Šiandien kovo 27-ąją, Tarptautinės teatro dienos proga, už 2010-aisiais metais Lietuvos teatrų scenose nuveiktus didžius darbus šlovės, garbės ir atminimo ženklais apdovanoti geriausi šalies teatro menininkai.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje Kūrėjams atiteko: profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos, Boriso Dauguviečio auskaras (beveik Oskaras!), Auksiniai scenos kryžiai…
Boriso Dauguviečio auskaru buvo apdovanotas režisierius Cezaris Graužinis už „Europos ir Lietuvos teatro tapatybės paieškas“. Apdovanojimą įteikė pati garbioji režisierė ir Dauguviečio duktė Galina Dauguvietytė.
Garbingiausias apdovanojimas už viso gyvenimo darbą įteiktas aktorei Rūtai Staliliūnaitei.
Geriausiu 2010-ųjų metų spektakliu pripažintas ir Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas Režisieriaus Oskaro Koršunovo režisuotas Oskaro Koršunovo teatro spektaklis Maksimo Gorkio „Dugne“.
Ir tai žinoma ne viskas. Buvo dar daug gražių auksinių kryžių išdovanota, daug scenos ir užkulisinių teatro brolių ir sesių pagerbta. Šlovė ir garbė jiems, kiekvienam atskirai ir visiems kartu!
Nuo šiol ne tik paprastą, bet dar ir auksinį kryžių nešios:
Juozas Statkevičius
Liudas Mockūnas
Darius Gumauskas
Eglė Mikulionytė
Vytautas Anužis
Gintarė Latvėnaitė
Sigutė Stonytė
Anželika Cholina (tiesa, čia pat savo kryžių perkėlusi – Beatai Molytei)
Eglė Špokaitė
Algis Mikutis
Saulė Degutytė-Šiekštelienė
Snieguolė Dikčiūtė
Visa spektaklio „Pati labiausia pasaka“ kūrybinė grupė (Vilniaus Keistuolių teatras)
Monika Vaičiulytė
Režisieriaus Cezario Graužinio režisuotas „Cezario grupė“ teatro spektaklis „Nutolę toliai“ pagal P. Širvio poeziją.
Garbė visiems pagerbtiems bei dar žadamiems pagerbti, ir žinoma, šlovė – užmirštiems. Juk kam jei ne pastariesiems labiausiai trūksta sveikinimų, o gal ir sveikatos. Su teatro diena!
Istorija sako, kad Teatro diena paskelbta švente XI a. Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Ši šventė minima nuo 1962 metų.
Žodis „teatras“ kilo iš graikų kalbos: „theatron“ – vieta, skirta vaidybai. Lietuviškai šis reiškinys seniau buvo vadinamas „vaidykla“.
Skaitykime gausių lietuviškų žodžių aruodų pripildytą Didįjį Lietuvių Kalbos Žodyną (LKŽ), beje jau dabar patalpintą ir Internete:
vaidyklà
1. vaidybinio meno įstaiga, teatras: Dramos vaidyklos kūrimo darbe dalyvavo profesionaliojo lietuvių teatro pradininkai J. Vaičkus, K. Glinskis ir A. Sutkus, rašytojai B. Sruoga, L. Gira, P. Vaičiūnas ir kiti meno bei kultūros veikėjai. / Turime, rodos, gabių vaidyklos menininkų, kurie galėtų teatro srity daug gero padaryti. / Lėlių vaidykla / [Perkeltine prasme:] Istorinis tautos pasirodymas, arba, kaip sakoma, išėjimas istorijos vaidyklon, visados atsiremia į bent nedidelį tautos išsivystymą (A. Maceina).
Dabartinis „aktorius“ senais gerais laikais lietuvių buvo vadintas „Vaidila“.
Toliau skaitome tūkstantmetę mūsų tautos išmintį sugėrusį LKŽ:
Vaidilà, vaidylà
1. senovės lietuvių ir prūsų pagonių vyresnysis kunigas, žynys: Vaidilos gyvenę prie krivio ir, jam mirus, rinkdavęsi naują. / Vaidila mokėjo išgauti ugnį, grūdinti plieną, pasakydavo sėjos ir pjūties metą, pažino žoles. / Šauk į žygį prieš svetimą jungą, iš kapų kviesk pakilti vaidilą (B. Brazdžionis).
2. aktorius, vaidintojas: Jūs ruošiate kasmet tokius vakarus, tai geriau nekaip aš numanote, kiek reikia prityrusiems vaidiloms pasidarbuoti, pavargti, pasinervinti! (Gabrielė Petkevičaitė-Bitė). / Vaidyba reikalauja iš vaidilos didžio pasiaukojimo. / Ir panašiai.
Teatro ištakos – senovės medžiotojų ir žemdirbių pagoniškose apeigose, taip pat liaudies papročiuose. Pirmieji vaidintojai buvo žyniai – apeigų atlikėjai. Iš savo priešistorinių scenų – šventviečių – apeiginių aikštelių – jie kalbėjo genčiai, tautai, žmonėms. Išminties sėmėsi iš protėvių vėlių ir iš Dieviško Dievų įkvėpimo.
Pirmasis profesionalus europietiškas teatras buvo įkurtas tik Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose, pavyzdžiui – Vilniuje.
Lietuva gali didžiuotis turėdama daugiau nei 30 teatrų, kurių ne vienas pripažintas ir pasauliniuose teatrų festivaliuose. Ir nė vieno – sudegusio.
Ta proga ir sveikinu, broliai Vaidilos! Mes į Jus žiūrime. Jūs privalote mums atstoti Žynius. Kurkite, švieskite, vaidinkite ir vaidenkitės, tik nesivaidykite ir nepa®siduokite auksui ir kryžiui.
taigi Vaidila yra nuo Vadovavimo-Vedimo (pirminis zodis buvo Vedila), o ne nuo Vaidinimo, Vaizdavimo ar Vaidu, nes tada gal cia buvo kivircu diena?
beje as cia neatsitiktinai susiejau tuos tris paskutinius tarpusavyje nes jie yra vienas kito vediniai, tiksliau is veizejimo-vaizdavimo kilo vaidyba, o jau is abipusio vaidinimosi isplauke palengva ir vaidinimasis-vaidai…tuo tarpu Vaidila, vadas ir Vedos ar vestuves issiveda is VESTI KAS YRA VISISKAI NESUSIJES PRASME SU VEIDU IR VYZDZIU, TAI YRA VAIZDU
Vaidila ir Vaidyla yra kaip būda ir būdas
neitiketina, bet kaip matyti net LKZ parasytas ne be klaidu
tikiuosi nera LKZ tiek Tylos tiek ir Tilos reiskiancios tyla…butu baisi nelaime ir smugis zemiau juostos Lietuviu kalbai
Šiek tiek daugiau skaityti reikia o ne rašyti ir sužinosite, kad Vaidila yra iš -vaid, -ved – „žinoti“. Tikriems prūsams tas buvo ŽINOMA.
nu dar graziau, dar telieka prideti kad vedomosti yra Prusu ziniu laida…is kur jus ismokote Prusu kalba? ar tik neradote parasyta po 200 metu lenku-germanu okupacijos??? Nera islike ne zodzio TIKROSIOS PRUSU KALBOS IKI OKUPACIJOS!!! Todel nevertetu okupantu primetamu zodynu naudotis…kiek man zinoma jus taip paciai perkurete SENAJI LIETUVIU TIKEJIMA
Siūlau mažiau rašyti – daugiau skaityti ir sužinosite kas yra prūsai ir kiek jų kalbos išlikę.
na kai prisiskaitai daug nesamoniu tada nebelieka laiko rasymui, o deretu perskaicius nesamone jai duoti atkirti, nes dabar jau kaip ir priimta isdarkyta Lietuviu kalba laikyti Prusu kalba…jeigu butume uzrase Lietuviu kalba 1850 metais tada iseitu kad puse musu tokiu kaip gadyne, dziegorius, pecius, panciakos, skarpietkos, petelnia, kuchnia, bonbonke, cukierkos ir begale kitu yra tokie patys kaip slavu…ir taip iseitu kad tokios kaip atskiros Lietuviu kalbos kaip ir nera nes ta gentis kalbejusi slaviskai (beveik kaip Gudai)
dabar galime Prusus ir Latvius priskirti Baltams tik del to kad isliko Lietuviu kalba kad ir kaip buvo naikinama…beje daugiau pats skaitytai tai zinotai kad kaip tik Prusu deka (o tu juos gali skaldyti i islaikiusius tikra kalba tokius Mazvydas ir tuos kurio susikure tuteisiska naujakalbe pilna slavizmu ir germanizmu)…cia tavo reikalas skleisti okupantu propaganda, bet geriau kaip pats sakei daugiau skatytai nei rasytai nesamones
nors reiketu ne tik daugiau skaityti ar rasyti bet suprasti ka perskaitai bei remiantis tik savo protu atsijoti pelus nuo grudu, uz tave nieks kits sito nepadarys, teks pavargti paciam
kaip matau ‘tikrieji’ vaidilos buvo rusu sentikiai
ta patvirtina slaviskas altarius ir perunas, o be to jantaris buvo pervadintas gintaru tu kurie atbego juru barkomis su variagais is italiku Palemeno…vargse Lietuva turedama tokius ‘zynius’ …uoj psheprasem pana ne zynius o viedomoscius ir dedovscina vilencyznoj
be to pries skaitant kitatauciu rasliavas apie mus pirma gerai ismok Lietuviu kalba, nes tapsi ne Krevos Kirvaiciu, bet slavu kriviciu
ar dar blogiau tapsi baisunu siaubunu kriviu krivaiciu, kurio net nesuprasi ir priimsi i savo lizda kaip geguziuka
”Pirmieji vaidintojai buvo žyniai – apeigų atlikėjai. Iš savo priešistorinių scenų – šventviečių – apeiginių aikštelių – jie kalbėjo genčiai, tautai, žmonėms.” nu negaliu pakesti kvailybiu fiestos…iki zyniu apeigu atsiradimo, ka jau kalbet apie jiems priskirtos kastos atsiradimo, kokia 200 000 metu buvo paprastas zmogaus patikimo ar itikimo elgesys koks net gyvunu pasaulyje esas…o gal ir gaidziai sparna rezti ismoko is vaidilu??? truksta zodziu…blogiau jau turbut nebegali pulti senasis musu tikejimas…as tikiu musu sventi Dievai to nedaleis
Prūsui: logorėja – vėmimas žodžiais. Lietuviškus diakritinius ženklus bent jau sudėliotumėte.
Jonui Vaiškūnui: logorėja – vėmimas žodžiais. Tik va neaisku kur jis izvelge mano vemima zodziais? gal vaidiloms vaidenasi dazniau nei patys sakosi?
Prūse, rašyk lietuviškai arba prūsiškai bet ne šveplakalbe. Rašiniai skirti asmenims ar asmeninių santykių aiškinimuisi arba visai ne į straipsnio temą kartas nuo karto trinami. Taip palaikoma tvarka. Juk čia ne šiukšlynas o leidinys. Ir nereikia pykti. Juk šiukšlė nepyksta kai ją pakeliame ir išmetame.
Ir nereikia pykti. Juk šiukšlė nepyksta kai …
o del tu diakritu tai taip pradeda lenkai kabinetis prie Lietuviu kai pritruksta argumentu ir kai turinio be tikslios formos nesupranta…Lietuviai ir toki parasyma privalo suprasti, tik taip irodys kad labai gerai moka Lietuviu kalba
ir ne vaidykla (vaidosi+ykle), o vaidinykle (vaidina+ykle)…nereiketu is Lietuviu kalbos daryti misraines
ir ne vaidykla (vaidosi+ykla), o vaidinykla (vaidina+ykla), nes vaidykle butu irankis, o ne vieta-patalpa ir vaidinykle butu kokia nors vaidinyklos pamaiva
cia ta painiava ivesta su zodziu gamykla, kuris griauna vidine Lietuviu kalbos logika, nes atsekant saknini zodi gausime ne gamina, o gamo, kas yra nesamone
o sioji struktura perimta is zodzio veikla, kas siame zodyje yra visiskai naturalu nes veikti-veikia, tuo tarpu nei gamo nei gamyka neturi savo prasmiu Lietuviu kalboje…yra ir daugiau priveltu naujadaru darkanciu TIKRAJA LIETUVIU KALBA
siais atvejais tiktu kita priesaga kaip grycioje (nuo zodzio gristi), tai iseitu kad turime gaminycia ir vaidinycia, nes abu zodziai padaromi is veiksmazodinio veiksmo: gaminimo ir vaidinimo
be to neverta priminineti kad tais ‘senais gerais laikais’ degtukai buvo vadinami spyckomis, o morkos morkvomis bei laikrasciai gazietomis ir dar berods patrankos puskomis…mes turime kur kas geresniu zodziu aktoriams uzvadinti nei nesamoningas vaidila, yra juk vaidintojas dar ir siais nesenais laikais, tad skustis nederetu ir netgi yra negrazu…tiksliau yra pateikiamas melas, nes dabartinis vaidintojas seniau buvo vadinamas-pravardziuojamas vaidila
is nesusigaudymo, nes tiesa pasakius ir dabar ir tada kai kas vaidintojus vadino vaidintojais, tie kas buvo silpnesnio protinio pajegumo ju uzvadinimui pripaise arciausia pagal skambesi ‘trumpini’…nesuprantu as to is slavu atejusio ir persismelkusio vengimo (o gal vengo? nes juk ‘yra’ zvengas…) vartoti ilgesnes Lietuviskas priesagas ir zodzius net nebijant nusisneketi
o kad svarbu kiekviena smulkmena Lietuviu kalboje parodo tokie du zodziai kaip matavimas ir ismata (turetu buti ismeta), dabar gi ismatuoti igauna dvi reiksmes, kas yra visiska nesamone kaip ir su zodziais zmoniskas (panasus i zmonas) bei zmogiskas (panasus i zmones)…nedarkykime Lietuviu kalbos mums paliktos puoselejimui ir issaugojimui kitoms kartoms, neprikurinekim nesamoniu!!! o uztike nesamone ja istaisykime net jei ji ipuole ir i LKZ
cia gal jau ne vieta bet verta priminti kad ta pati maisykle-painiava ivelta ir zodziuose veika (kagi tada reiskia zodis neveika?), piliakalnis ir pilekalnis-pylimas (nes pyle ir saknies balses kaitymas, tada jungiamas balsis nera tik ia ar ė, bet ir e vienodomis teisemis), sandas kuris eina gamo keliu, t.y. is sandaros padarytas luosas sandas, Dautarte kas reiskia Dautartu sodybos kales varda ir dar keli kiti stebuklai
Bet kokio pokalbio kasdienybė – nesustodamai prisikalbėti. Tačiau, kasdienybėje – kokia tatai kasdienybė pagoniškąjai realybei ir jos žydkrikščioniškume prapulti ?
Prūse, aš tikrai su Tavimi.
Turėk jėgų – nepražūk.
panašu kad Prusas girtas.
panasu kad Lamatui irgi vaidenasi