J.Trinkūnas. Čerkesai kovoja už tautinę religiją

Žinome apie čečėnų kovas, apie gruzinų ir rusų karą, bet beveik nieko apie tai, kas vyksta gretimose vietovėse, buvusioje Čerkesijoje, kurios liko tik atskiros sritys su skirtingais pavadinimais.

Neseniai gavau laišką  iš Nalčiko. Autorius, paprašęs neminėti jo pavardės, kreipėsi į mane, kaip Europos Etninių religijų kongreso prezidentą, prašydamas priimti į kongreso narius Kabardino Balkarus, nes jie taip pat turi etninės religijos organizaciją. Pradėjau domėtis jų etnine religija ir beveik neradau žinių apie tai. Tuomet  man pavyko gauti keletą  žinučių, kurios įtikino mane, jog oficialiai skelbiami duomenys apie religiją, yra netikslūs arba tiesiog  tendencingi, t.y. oficialiai teigiama, jog adygai yra arba musulmonai, arba krikščionys.

Čerkesai arba adygai patyrė tikrą genocidą, šiandien 93 procentai išlikusių čerkesų (apie 7 mln.) gyvena pasklidę po pasaulį. Tai vienintelė tauta, nepasidavusi rusams, todėl buvusi išnaikinta arba išsklaidyta. Čerkesai savo laiku buvo tikra karių tauta, pralenkianti visus savo karingumu. Karo su čerkesais metu rusai neteko daugiau kaip milijono savo karių.

Nežiūrint didelės pasaulinių religijų įtakos, šiaurės kaukaziečiai išlaikė savo etninę religiją Habze, kuri įsileisdavo krikščionių ir musulmonų idėjas, jeigu jos neprieštaravo Habze principams. Krikščionybė čia reiškėsi gana ilgą laikotarpį  – V – XVI a. Bet visą tą laikotarpį gyvavo adygų vyriausias dievas Tha ir senosios tautos tradicijos.

Kai Rusija pradėjo totalinę agresiją prieš Šiaurės Kaukazą XVIII- XIX a., tuo pasinaudojo musulmonai, skelbdamiesi tautelių dvasiniais gynėjais. Kaip tik tuomet krikščionių įtakas ėmė keisti islamas. Daugelis tautelių rusų buvo deportuotos arba tiesiog išnaikintos, kitos išsikėlė į Turkiją, ten neišvengiamai virsdamos musulmoniškomis.

Vėliau dalis adygų grįžo į tėvynę, todėl dabar Šiaurės Kaukaze gyvuoja net keletas religijų. Jau yra įprasta minėti oficialiai, kaip ir Lietuvoje, tik „tradicines“ religijas – Kabardino Balkarijoje  krikščionybę arba islamą. Bet, pasirodo, iki šiol gyvuoja ir aktyvėja etninės religijos. Tas pats pranešama ir apie Osetiją. Kai Šiaurės Osetijoje vienas verslininkas sumanė pastatyti mečetės minaretą, protestuodami sukilo visi gyventojai. Osetijoje tebegyvuoja etninės religijos tradicijos.

Dabar sakoma, jog Kabardino Balkarijoje aktyvėja karas tarp vahabitų (islamo sunitų sekta) ir   nemusulmoniškų čerkesų. Islamistai mano, jog čerkesai yra jiems pavaldūs. Iš Saudo Arabijos siunčiami šventikai tvirtinti islamo valdžią Šiaurės Kaukaze.

Kabardino Balkarijoje 2010  gruodžio 29 d.  islamistai nužudė vieną žymiausių čerkesų kultūros ir folkloro specialistų  profesorių Aslaną Cipinovą. Jis nebuvo politikas, jo mokslo tyrinėjimų sritis – čerkesų kultūros tradicijos. Daktarinė disertacija vadinosi „Mito-epinės adygų tradicijos“. Jis rinko adygų folklorą ir papročių tradicijas, priešinosi tautos islamizacijai.  Nalčike jis organizuodavo adygų folkloro šventes. Jo dėka šiandien  populiari yra pavasario lygiadienio šventė. Jis teigė, jog adygų kultūros negalima apriboti tik  islamu. Vietiniai islamistai už tai  nekentė A.Cipinovo, vadino jį pagonimi. Adygų (čerkesų) visuomenėje jis buvo labai populiarus ir mylimas.

Nuo 2010 metų Kabardino Balkarijoje padaugėjo islamistų atliekamų žudynių, buvo žudomi tie, kurie nesutiko su islamo pretenzijomis arba nenorinčių mokėti duoklę vahabitams. Tai sukėlė atsakomąją reakciją, juk čerkesai – karo vyrai. Antiislamistai ėmėsi ginklų ir savo iniciatyva pradėjo terorizuoti vahabitus ir jų gimines. Kabardino Balkarijoje padažnėjo kraujo keršto atvejų.  Atgimė pamirštas keršto paprotys. Kaip atkirtis aukomis tampa islamistų teroristai ir jų giminės.

P.S.: Beveik kasdien mane pasiekia žinios iš Čerkesijos-Kabardino Balkarijos. Šiandien (2010 02 20) man pranešė, kad vis daugiau įvykdoma sprogdinimų. Kabardos prezidentas yra milijardierius ir vykdo šalies islamizaciją, visur statydamas mečetes.

Pasirodo Čerkesijos vardą įvedė totoriai ir mongolai XIII a., nes jiems niekaip nesisekė įveikti kalniečių adygų. Žodis „Čerkesai“ reiškia „nepraeinamą“, nes totoriai negalėjo pro juos praeiti. Senasis jų vardas – adygai.