Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. Šalčininkų istorijos pradžia – laisvės kovos

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2011 07 02 01:33
10
Šalčininkų herbas

Šalčininkų herbas

Šalčininkų herbas
Šalčininkų herbas

Pirmą kartą Šalčininkai istorijos puslapiuose pasirodė lygiai prieš 700 metų, kovų su kryžiuočiais metu. 1311 m. liepos 2 d. į Šalčininkų valsčių įsiveržę kryžiuočiai sudegino čia tris pilis. Tai buvo pirmasis Šalčininkų paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose ir pirmasis Prūsijos kryžiuočių įsiveržimas į patį Lietuvos valstybės centrą.

Tuo metu Vokiečių ordinas ypatingai suintensyvino savo puolimą Pabaltijyje. Tam jis turėjo rimtų priežasčių.

Vokiečių ordinas buvo galinga Europos mastu veikianti karinė vienuolių riterių organizacija. Ordinas buvo įkurtas 1199 m. Palestinoje ir beveik šimtmetį jo didysis magistras ten ir rezidavo – kryžininkų gerai įtvirtintame Akono (arba Akros) mieste. Ten pat veikė ir kiti panašūs ordinai bei Jeruzalės karalystės pajėgos, taigi Vokiečių ordinas čia nebuvo vienvaldis padėties šeimininkas, kokiu jis vėliau tapo Prūsijoje, pradėjęs jos nukariavimą. Tačiau 1291 m. Akoną – paskutinį kryžininkų atramos punktą Palestinoje – užėmė musulmonai, ir visi kryžininkai drauge su vienuolių riterių ordinais neteko savo pagrindinės misijos erdvės Šventojoje žemėje ir turėjo bėgti į Europą.

Vokiečių ordino bendražygius iš Tamplierių ordino netrukus ištiko tragiškas likimas. Jų didysis magistras perkėlė savo rezidenciją į Prancūziją, tačiau karingų vienuolių galia ir savarankiškumas nepatiko Prancūzijos karaliui Pilypui IV Gražiajam. 1307 m. spalio 13 d. karaliaus įsakymu visoje Prancūzijos karalystėje vienu metu buvo suimti Tamplierių ordino nariai. Apkaltinti Kristaus išsižadėjimu šio vienuolių riterių ordino nariai buvo tardomi, kankinami, verčiami prisipažinti. Galiausiai 1312 m. balandžio 5 d. bule popiežius Klemensas V Ordiną panaikino, o dar po dviejų metų paskutinysis Tamplierių ordino didysis magistras Žakas de Molė buvo sudegintas ant laužo, kaip neatgailaujantis eretikas.

Kiti du didieji vienuolių riterių ordinai, vykstant tamplierių teismo procesui, suskubo įsitvirtinti savo susikurtose valstybėse. Vokiečių ordino didysis magistras 1309 m. savo rezidenciją iš Venecijos perkėlė į Marienburgą Prūsijoje. Hospitalierių (arba Joanitų, dabar – Maltos) ordinas, kurio vadovybė po 1291 m. buvo prisiglaudusi Kipro karalystėje, 1309 m. užkariavo Rodo salą ir taip pat sukūrė joje savo valstybę. Nepasiekiami savo valstybėse šie ordinai pergyveno kritišką laikotarpį, ir iki šiol sėkmingai gyvuoja kaip katalikų vienuolių ordinai, tiesa, jau atsisakę savo karinių funkcijų.

Būtent su sprendimu perkelti didžiojo magistro rezidenciją į Prūsiją bei pablogėjusia tarptautine Ordino padėtimi ir susijusi suintensyvėjusi kryžiuočių karinė veikla. Jie veikė beatodairiškai: savo ginklą atgręžė net prieš krikščionišką Lenkiją, kurios kunigaikščiai anksčiau pasikvietė ir rėmė Vokiečių ordino riterius. 1309 m. kryžiuočiai užėmė Rytų Pamarį, kuris buvo įjungtas į jų valdomos Prūsijos sudėtį.

Kryžiuočių siekis žūtbūt sustiprinti savo valstybę nebuvo nulemtas vien tik teorinės baimės, kad juos gali ištikti tamplierių likimas. Lietuvos valdovas Vytenis 1298 m. sudarė sąjungą su Rygos miestu ir arkivyskupu, kuriam teoriškai buvo pavaldi visa bažnytinė organizacija Prūsijoje ir Livonijoje. Rygos arkivyskupas tapo pavojingu Vokiečių ordino priešininku. Jis palaikė gerus santykius su popiežiumi, ir drauge su Rygos miestiečiais ruošė prieš Vokiečių ordiną panašią į tamplierių bylą. Vokiečių ordinas buvo kaltinamas įvairiomis erezijomis, tame tarpe sąmoningu Mindaugo krikšto sužlugdymu. 1312 m. į Livoniją atvykęs popiežiaus legatas Pranciškus Molianietis kruopščiai surinko liudijimus prieš Vokiečių ordiną ir paskelbė jam interdiktą, kuris, tiesa, kitais metais buvo atšauktas.

Ginklu remiamas rygiečių prieš Vokiečių ordiną intensyviai kovojo Lietuvos valdovas Vytenis. Tiesa, 1311 m. balandį Prūsijoje įvykusiame Voplaukio mūšyje jis patyrė pralaimėjimą. Vokiečių ordinas skubėjo perimti iniciatyvą, todėl 1311 m. vasarą ir nusprendė pirmą kartą įsiveržti į patį Lietuvos valstybės centrą. Simboliška, kad Vokiečių ordino žygis į Šalčininkų žemę įvyko likus mažiau kaip metams iki Tamplierių ordino panaikinimo ir popiežiaus legato Pranciškaus Molianiečio atvykimo į Rygą rinkti įkalčių prieš Vokiečių ordiną.

Žygiui buvo sutelkta didžiulė kariuomenė, kuriai vadovavo net 150 Ordino riterių – nedaug mažiau, nei Ordinui po šimtmečio pavyko sutelkti į Žalgirio mūšį (ten jų, manoma, buvo apie 213). Ordino kronikininkas aiškiai įvardina žygio tikslą – „valsčių, vardu Šalčininkai“ (territorium dictum Salsenickam). To meto vokiečių kalboje nebuvo garso „š“, todėl Šalčininkų vardą jie užrašė „Salsenicke“.

Taigi, Ordino didysis maršalas Henrikas iš Plockės pro Gardiną įsiveržė gilyn į Lietuvą ir pasiekė Šalčininkų „teritoriją“, kur, kaip pažymi Petras Dusburgietis, „niekad dar nebuvo pasirodžiusi krikščionių kariuomenė“. Kronikininkas taip pat nurodo, kad liepos 2 d. kryžiuočiai degino ir plėšė Šalčininkų valsčių ir sudegino jame tris pilis. Buvo paimta daug grobio ir 700 belaisvių, o „kiek jie ten jų nukovė, vienas dievas bežino“.

Gaila, kad Petras Dusburgietis nepaminėjo trijų sunaikintų pilių pavadinimų. Pačiuose Šalčininkuose ar šalia jų piliakalnių nežinoma, tad Šalčininkų pilies, matyt, nebuvo, ji ir nėra minima. Tačiau trijų pilių paminėjimas rodo, kad Šalčininkų valsčius vis dėlto buvo neblogai įtvirtintas. Kaip į galimas tų pilių vietas žvilgsnis krypsta į maždaug tuo laikotarpiu datuotinus Valakavičių, Tetervinų, Turgelių, Kurmelionių piliakalnius. Galbūt aiškesnį atsakymą kada nors duos archeologiniai tyrinėjimai, kurie turėtų atskleisti pilies sunaikinimo pėdsakus. Tačiau pats trijų pilių sunaikinimo faktas dar kartą paliudija neeilinį žygio mastą, nes tiek pilių vieno žygio metu buvo ne taip jau dažnai paimama.

Apskritai pirmasis Šalčininkų istorijos puslapis, nors susijęs ir su nelinksmais įvykiais, bet kartu yra garbingas kovos krikštas. Šalčininkų krašto gyventojai buvo užklupti netikėtai pasirodžiusio žymiai gausesnio priešo, kurio kariuomenę, kaip sakyta, galima lyginti net su ta, su kuria buvo susikauta Žalgirio mūšio laukuose. Tai buvo į kampą užspeistų kryžiuočių, kuriems tuo metu grėsė popiežiaus pasmerkimas, desperatiškas puolimas, siekiant išplėsti savo valdžią ir galią. Galią, kurios jiems reikėjo, norint išsilaikyti, net jei katalikiškoji Europa būtų nuo jų nusigręžusi, o tai tuo metu atrodė tikėtina. Tačiau nepaisant sudegintų pilių ir paimtų belaisvių, kryžiuočiai kelis dešimtmečius po to nebekartojo žygių šia kryptimi. O tai reiškia, kad jie susidūrė su atkakliu pasipriešinimu ir nesugebėjo pralaužti gynybinės Lietuvos linijos Šalčininkų krašte.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė
  2. Prūsų kraujo paveldėtojai

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    Ką besakysi, tai – jėzuitinė padlų religija.

    Kazys Saudargas knygoje “Auka” prieš vienuolika metų jau pirmuosiuose puslapiuose rašė:
    Krikščionybė, primityvios religinės žydų sektos atmaina, atėjo iš Nazareto per Romą ir Krokuvą į Lietuvą prieš šešis šimtus metų, žiauriosios inkvizicijos laikais, ir pasiūlė protėviams pasirinkti krikščionybę ar žūtį.
    Tokia buvo netikro ir svetimo dievo mums atnešta malonė.
    Per tas nedalios dienas tauta prarado savo dvasinę laisvę ir savarankiškumą. Ji buvo paruošta nutautėjimui. Prisidengusi ta klasta “Polska Wiara” pasiglemžė trečdalį mūsų tautos.
    Kas atlygins tą sunkią skriaudą? Niekas, jei mes patys nesusiprasime atsikratyti grandinių, uždėtų ant mūsų tautos sąžinės ir būdo.

    Jei šiandien LT padlinė božnyca atsiskirtų nuo padlinės Romos Vatikano – ar ji taptų tautine?

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    Pasitaisau:
    Ne padlinės Romos, o padlinio Vatikano…

    Atsakyti
  3. Arvydas says:
    10 m. ago

    Bent jau vienas dalykas aiškus, švenčiame užkariautojų šventes…. Gal reikėtų V. Rutkauskui organizuoti teisinį procesą, prieš Vatikano valstybę, krikščionių partijas, nes jos negali būti tikėjimo partijos / turėtų prieš akis turėti, vieno pagonio Možės dekalogą /jei Vatikanas ir krikščionių partijos kovoja prieš savo pagrindinę doktriną, tai kaip juos vadinti jei ne Uždara Akcine Bendrove ” Božnyca ” Be to vykdoma niveliacijos , ir dvasinės kultūros naikinimą. V. Landsbergis-Žemkalnis pareikalavo iš rusų kompensacijos už sovietų genocidą, kodėl nepareikalauti iš Vatikano ?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Jo – Vatikanui sąskaita būtų žymiai didesnė. 🙂

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 m. ago

        Papildau apie sąskaitas: gera mintis – reikia visiems, kurie kada nors yra ką tai blogo padarę Lietuvai, išsiuntinėti sąskaitas.
        Pvz., žydų organizacijoms, Lenkijai, Vatikanui, Vokietijai, Rasiejai ir t.t.
        Sąskaitų sudarymas turėtų praktinę reikšmę: pvz., kokia nors Lenkija pradeda mums vepezoti kažkokias pretenzijas. Tuojau pakeliame sąskaitą ir sakome: ponuliai, jūs mums skolingi tiek ir tiek. Po to, kada žalą atlyginsite, tada galėsime aptarti ir kitus reikalus.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          10 m. ago

          Tai tik svajonės. Teisiškai aš irgi esu bejėgis, labiau – “poetas”. Kažkada nemokamai padėjo Kęstutis Čilinskas…

          Turėtų susiburti istorikų, teisininkų būrelis…

          Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 m. ago

      Kaip tik į teismą kreipsiuos (antradienį pas advokatą eisiu, kad motyvuotai ir teisiškai surašyti)-dėl to, kad sekmadieniais Kaune Vilijampolės božnyca, netolimais kurios gyvenu, varpais skambina.
      Dar laukiu iš kryžiuočių arkliavyskupijos atsakymo.

      Rašote: “Bent jau vienas dalykas aiškus, švenčiame užkariautojų šventes….”… – Arvydai, parašyk į PETICIJOS LT, arba bent padėk suformuluoti tekstą…

      vilmantasrutkauskas@yahoo.com

      Atsakyti
  4. Arvydas says:
    10 m. ago

    Vilmantui Rutkauskui.Nežinau ar mano elektroninį adresą mato J.vaiškūnas, bet žinot žino.Bet kokį pareiškimą surašyti, reikia kreiptis į teisininką, advokatas geriausia tiktų, bet visur reikalingi pinigai.arba kokia nors partija.

    Atsakyti
  5. Alvydas Butkus says:
    10 m. ago

    Tomas dar kartą priminė autentišką (kad ir lotynizuotą) Šalčininkų (Šalčinykų) vietovardį. Ši forma “Salsenicke” yra geras atsvaras lenkų kliedesiams apie “od wieków polskus” Solečnikus, kurių iškraipytą vardą jie sieja su esą čia kasta druska. Kronikose minimi “Salsenicke” tegu ir toliau bei dažniau bado jiems akis! Be to, tai būtų dar vienas kontrargumentas prieš Gėlūno et Co. rengiamą tautinių mažumų įstatymą, kuriuo numatoma net Lietuvos vietovardžius (sic!) leisti rašyti lenkiškai.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Gerai pastebėta.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
Mitingas „Vasario 16-oji: už mano ir Tavo konstitucines Žmogaus teises!“, Vilnius, Lukiškių aikštė, 2021 m. vasario 16 d. | T. Baranausko nuotr.

T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji

2021 02 16
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Pokarvių mūšiui – 760

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)

2020 12 28
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Paskutinė Kęstučio kova ir mirtis (video)

2020 12 26
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Patrankos ir derybos dėl krikšto – du Kęstučio ginklai (video)

2020 12 23
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Strėvos mūšis ir krizė Lietuvoje (Kęstučio ir Algirdo nesutarimai) (video)

2020 12 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą

2021 03 01
Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
Gamta ir žmogus

Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine

2021 03 01
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Lietuvoje

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
Oro uostas | sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimą dėl COVID-19 keliautojai jau gali atlikti prie Vilniaus oro uosto

2021 03 01
Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai
Lietuvoje

Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai

2021 03 01
Kodėl Lietuvos paaugliai fiziškai neaktyvūs?
Lietuvoje

Sveikatingumo klubai prašo atlyginti negautas pajamas

2021 03 01
Koronavirusas, testas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: rengiami padidinti tyrimų dėl koronaviruso mastą

2021 03 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises
  • Raimis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Rinkimų sistema apie A. Sabaliauskas. Ar galime leisti rinkimuose į Seimą dalyvauti valstybės priešams?
  • Ar nesiliausite apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
  • Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
  • Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1758; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1094; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 785; komentarų: 19
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 781; komentarų: 46
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 724; komentarų: 10
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 650; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
9
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

Praėjusią vasarą, kai dar dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, buvo svarstomas vienos Lenkijos įstaigos pageidavimas paimti iš...

Skaityti toliau

T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji

by Tomas Baranauskas
2021 02 16
9
Mitingas „Vasario 16-oji: už mano ir Tavo konstitucines Žmogaus teises!“, Vilnius, Lukiškių aikštė, 2021 m. vasario 16 d. | T. Baranausko nuotr.

Istoriko Tomo Baranausko kalba, pasakyta 2021 m. vasario 16 d. mitinge „Vasario 16-oji: už mano ir Tavo konstitucines Žmogaus teises!“...

Skaityti toliau

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 08
26
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Apie Romuvą Prūsijoje Daugeliui girdėta Prūsijoje gyvavusi Romuva arba Romovė – to meto baltų pagrindinė šventove ir žynio – krivių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises
  • Raimis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Rinkimų sistema apie A. Sabaliauskas. Ar galime leisti rinkimuose į Seimą dalyvauti valstybės priešams?
  • Ar nesiliausite apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • AR NEKYLA ĮTARIMAS, jog apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Kitas straipsnis

„Broliai“ Varėnoje – atidengė paminklinį akmenį partizanui Dzūkui (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai