Vilniaus Versaliu vadinamiems Sapiegų rūmams restauruoti skirta daugiau nei 8 mln. litų Europos Sąjungos paramos.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos projektas „Sapiegų rūmų Vilniuje rekonstravimas (restauravimas) ir pritaikymas turizmui: I etapas” – tai pirmasis iš planuojamų trijų Sapiegų rūmų pritaikymo turizmui etapų, kurį įgyvendinant numatyta parengti rekonstravimo (restauravimo) techninį projektą ir vykdyti rekonstravimo (restauravimo) darbus. Įgyvendinant šį investicijų projekto etapą planuojama atkurti Sapiegų rūmų eksterjerą, sudaryti turistams galimybes dalyvauti gyvosios kultūros paveldo restauracijos darbuose. Rekonstrukcijos darbus numatyta baigti per 3 metus.
Įgyvendinus visus Sapiegų rūmų pritaikymo turizmui etapus, sukurtoje infrastruktūroje planuojama teikti turizmo ir verslo informaciją, organizuoti pažintines ekskursijas, dvariškių gyvenseną iliustruojančias ekspozicijas bei organizuoti tą laikmetį pristatančius kultūrinius renginius (puotas, kaukių balius, literatūros skaitymo, tuometinių kostiumų, šokių ir kt. renginius) rūmų parko teritorijoje. Taip pat numatoma rengti konferencijas, parodas, ekspozicijas, mokymus ir pan., prekiauti suvenyrais bei informaciniais leidiniais.
Rekonstruojant Kazimiero Sapiegos funduotus rūmus bus siekiama atskleisti pirminę ir istoriškai susiklosčiusią reprezentacinę jų vertę. Planuojama šoniniuose fasaduose atidengti pirmo ir antro aukšto galerijų arkas, restauruoti nutašytus rūmų fasaduose buvusius baroko architektūros elementus ir kt. Pastato viduje numatoma atidengti ir restauruoti visas XVII a. pabaigos baroko rūmų durų ir langų angas, atstatyti didžiuosius laiptus, atkurti baliustradą šalia laiptų. Be to numatoma išsaugoti XIX a. priestatą prie rytinio rūmų fasado, atidengti jo užmūrytus langus, restauruoti apardytus fragmentus.
„Džiaugiamės, kad gražiausių rūmų Vilniuje likimas nulemtas: ilgai trukę, daug ginčų sulaukę Sapiegų rūmų ateities svarstymai jau praeityje.
Neįkainojamą vertę šalies istorijai ir kultūrai turinčių Sapiegų rūmų pirmiesiems restauravimo darbams yra skirta ES parama. Tikimės, kad dėl savo architektūrinio unikalumo ir išliekamosios vertės Sapiegų rūmai ne tik pritrauks ypač reikalingas investicijas, bet ir taps tiek Lietuvos, tiek užsienio turistų traukos centru”, – pažymėjo Lietuvos verslo pramos agentūros (LVPA) Turizmo projektų valdymo skyriaus vedėja Irma Poškutė, atkreipusi dėmesį, kad pirmojo Sapiegų rūmų rekonstravimo projekto įgyvendinimo etapo metu sukurtoje infrastruktūroje atsiras galimybė teikti kultūrinės pažinties paslaugos (gyvosios restauracijos užsiėmimai) turistams, už kurias gautos pajamos padengs šių paslaugų tiekimo tiesiogines veiklos išlaidas.
Sapiegų – žymiausių XVII a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų, beveik šimtą metų dariusių įtaką politiniam valstybės gyvenimui – rūmai pastatyti XVII a. pabaigoje. Tai buvo didingiausi brandžiojo baroko rūmai Lietuvoje. Vienintelis brandžiojo baroko (XVII a. paskutinis dešimtmetis) rūmų ansamblis išlaikęs pagrindinius teritorijos kontūrus ir svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus. Rūmus dekoravo žymūs to meto skulptoriai P. Perti, Dž. M. Galli, prieš tai kartu dekoravę Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, tapytojas M. A. Pollini. Dabartinę išvaizdą rūmai įgavo XIX a. viduryje po rekonstrukcijos. Ilgainiui čia buvo ligoninė, karo mokykla, kareivinės. Rūmų fasadai, nors ir perdirbinėti, vieni iš nedaugelio Lietuvoje išlaikė brandžiojo baroko formas ir itin vertingą skulptūrinį dekorą.
Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksas 2001 m. kovo 13 d. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir nuo 2005 m. yra saugomas valstybės.
Daugiau Sapiegų rūmų ansamblio vaizdų galite rasti čia ir čia.
