www.alkas.lt
Kiekviena šeima savo mažyliui nori paties geriausio, todėl dažnai ikimokyklinukus auginantys tėvai laužo galvą, kas jų mažyliui geriau – ugdymas darželyje ar rami, saugi vaikystė namie, kur jį prižiūrės mylintys tėvai, seneliai ar atsakinga auklė. Buvimas namuose gali būti labai prasmingas, tačiau vaikų psichologai ragina net ir kukliausius ir uždariausius mažylius leisti į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, kur jų raidą užtikrins specialistai ir kitų mažylių būrys.
Dėl šios priežasties Europos Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą užtikrinti ne mažiau kaip 95 proc. 4 metų amžiaus ir vyresnių vaikų ugdymą ir priežiūrą per visą laikotarpį iki privalomojo mokslo pradžios. Šiuo metu lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas vaikų vidurkis ES yra 92,3 proc., bet nemažai šalių šis rodiklis gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, Lietuvos rodiklis yra 77,8, Latvijos – 88,9, Estijos – 95,1, o Lenkijos – tik 67,5. Naujausiais duomenimis, beveik 95 tūkstančiai mažylių lanko vieną iš 626 Lietuvoje esančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o ikimokyklinio amžiaus vaikų (2–6 metų) Lietuvoje 2010 metų pabaigoje buvo daugiau nei 102 tūkstančiai.
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos Gražinos Šeibokienės teigimu, tėvų sprendimas neleisti vaikų į darželį yra nulemtas kelių priežasčių. „Visų pirma įtakos turi valstybės politika, vykdyta Lietuvai atgavus nepriklausomybę: buvo formuojama nuostata, kad pagrindinis vaiko ugdytojas iki mokyklos yra šeima, net siūlyta motinoms už vaikų auginimą skaičiuoti darbo stažą. Tuo metu viena po kitos buvo uždarinėjamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o to pasekmes jaučiame iki šiol – darželiai labai nevienodai pasiskirstę po Lietuvą, pvz., kaimo vietovėse jų beveik nėra“, – kalbėjo G. Šeibokienė.
Situacija gerėja
Jeigu technines ir finansines problemas – nevienodą lėšų pasiskirstymą savivaldybėse, nedarbo mažinimą – galima spręsti valstybės mastu, tai pakeisti žmonių požiūrį gerokai sunkiau. Ukmergėje pakalbinome keletą jaunų, namuose savo atžalas ugdančių mamų, kas lėmė tokį jų pasirinkimą. Moterys vienbalsiai sakė, kad bijo dėl savo vaikų, nepasitiki darželiais – ne paslaptis, kad darželyje ypač paprasta pasigauti ligą, be to, dėl finansavimo stokos kenčia ir vaikučių maitinimo racionas, ir darželio patalpų bei baldų grožis.
„Rokas yra labai uždaras vaikas, kiekvieną rytą keldavomės su ašaromis. Nusprendžiau, kad nenoriu traumuoti savo vaiko – namuose ir piešiame, ir lipdome, mokomės skaičių, raidelių. Rokas viską moka ne prasčiau nei kiti bendraamžiai“, – pasakojo ketverių metų sūnų auginanti Raimonda. Jai antrino ir trejų metukų Kotrynos mama Auksė: „Jeigu galiu skirti savo vaikui laiko, kodėl gi skubėti į darželį?“.
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja G. Šeibokienė tikisi, kad jau artimiausiu metu situacija pasikeis. „Nuo šių metų sausio 1 dienos įvestas ikimokyklinuko krepšelis turėtų bent iš dalies išspręsti nevienodo lėšų pasiskirstymo problemas, o ES struktūrinių fondų lėšomis vykdomi projektai, kurių metu renovuojami darželiai ir gerinama pedagogų ir kitų švietimo specialistų kvalifikacija turėtų padėti išsivaduoti iš šiuo metu vyraujančių stereotipų“, – sakė G. Šeibokienė. Mažylių ugdymo įvairovę ir sveiką konkurenciją tarp ikimokyklinių ugdymo įstaigų turėtų pakurstyti ir vienas po kito besikuriantys privatūs darželiai, ir naujame Švietimo įstatyme užtikrinta galimybė kiekvienai ugdymo įstaigai pačiai rengti ugdymo programą.
Vaikų darželis – tramplinas į savarankiškumą
Jonavos mokykloje–darželyje „Bitutė“ dirbanti psichologė Jovita Kiežė yra įsitikinusi, kad mažylis vaikų darželyje įgauna daugiau įgūdžių nei namuose. „Galbūt tėvams atrodo, kad būdamas namuose mažylis išmoks daugiau, tačiau bendravimas su mylinčiais tėvais ir vienu ar keliais broliais ir seserimis jokiais būdais neatstoja tos patirties, kurią darželinukas kasdien gauna būdamas su bendraamžiais. Kai vaikas, nelankęs darželio, iš karto ateina į pirmąją mokyklos klasę, jį galima būtų palyginti su augalu, kuris šešis metus buvo augintas šiltnamyje, o paskui staiga persodinamas į daržą, kur kartais pūsteli žvarbesnis vėjas“, – vaizdingai situaciją nušvietė J. Kiežė.
Psichologė pripažįsta, jog tėvams gali pasirodyti, jog darželyje vaikas negauna pakankamai dėmesio. „Iš tiesų niekas darželyje kiekvieno atskirai nemaitina šaukšteliu, tačiau tai nėra blogai: vaikas stebėtinai greitai perpranta naujas taisykles, ir, kelis kartus likęs alkanas, sparčiai išmoksta pats darbuotis šaukštu, taigi darželis stipriai prisideda prie savarankiškumo ugdymo. O didėjant savarankiškumui savaime stiprėja ir pasitikėjimas savimi, savęs vertinimas“, – kalbėjo psichologė. Ji pridūrė, kad, nors patiems tėvams gali atrodyti, jog jie patys gali išmokyti savo atžalą jam reikalingų įgūdžių, tačiau neturint pedagoginio išsilavinimo, labai tikėtina, kad ugdymas bus vienpusis, galbūt ne visai adekvatus, kadangi svarbu ne tik duoti vaikučiui spalvinimo knygelę ar raideles apvedžiojimui, bet ir išmanyti amžiaus tarpsnių psichologiją, kuriuo metu kokius dalykus geriausia ugdyti ir lavinti.
Psichologės teigimu, prie sėkmingo mokymosi nemažai prisideda šalia esančių bendraamžių pavyzdys. „Konkurencija skatina išmokti dar geriau, dar greičiau, o su kuo konkuruosi namuose – juk už mamą vis viena geriau nepaskaičiuosi. Todėl manau, kad lankyti darželį naudinga visiems vaikams. Jei mažasis ir taip puikiai randa bendrą kalbą su bendraamžiais, grupėje jis kuo puikiausiai galės patenkinti savo bendravimo poreikius, o nedrąsiam, uždaram mažyliui darželis taps puikia terpe mokymuisi. Nereikia tikėtis, kad po savaitės vienišius taps grupės siela, tačiau ilgainiui jis tikrai įsidrąsins – vaikai nemažai mokosi stebėdami, o vėliau pamėgdžioja matytą elgesį“, – reziumavo psichologė.
Kodėl Alkas tokius dalykus propaguoja? Taigi aišku ko visi į darželius sukišt vaikus skatina, darželiuose visokios šlykščios propagandos prikiša vaikui nuo pat mažų dienų. Šiais laikais vartotoją ugdo, smegenėles plauna. Niekas darželiuose neugdo vaikų dvasinių dalykų, ir nieko gero nemoko. O dar nuo šiol ir visokiu lytiniu švietimu nuo tokio amžiaus užsiima, pasakėles apie du princus seka, berniukus mergaitėm perrenginėja ir taip toliau.
Nesuprantu, negi Alko.lt pagonys neturėtų skatinti tėvų patiems prižiūrėti vaikus, jei tik gali, ir patiems ugdytis, nes niekas jokiuose darželiuose neišugdys doro dvasingo žmogaus jei patys neauginsim. Kaip galima šitą supuvusią vartotojų štampavimo sistemą palaikyt.
Juk gyvename ne natūriniame ūkyje… Tenka taikytis prie tokio gyvenimo, koks yra įsigalėjęs ir be darželio čia neapsieisi… Dėl poros ne gerų atvejų nereikia manyti, kad visa darželių sistema bloga… Ką pats padarei gerindamas situaciją?
Tai jeigu neišeina, tai kur tą vaiką bepadėsi. Aišku, kad šiuolaikinėmis sąlygomis retai kada išeina. Bet bent jau susipratusi pagonių bendruomenė, kuriai rūpi dvasiniai dalykai, neturėtų šypsotis tokiai gyvenimo tvarkai, kokia dabar yra, ir kurti geresnę, o ne taikytis prie visos šiuolaikinės beprotybės. Romuva, ar Alkas turėtų skatinti bendruomeniškumą, bendruomenės pagalbą vieni kitiems, kad jeigu kažkas negali visą dieną prižiūrėti savo vaikų, tai tegul padeda bendruomenė juos ugdyti. Negi pagonybė tėra tuščias pavadinimas, kuris neišreiškia kiek kitokio gyvenimo būdo, negu diktuoja dabartinis bedvasis pasaulis? To kitokio gyvenimo būdo ir reikėtų siekti, jį ir propaguoti. Ir galop, ko gi nepropaguoti natūrinių ūkių? Neva šitas šiuolaikinis vartotojų industrinis aparatas pasaulį prie gero prives, ir prie jo reikia taikytis?
Reikia keistis visiems mums, ir smarkiai, jeigu dar norim kad vaikai ir ateinančios kartos gražesnę ateitį turėtų. Vien pasivadinti pagonimis, ir atsitraukti nuo televizorių nuvažiavus Jorės švęsti kartą metuose nebeužtenka. Reikia gyventi tuo, o ne tik deklaruoti ir palaikyti idėjas.
O kaip kitaip? Ne darželius naikint, o santvarką keist reikia. Darželis yra santvarkos atspindys… Norite kitokio? Puiku. Steikite. Tam ir straipsnis skirtas 🙂
Tai kad sakau, jog darželiai nėra geras dalykas, ir reikėtų skaitinti žmones vaikus augint šeimoje, o jūs man siūlote darželį steigt. Nu kam man svetaimus vaikus auklėti, jeigu aš kaip tik siūlau visiems kas tik gali, stengtis patiems savo vaiką ugdyti, o ne atiduoti į “specialistų” rankas.
Tiesa, kad siūliau ir romuvai ugdytis bendruomeniškumą, ir bendruomenėje ugdytis vaikus. nemanau, kad tai turėtų būti kažkokio romuvos darželio pagrindu vykdoma, nors idėja irgi tikrai daug geresnė, negu raginti visus sukišti savo vaikus į neaiškius darželius, tačiau realiai užtektų ir to, kad bendruomenė (kurioje žmonės pažinotų vieni kitus), galėtų dalintis naštomis, ir tarkime jeigu kokie tėvai tam tikru laiku negali vaiko prižiūrėti, jį prižiūrėtų bendruomenės nariai, kurie tokią galimybę turi.
Idealus variantas iš vis būtų kad nuolat būtų skatinama gimdyti vaikus, ir bendruomenėje visada būtų moterų, kurios atostogautų prižiūrėdama savo vaikus, vienu metu viena, kitu metu kita, vėliau dar trečia, ir savo prižiūrėdama galėtų prižiūrėti ir tų, kurios dirba.
Ir bet kokiu atveju, tokius dalykus reikia skatinti, o ne skatinti kišt vaikus neaiškiems “specialistams”, kurie ugdys vaiką pagal neaiškius principus, ir be jokio dorovinio ugdymo.
Pritariu tam, ką sako Nuvilia. Kol kas tėvai dar reikalingi, bet ir tai tik vaikui pagimdyti, po to nei jo ugdyti, nei auklėti jie neturi kompetencijos. Tą kokybiškai padaryti gali tik kompetetingi pedagogai ir psichologai… Bent jau tai norima pasakyti šiuo straipsniu… Greitai iš vis tėvų nebereikės, mėgintuvėliuose bus prigaminta idealių piliečių, darželiuose išauklėta pagal visus psichologų apskaičiavimus – ideali valdyti visuomenė… Ir dabar jau mažai trūksta… Žinoma, darželis – labai reikalinga institucija, kur dirbantys tėvai gali palikti savo vaikus prižiūrėti, bet tik tuomet, kai nėra kitos išeities. Jei ji yra, vaikas turi augti šeimoje! Labai jau čia kvepia tarybiniais laikais, kai vaikai būdavo grūdami į darželius dar vystykluose ir išauklėjami nuo spaliukų iki komjaunuolių reikalinga tarybų valdžiai kryptimi. Dabar viskas tas pats, tik kryptis šiek tiek pakito, bet esmė liko ta pati – išrauti vaiką iš šeimos, kur jis gali perimti tradicijas ir vertybes, kur jis vystosi kaip individualybė, o ne 1 iš daugelio vienodų individų, nuolat konkuruojančių ir lipančių viens kitam per galvas.
darželis gal ir nėra pats blogiausias dalykas, bet tikrai ne geresnis nei šeima. šitoks teigimas straipsnyje glumina labiausiai.
Šeimos niekas nepakeis, bet ir darbo niekas nepakeis… Nesudemoninkim tų darželių… Geriau pažiūrėkit į mokyklas… Ten situacija yra kritinė tikrai…
taip, pritariu Ramunei 🙂
Tai ką siūlote? Gal baikite kalbas ir atidarykite savo „darželį“? Kokios ideologijos ten skleidžiamos? Užmigot sovietmečio letargu? Ne pamokslus sakyt, o veikt reikia. Puiki niša plėtoti savo verslą. Gyvename monetarinėje santvarkoje…
Ne darželis kaip vaikų auklėjimo forma yra kaltas, o dabar Lietuvoje veikiančių darželių auklėjimo sistemos ideologinis kryptingumas. Sovietiniai darželiai auklėjo būsimuosius Sovietų Sąjungos piliečius, o dabartiniai – kosmopolitinės visuomenės narius. Galima būtų pratęsti – katalikiški darželiai auklėja katalikus ir t.t., žydų benruomenės darželiai – žydus ir t.t. Nuo ideologijos niekur nepabėgsi. Manau, kad dauguma diskusijos dalyvių neprieštarautų, jei jų vaikus auklėtų Romuvos bendruomenės darželis.
Tada pirmyn! Kodėl niekas nepabando įsteigti tokio darželio?
Arūnai (labas),
niekas nesako, kad darželis yra blogis, kalbama apie tai, kad straipsnyje teigiama, kad darželis yra geriau, nei namie su šeima, nes neva darželyje jis geriau išmoks gyventi. Darželis yra gerai tik kai nėra kitos galimybės. Pagal jų logiką, tuoj beliks tik pagimdyti ir iškart vaiką atiduoti į kokį darželį ar dar kokią įstaigą.