Vakar Vilniuje prie Seimo, prie Vyriausybės, Vinco Kudirkos aikštėje, su vėliavomis ir plakatais vilniečiai paminėjo didžiausią XX a. technologijos katastrofą – Černobylio atominės elektrinės sprogimą, pagerbė jos aukų atminimą.
Aikštėse dominavo jaunimas, apie tragediją žinantis tik iš pasakojimų, filmuotų vaizdų. Gal iš pažįstamų, artimųjų, nukentėjusių nuo „taikaus atomo“, jau mirusių arba sunkiai sergančių. Tik šiomis dienomis, po 25-erių metų, pirmą kartą visi – ir seni, ir jauni – galėjome matyti televizijos ekrane tą sunkiai išmatuojamą nelaimę, kruopščiai slėptą, vis dar slepiamą ir tebesitęsiančią iki šių dienų.
Tik po 25-erių metų šiek tiek daugiau mums parodyta, kaip buvo iš tiesų. Ir tai tik dėl to, kad jau turime Fukušimą – naują „taikaus atomo“ tragediją, kurią po 25-erių metų irgi minėsime ir gal tik tada sužinosime naujų, šiandien nežinomų šiurpių faktų.
Jauniems žmonėms, nemačiusiems Černobylio tragedijos, vyresnioji karta ketina padovanoti naujų fukušimų, tik žymiai arčiau jų namų: Visagine, Astravoje (Baltarusija), Nemane (Kaliningrado sr., Rusija), gal Lenkijoje…
Džiugu, kad jaunimas ima suprasti: „Branduolinė energija nuo savo gyvavimo pradžios yra lydima nesibaigiančiomis avarijomis branduoliniuose objektuose visame pasaulyje. Didžiausios iš jų – Chalk River (Kanada), Majak ir Kyštym (TSRS), Three Mile Island (JAV), Černobylis (Ukraina). Besitęsianti tragedija Fukushimos Daiiči AE Japonijoje mus perspėja, kad branduolinių avarijų neįmanoma išvengti, paprastai jos kyla dėl žmonių klaidų, elektros energijos tiekimo sutrikimų, stichinių nelaimių ir t.t.“.
Prie Seimo, Vyriausybės jaunimas atominių elektrinių gerbėjams sako: ačiū, nereikia! Džiugu, kad jaunimas darosi aktyvesnis, išeina į gatves. Jiems teks srėbti būsimas Visagino, Astravo, Nemano„“taikaus atomo“ neišvengiamas avarijas ir nuodingas atliekas. Gal dėl to nei prie Seimo, nei prie Vyriausybės vyresniųjų vilniečių beveik nebuvo? Vienas kitas. Jiems nerūpi vaikaičių ir provaikaičių ateitis? O jeigu rūpi, tai kur daugiatūkstantiniai protesto mitingai – ir jaunų, ir senų drauge?! Ko laukiame?! Kol Kremliaus neūžaugos įgyvendins savo žvėriškus planus – išnaikinti lietuvių tautą! Užteršti Nerį, Nemuną, Baltiją! Tada protestuosime, kai “taikusis atomas” bus jau nesustabdomas?
„Kreipimosi dėl branduolinio saugumo ir Lietuvos energetikos ateities“, perskaityto jaunimo protesto mitinge ir įteikto Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei, ištrauka:„“Oficialiais duomenimis Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst kv. km, o visoje Europoje 3,9 mln. kv. km. Nuo Černobylio katastrofos nukentėjo apie 5 mln. žmonių. Radioaktyviaisiais nuklidais buvo užteršta apie 5 tūkst. gyvenviečių Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje. Dauguma yra užterštos iki šiol. Radioaktyvaus apšvitinimo pasekmes sveikatai tebejaučia šimtai tūkstančių žmonių, atsidūrusių užterštose teritorijose ir 800 tūkst. katastrofos pasekmių likvidatorių, kurių septyni tūkstančiai buvo iš Lietuvos. Dauguma jų be laiko išėjo amžino poilsio, gyvieji kenčia nuo ligų ir užmaršties“.
Jums to dar maža?! Kai buvome gyvu žiedu apjuosę Ignalinos atominę, iš Briuselio mus ramino: „Garbės žodis, nesprogs“. Sprogo! Civilizuočiausioje šalyje! Dabar tą patį girdime iš Kremliaus: mūsų elektrinės bus tobuliausios pasaulyje. Ačiū, tobulai jūs mokate tik okupuoti, griauti ir naikinti. Jums negaila nei Žemės, nei žmonių.
Vytauto Visocko nuotraukos
Buvau, už branduolinę energetiką, bet šiuo metu manau, kad ji yra ekonomiškai nenaudinga. Nekalbant jau apie ekologiją.