www.sveikatossodas.lt
„Man silpna, norisi tik gulėti, niekas nedomina, pablogėjo atmintis, slenka plaukai – nejaugi senatvė?“ – su tokiais jaunų ar vidutinio amžiaus pacienčių skundais dažnai susiduria medikai. Kraujo tyrimas patvirtina numanomą klastingą ligą – geležies stokos anemiją (mažakraujystę). Pasveikusios moterys aiškiai pasikeičia: jos vėl būna kupinos gyvybinės energijos ir juokauja, kad net namų ruoša suteikia džiaugsmo.
Apie mažakraujystės sukeliamas problemas ir profilaktikos galimybes kalbėjomės su Panevėžio ligoninės gydytoja hematologe Jūrate Daubariene.
– Geležies stokos anemija – įprasta pavasario palydovė. Kokį pavojų ji sukelia žmonėms?
– Mažakraujyste susergama, kai kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Tuomet alinamas visas organizmas. Negydoma anemija gali privesti iki mirties.
Artėjanti anemija ilgai neparodo jokių akivaizdžių ženklų. Žmogus gali greičiau pavargti, būti dirglesnis, šiek tiek blyškesnis. Prie mažakraujystės ilgą laiką organizmas sugeba prisitaikyti. Dirbti dar įstengiama turint tik trečdalį reikiamos kokybės kraujo, bet stipresnis fizinis krūvis išveda iš pusiausvyros, sutrinka širdies ritmas, endokrininių liaukų veikla, virškinimas, nervų sistema.
Geležies stokos mažakraujystė – viena lengviausiai diagnozuojamų ligų, jei tik laiku įvertinama galima susirgimo grėsmė. Tačiau reikia žinoti, kad bendrasis kraujo tyrimas atskleidžia tik įsisenėjusią anemiją. Ankstyvoji jos forma dažniausiai neturi aiškių požymių. Geriausia atlikti feritino tyrimą, kuris tiksliai parodo organizmo geležies atsargų kiekį. Jei jis mažėja, galima įtarti progresuojančią ligą.
– Tvirtinama, kad mažakraujystės atvejų sumažėtų bent du kartus, jei galėtume tinkamai maitintis. Apklausa parodė, kad sunkmečiu beveik 70 proc. mūsų šalies gyventojų taupė maisto sąskaita. Ar mūsų laukia anemijos augimo šuolis?
– Skurdus maistas gali auginti anemiją, nes žmogui pritrūksta geležies, vitaminų. Pastebėjau, kad sergamumas mažakraujyste palaipsniui auga pastaruosius du dešimtmečius. Tačiau ir storesnė piniginė neapsaugo nuo geležies stokos mažakraujystės, kai vartojami pusfabrikačiai ar kitokie menkaverčiai produktai.
Kraują silpnina ne tik mitybos problemos, bet ir ilgalaikis stresas, naktinis darbas, lėtinės ligos ir kt. Lengviausiai anemija pažeidžia vaikus, nes greitai augant padidėja geležies poreikis, ir moteris – dėl nėštumo, gimdymo ir gausaus ciklinio kraujavimo. Vyresniojo amžiaus žmonėms rizika susirgti didėja dėl virškinimo sutrikimų, blogos kokybės dantų protezų. Atidesni turėtų būti ir aktyviai sportuojantys vyrai.
Sergamumą gali didinti ir vegetarizmas. Pradėję maitinti vien augalinės kilmės maistu žmonės po 3–4 metų neretai ieško gydytojo pagalbos. Vegetarai gali išvengti anemijos, jei susidaro tinkamą valgiaraštį ir sugeba gerai įsisavinti esančią augaluose geležį. Geriausia dėl tokios mitybos konsultuotis su profesionalais.
Geležis iš mėsos produktų įsisavinama keletą kartų geriau nei iš augalinės kilmės maisto. Tačiau dar reikia atsižvelgti ir į maisto suderinamumą. Pavyzdžiui, papildyti geležies atsargas trukdo kartu su mėsa vartojami pienas ir jo produktai. Ypač į tai turėtų atkreipti savo kūdikiams maistą gaminančios mamos. Kartu su mėsa valgomi daržovės, vitaminas C labai pagerina geležies įsisavinimą.
– Manoma, kad žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2 – 3 kartus daugiau nei sergančių išryškėjusia anemija. Mūsų šeimos gydytojų galimybes atskleisti dar tik prasidedančią ligą apriboja kraujo tyrimams skiriamos lėšos. Ar ankstyva anemijos diagnozė neliko tik paties žmogaus rūpesčiu?
– Iš tiesų pirminiame lygyje kompleksinio anemijos tyrimo valstybė nekompensuoja. Šeimos gydytojams dažniausia tenka skirti bendrąjį kraujo tyrimą, kuris geležies atsargų mažėjimo pradžios neparodo. Todėl pacientui pasiūloma atlikti feritino tyrimą už savo pinigus. Be abejo, ligai užkirsti kelią pigiau pačioje jos pradžioje. Tam reikalingos anemijos prevencinės priemonės, kokias turi išsivysčiusios valstybės.
Džiaugiuosi, kad patys žmonės vis labiau suvokia geležies stokos anemijos pavojų, jos požymius, pradeda skirti ištyrimo būdus. Anemijos profilaktikos srityje pastebima privačių iniciatyvų svarba. Išsiskiriantis pavyzdys – Medicina practica laboratorijos jau kelerius metus pavasarį rengiama akcija „Nusimesk anemijos kilpą!“, prie kurios prisijungia įvairios valstybinės ir privačios gydymo įstaigos. Labai svarbu, kad jos metu žmonės ne tik gauna žinių apie šios ligos prevenciją, bet ir gali su nuolaida atlikti anemijos tyrimus.
– Kuo skiriasi dar tik bręstančios ir įsisenėjusios anemijos gydymas?
– Jei feritino tyrimas rodo, kad geležies mažėjimo procesas dar tik prasidėjo, galima bandyti išgydyti vien pakeitus mitybą. Jei artėjanti anemija ištiriama laiku, kraujas sustiprinamas per vieną ar du mėnesius.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tyrimo rezultatus turi vertinti tik specialistas, nes kartais geležies atsargos padidėja vykstant kai kuriems uždegiminiams procesams. Pilnai anemijos diagnostikai atliekami kompleksinis – bendrasis kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimai.
Įsibėgėjusią ligą tenka gydyti ir iki pusės metų. Pacientui reikia pakeisti mitybos įpročius, mokytis valdyti stresą, peržiūrėti dienotvarkę ir vartoti geležies preparatus. Jei diagnozuota anemija sunkiai gydoma, gydytojai turi ieškoti ir kitų ligų.
– Ačiū už pokalbį!
Kalbėjosi Ovidijus Aleksas
Nuotr. Pasak gydytojos hematologės Jūratės Daubarienės, geležies stokos mažakraujystė – viena lengviausiai diagnozuojamų ligų, jei tik laiku įvertinama galima susirgimo grėsmė.
