Lietuvoje benzinu varomų automobilių turės nelikti iki 2050-ųjų

Europos Sąjungos (ES) valstybių miestuose iki 2050-ųjų turi nelikti benzinu ir dyzelinu varomų automobilių – tokį planą pirmadienį atskleidė Europos Komisija (EK).

EK paskelbė planus dėl „bendros Europos transporto zonos“, kurią įvedus iki 2050-ųjų norima pasiekti „esminį poslinkį transporto tendencijose“ ir sumažinti anglies dioksido, kitų teršalų emisijas bei sumažinti priklausomybę nuo naftos importo. Šiame plane taip pat numatomas pigių skrydžių mažinimas – keliamas tikslas, jog daugiau nei pusė kelionių, ilgesnių nei 300 kilometrų, vyktų traukiniais, rašo „The Telegraph“. 

Pačiame ES teršalų emisijų mažinimo tikslų viršuje yra „nulinis“ benzinu ir dyzelinu varomų automobilių skaičius ateities miestuose. Simas Kalasas, ES transporto komisaras, nurodė, jog Briuselio direktyvos ir nauja mokesčių sistema degalams bus panaudotos tam, kad žmonės išliptų iš savų automobilių ir pasinaudotų, anot jo, alternatyviomis transporto priemonėmis. „Tai reiškia – daugiau jokių įprastai varomų automobilių mūsų miestų centruose. [Pasiūlymą] seks veiksmai, teisės aktai, tikri veiksmai elgesiui pakeisti“, – teigė jis.

Britų vairuotojų asociacija pasiūlymą atsisakyti automobilių atmetė  kaip ekonomiškai pragaištingą ir neprotingai varžantį judėjimo laisvę. „Siūlau jam susirasti vietą vietinėje bepročių prieglaudoje“, – teigė Hughas Bladonas, asociacijos atstovas spaudai. „Jei jis nori viską sustabdyti ir įstumti mus į naujus viduramžius, jis – teisingame kelyje. Tuo metu mes turime palaikyti judėjimą“, – sakė H. Bladonas.

S. Kalasas teigė nemanantis, jog ES planas per artimiausius du dešimtmečius automobilių naudojimą sumažinti perpus, o iki 2050-ųjų – visiškai jų atsisakyti varžys asmenų judėjimą ar Europos šalių konkurencingumą. „Galime panaikinti transporto sistemos priklausomybę nuo naftos neaukodami jos efektyvumo bei neribodami judėjimo“, – tvirtino jis.

Britų partijos Ukip, siekiančios šalies atsiskyrimo nuo ES, atstovas spaudai transporto klausimais Christoperis Monktonas „The Telegraph“ komentavo, kad „ES gyvena alternatyvioje realybėje, kur galima išleisti trilijonus metant žmones iš jų pačių automobilių“.

„Reuters“ rašo, jog strateginiame dokumente numatyta, kad pertvarkius transporto sistemą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš transporto, palyginti su dabartiniu lygiu, 2030 metais būtų maždaug penktadaliu, o 2050 metais – maždaug dviem trečdaliais mažesnės. Tokius siekius formuoti dar paskatino ekonominė krizė – kasmet naftos importui ES išleidžia 210 mlrd. eurų (726 mlrd. litų).

„Traukiniai, lėktuvai ir laivai lieka tinkamai dešimtmečiais. Šiandien atliekami pasirinkimai lems mūsų transporto pavidalą 2050 metais – todėl veikiame dabar“, – teigė S. Kalasas. Nepaisant to, gamtosaugos aktyvistai keliamus siekius vertina tik kaip estafetės perdavimą kitai kartai – net ir sumažinus emisijas 20 proc. iki 2030-ųjų, jos liktų didesnės nei 1990-aisiais.