Vakar, kaip ir kasmet kiekvieną pirmą balandžio šeštadienį, Vilniaus Universiteto fizikai šventė savo didžiąją Fiziko dieną – FiDi. Vakar vyko jau 43-ioji FiDi!
Prie VU Fizikos fakulteto įsikūrusiame Fizlende, studentai vilniečiams ir miesto svečiams, be kitą ko, pristatė nekasdieniškus išmanius atrakcionus, mini golfo aikštelę ir net buitinės technikos poligoną…
Vienu svarbiausių šių metų FiDi akcentu tapo keturių metrų aukštyje važinėjantis traukinukas „Lukrecijus“, kuriuo buvo siūloma pasivažinėti visiems norintiems.
Po pietų į Fizlendą atvyko fizikų numylėtasis Dinas Zauras. Sulipę į sunkvežimius fizinių mokslų iškankinti studentai Diną Zaurą išlydėjo Filologijos fakulteto link. Prie Seimo susirikiavę į darnią eiseną, vedami Dino Zauro į filologių šventovę, senamiesčio širdyje fizikai žingsniavo pėsčiomis.
Kelionė pas filologes su fizikų didelio fiziškumo simboliu Dinu Zauru yra nepakeičiama kiekvieno FiDi apeiginė dalis. Išvarginti formulių, lygčių, fiziškai stiprių dėstytojų ir kitų fizinių kūnų, jie keliauja su savuoju Dinu atgauti dvasinių jėgų ir įkvėpti romantiškos, platoniškos meilės pas filologes…
Filologijos fakultetas tikriems fizikams nėra tik fizinių pasilinksminimų vietą, tai kartu ir dvasios namai, savotiška bažnyčia, kurioje galima gauti atleidimą už fizikų padarytas skriaudas gamtai, filologėms ir net visiems humanitariniams mokslams. Fizikų nuodėmės yra labai didelės, nes jie filologių atsiprašinėja jau 43 metus iš eiles, taip ir negaudami galutinio nuodėmių išrišimo. O priežastis to labai paprasta – kasmet VU Fizikos fakultetą papildo naujos studentų kartos, kartu papildydamos jį naujomis arba gerai užmirštomis senomis nuodėmėmis.
Kiti gi sako, kad jokių nuodėmių nėra, kad fizikai gimsta ir miršta be nuodėmių ir visą kaltę bando suversti Dinui Zaurui, esą jisai kadaisę suvalgęs vieną nekaltą filologę ir dabar kiekvieną pavasarį tradiciškai privalo atgailauti, važiuodamas atsiprašyti į filologių šventovę.
Istoriniai metraščiai liudija, kad pirmoji FiDi buvo surengta dar priešistoriniais laikais – 1969 m. kovo 29 dieną, legendinio tuometinės Studentų profsąjungos pirmininko Vito Mačiulio potvarkiu. Šventės idėja susiformavo, kaip su okupacine sovietine santvarka negalinčio susitaikyti jaunimo rezistencinis judėjimas, vėliau peraugęs į atvirą protestą prieš tuometinę okupantų valdžią, ne tik Fizikos ir Filologijos fakultetuose, bet ir visame Fizlende. Metai iš metų augant ir gausėjant fizikų pajėgoms ir jų fizinėms galimybėms, šią šventę buvo priversta pripažinti ir okupantų valdžia. FiDi tapo neatsiejama tiek Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto, tiek Vilniaus miesto kultūros dalimi.
Lyginant su dabartine FiDi, pirmosios šventės buvo trumpesnės, kiek mažiau įvairios. Pagrindiniai jų akcentai buvo įvairūs pasirodymai, mat techninės priemonės ir okupantų suvaržymai trukdė reikštis fizikų išradingumo sklaidai.
Nuo pat pirmosios FiDi buvo rengiama ir vakarinė šventės dalis. Fizikai pirmieji Lietuvoje pradėjo rengti sovietinio režimo Lietuvoje uždraustas diskotekas ir įvairių netradicinės muzikinės orientacijos grupių pasirodymus. Tada garso aparatūra buvo sunkiai prieinama, o fizikai galėjo sau leisti ją susirinkti iš įvairių tranzistorių, rezistorių, diodų ir surengti vakarėlius, į kuriuos buvo nepaprastai sunku patekti.
1978 m. dabar jau legendiniam Gintautui Tamulaičiui kilo idėja rezistenciniu žvilgsniu pažvelgti į Vilniaus Universiteto simbolį – drakoną ir sukonstruoti jo antrininką – dinozaurą. Taigi, FiDi 10-mečio proga į Vilniaus gatves pas filologes išriedėjo, ant patriarcho Viliaus Armono rankų gimęs Dinas Zauras, esą suvalgęs vieną iš filologių ir pavasarį važiuojąs už tai prašyti nuodėmių atleidimo. Bet tai, matyt, tik graži pasaka, nes tik Armonas žino kas tada, kurią ir kodėl filologę suvalgė.
Apdegę metraščiai taip pat pažymi, kad 1980 m. visiems fizikų rato žmonėms gerai žinomas Artūras Žukauskas Saulėtekį oficialiai pakrikštijo „Fizlendu“. Nuo šiol saulė kasryt teka virš Fizlendo, o dabar laisvoje ES Lietuvoje atsirado ir galimybė fizikams kreiptis į Valstybinę Lietuvių Kalbos Komisiją, o jei reiks į fizikų atstovus Seime, Vyriausybėje ir net Partijoje, reikalaujant vietoj sovietinėmis konotacijomis persisunkusios geopolitinės sąvokos Rytai įteisinti terminą Fizliandiją. Metas dekonstruoti rytietiškus sovietinius mitus!
Taip susiformavo tokia FiDi, kokia susiformavo.
Kiekvieną pirmą balandžio šeštadienį FiDi organizatoriai, griežtai laikydamiesi fizikų protėvių tradicijų, kiekvienais metais stengiasi šventės dalyvius nustebinti labai senais, gerai užmirštais, o todėl ir naujais pasirodymais, niekur nematytomis staigmenomis ir superfizišku požiūriu į gyvenimą.
Deja, mūsų tarpe vis dar pasitaiko ir FiDi kritikų – senosios sovietinės nomenklatūros atstovų, infiltruotų į Laisvos ES Lietuvos valdžią, kurie bando kvestionuoti FiDi reikšmę šiuolaikinėje postsovietinėje epochoje, teikdami, kad atgavus nepriklausomybę, žlugo dalis FiDi protesto idėjos, skatinusios kurti ir prieštarauti esamai sistemai, mat daugeliui fizikų užmojų įgyvendinti buvo naudojami itin originalūs būdai – apgauti socialistinės santvarkos tarnautojus ar apeiti absurdiškus įstatymus…
Aš, kaip ir Albertas Einšteinas (Albert Anshtain), būdamas sveiko proto fiziku ir tai įrodydamas VU gautu FF diplomu, atsakingai pareiškiu – tai netiesa, ateikite ir įsitikinsite.
Aš ten buvau, alų midų geriau ir kartu su visais fiziškai pajėgiais, padavėjui nežinančiam kas yra FiDi ir per klaidą pateikusiam sąskaitą, šaukiau:
FIZIKAMS – ŠAMPANAS DYKAI!
Ir ne tik per FiDi.
Ištrauka iš istorinių videometraščių. FiDi 40 eisena nuo Fizikos fakulteto iki Filologijos fakulteto:
FiDi 42 – štai taip pažangą mėgstantys Fizikai atsikrato senienų. Drebėkite valdžios kėdes užsėdę biurokratai:
Kodėl fizikai myli tik filologes? Matematikės taip pat geria šampaną 🙂 Su FiDi!