesimato žmonių

Pirmieji laidojimai čia prasidėjo amžių glūdumoje, tikriausiai anksčiau, nei besiplečiančio Vilniaus vakarinė dalis palietė upės kilpą ir persirito į kitą jos pusę. Per 1710-ųjų marą ši vieta jau buvo žinoma kaip Jėzuitų kapinės ir naudojama pagal paskirtį, o šiek tiek vėliau joje koplytėlę pasistatė ir savo žmoną pasilaidojo pirmasis Vilniaus karinis gubernatorius. Tą koplyčią rasti galima ir dabar – užrakintą, apsilaupiusią. Prieš dešimtmetį, tvarkant kapines, jai matyt pritrūko lėšų.

Koplytėlė stovi pietvakarinėje kapinaičių dalyje, prie įėjimo, kuriuo palyginus nedaug kas naudojasi. Aplink ją – pirmo pasaulinio karo aukų kapai, daugiausiai vokiečių, rusų bei turkų. Šalia tįsta kapinių alėja, kurios viduryje pastatytas centrinis paminklas – didelis marmurinis kryžius – o pačiam gale, pusapvalėj aikštelėj, miega liūtas. Dėl jo tą dieną ir ėjau į Vingio parką. Vaizdas vienu metu įspūdingas ir nuviliantis: milžiniškas akmeninis žvėris, sustingęs dormant pozoje, padėjęs galvą ant letenų ir, rodos, šnarpščiantis it mažas kačiukas. Nugara be ceremonijų atsukta pro medžius boluojančiai Žvėryno panoramai, akyse didinga ramybė ir ramus didingumas. Tačiau liūto šonus darko gilūs randai. Skulptūra sudurstyta iš akmeninių blokų, kurių kraštai smarkiai aptrupėję, nuskaldyti, kai kur į tokią žaizdą galima ne tik pirštą, bet ir visą plaštaką įkišti.

Šiuos ženklus paliko sovietmetis. 1948-aisiais, valdžios įsakymu, naikinant kapines paminklas ištvėrė didžiausią pažeminimą, kokį tik jam galima skirti – akmeninis milžinas buvo tiesiog išardytas, užkastas ir pamirštas. Pamirštas taip stipriai, kad kai po daugiau nei pusės amžiaus jį netyčia kažkas rado, nebuvo aišku, kur liūtą pastatyti.

„Pasaulinių karų didvyriams“

Tą patvirtina marmurinė lentelė, gulinti žemėje prie žvėries – „Paminklas buvo atrastas statybos darbų metu ir laikinai pastatytas šioje vietoje“, skelbia ji. Šalia randu tą patį užrašą vokiečių kalba. Ir ne šiaip sau. Iškiliausią savo istorijos laikotarpį Vingio parko kapinaitės išgyveno pirmojo pasaulinio karo metais, būtent per vokiečių okupaciją. Frontui persiritus per Lietuvą čia imti laidoti kariai, lygiomis eilėmis išsirikiavo mediniai kryžiai, iki karo pabaigos jų atsirado virš dviejų tūkstančių. Privačiose kolekcijose yra išlikusios kelios 1916 metų nuotraukos, rodančios, kaip gerai ši vieta buvo prižiūrima. Tačiau „Miegančio liūto“ jose dar nėra: paminklas atsirado 1917-aisiais, išdygo lyg iš po žemių, ir iškart buvo priimtas kapinių sargybon, kadangi būtent tokį vaidmenį autoriai jam ir skyrė – kompleksas, į kurį įsiliejo skulptūra, privalėjo atspindėti po žeme gulinčių žmonių herojiškumą, o kas gi geriau simbolizuoja nurimusią jėgą, jei ne liūtas – kilnios galios įkūnijimas – taikiai užmigęs ant karių palaikus slepiančios žemės.

Daug kas vis dar lieka neaišku. Nepavyko aptikti jokių žinių apie „Miegančio liūto“ autorių, pastatymo aplinkybes ar progą. O dabar pats žvėries buvimas šioje vietoje atrodo kiek keistai – didinga skulptūra nekaip dera su minimalistiškais, stačių kampų marmuriniais kryželiais, ir jei atidžiai pažiūrėti iš šalies – prie pavienių pušų, parko ramybės bei savitos kapų atmosferos netinka būtent pastarieji. Ar kaip tik todėl akmeninėje lentelėje prie liūto ir įrašytas tas žodis – „laikinai“?

Kartais kapinės tampa bėgimo takeliu

2001-aisiais, kai kapinių tvarkymo metu skulptūra buvo rasta, ją ruoštasi įtraukti į kilnojamojo kultūros paveldo registrą, tačiau svarstymas baigėsi nutarimu susilaikyti nuo tokio žingsnio. Prieinu prie liūto galvos, pakrapštau ant karčių išdygusį samanų kuokštelį. Taip, sunkoka šį gyvūną pavadinti kilnojamu – ne tiek dėl monumentalumo, nepajudinamumo įspūdžio, kurį sukelia dideli akmens luitai, kiek jų darnos su žeme, ant kurių yra padėti. Per dešimt metų gulėjimo šioje aikštelėje žvėris smarkiai įaugo į aplinką, lyg atsigriebdamas už tremtyje po žeme praleistą laiką.

Tai, kad kapines dažniausiai lanko šunų vedžiotojai, nesunku pastebėti

Jei kas nors lankėsi čia sovietmečiu, dabar vietos, be abejo, neatpažins. Gerai tai ar blogai – galima diskutuoti, tačiau penkto dešimtmečio pabaigoje tvarkingas ir didingas memorialas pirmo pasaulinio karo aukoms buvo paverstas vaikų žaidimų aikštele su spalvingomis sūpynėmis ir karuselėmis. Visa kapinių teritorija – išlyginta, pertvarkyta, o bet koks didesnis objektas užkastas čia pat. Kartu užkasti ir prisiminimai apie tikrąją šios vietos istoriją. Beje, ant vienos iš čia pastatytų karuselių aštunto dešimtmečio pabaigoje net nufilmuotos kelios filmo vaikams „Elektroniko nuotykiai“ minutės.

Apie pramogų aikštelę, pastatytą ant karių kaulų, prisiminta tik prabėgus keletui metų po nepriklausomybės atgavimo. 1995-aisiais kapinės paskelbtos bendrosiomis, į jas imti vežti bei laidoti vokiečių karių palaikai iš visos Lietuvos, ir per porą metų įvairių fondų bei draugijų lėšomis kapinaitės buvo sutvarkytos. Tada darbininkai ir rado „Miegantį liūtą“ kartu su keliomis lentelėmis, vokiečių kalba skelbiančiomis, jog jis skirtas pasaulinio karo didvyriams.

Gilūs randai šonuose - sovietmečio palikimas

Dabar kapines prižiūri Vokietijos karių draugija „Roter Adler“, jos padalintos į dvi dalis – senąsias, su pirmojo pasaulinio karo kapais ir naująsias, su antrojo. Vasaromis maršrutą pro šią vietą dažnokai nusitiesia pabėgioti susiruošę sveikuoliai, juos skaičiumi lenkia tik šunų vedžiotojai – šie nesidrovėdami nuolat laipioja per tvorą ir apsimeta nepastebintys, kai jų augintiniai pakelia koją prie antkapio. Kol šilta, prie liūto ar ant jo dažnai galima pastebėti besiglėbesčiuojančią porelę ar keletą paauglių su alumi. Žiemomis skulptūra lieka vieniša, paspaudus šaltukui ją padengia ledo plutelė, o kas rudenį vėjas nuo akmeninės nugaros nupučia lapus. Tik mėlynais dažais užpurkštas taškas – kažkokio tepliotojo nebaigtas bandymas įsiamžinti – žymi jos priklausomybę nuo žmonių, ir jei to taško nebūtų, prieitum, žmogus, ir pagalvotum – ne iš šio pasaulio atsirado „Miegantis liūtas“. Kryželiai – iš šio, pušys – gal būt irgi, o va liūtas – kažkas kito, kažkas išdygusio šioje vietoje tam, kad būtų saugojama jos ramybė.

Prisiminiau mintį, kilusią dar žiemą, kai pirmąkart čia apsilankiau. Jei kažkam ateis į galvą iškelti liūtą iš kapinių, nes nušiurusi skulptūra netinka į kompaniją pedantiškai pievelei ir idealiai simetriškiems kryžiams, vokiečiai turėtų teisę surengti ne prastesnį ažiotažą nei tas su paminklu nežinomam kariui Estijoje. Ko gero, juos palaikyčiau.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Stebulė says:
    12 metų ago

    ai, šitas tai tobulas 😀

    Atsakyti
  2. Daiva says:
    12 metų ago

    Labai įdomiai ir nuoširdžiai parašyta. Teks aplankyti Miegantį liūtą.

    Atsakyti
  3. Jonas Vaiškūnas says:
    12 metų ago

    Ir man labai patiko. Paslaptinga.

    Atsakyti
  4. rasa says:
    12 metų ago

    daug kartu buvau prie sito liuto tai yra kazkas didingo ir raminancio bet kartu ir paslaptingo.kas gi autorius ir kas gi vistik po viso tuo slepiasi? gimiau sovietu lakais supausi ten ir niekad negalvojau budama vaikas kas ten yra-dabar tikrai butu idomu viska suzino!!!!

    Atsakyti
  5. gal says:
    10 metų ago

    bet 5-tam dešimtmetyje šioje vietoje žaidimų aikštelės nebuvo, ji atsirado 8-tam dešimtmetyje ir šokiravo tuos, kurie žinojo tą vietą. Buvo kapinaitės, sakydavo, kad tai I pas. karo vokiečių kapinės. Augo eilėmis tujos. Atrodo, kad ten dar buvo elnio skulptura.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Autobusas | S. Žiūros nuotr.

Naujo bilietų žymėjimo Vilniuje nebus

2023 03 29
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Eglutės | vilnius.lt nuotr.

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Vilniečio kortelė | S. Žiūros nuotr.

Vilniuje diegiama nauja e. bilieto sistema

2023 03 24
Dronas | Alkas.lt nuotr.

Vilniaus padangėje – daugiau bepiločių

2023 03 23
Mokykla | S. Žiūros nuotr.

Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31

2023 03 20
Automobilių statymas | S. Žiūros nuotr.

Vilniuje keičiami automobilių stovėjimo nuostatai

2023 03 10
Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Vilniuje ir Kaune mažėja šilumos kainos

2023 03 10
Medžiai | vilnius.lt nuotr.

Vilnius nori didinti įkainį už šalinamus medžius

2023 03 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Apsilankant pas gydytoją – daugiau paslaugų

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai
  • Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų
  • Į orą išmetama vis dar daug teršalų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Naujo bilietų žymėjimo Vilniuje nebus

by Ditė Česėkaitė
2023 03 29
0
Autobusas | S. Žiūros nuotr.

Reaguojant į Vilniaus gyventojų išreikštą nuomonę apie būsimus pokyčius, JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos) praneša, kad nauja bilieto žymėjimo sistema kas...

Skaityti toliau

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

by Ditė Česėkaitė
2023 03 26
0
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.

Vilniaus savivaldybė artėjantį želdinimo sezoną planuoja pasodinti apie 4 tūkst. medžių ir 40 tūkst. krūmų. Dar dešimtis tūkstančių medžių miestui...

Skaityti toliau

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

by Ditė Česėkaitė
2023 03 25
0
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.

Iki vasaros Vilniaus gatvėse ir miesto erdvėse bus įrengta tūkstantis naujų suoliukų. „Miesto gyvenimas verda gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose. Stengiamės,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Lietuvos įmonė sukūrė unikalų robotą-reklamos stendą (video)

Lietuvos įmonė sukūrė unikalų robotą-reklamos stendą (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai